grūdų kainos

Po pernykščių metų, kai supirkimo kainos buvo ypač aukštos, ūkininkai priversti skaičiuoti kiekvieną eurą. Be to, šie metai buvo pirmieji, kai reikėjo deklaruoti ne tik plotą, bet ir vadinamas ekologines sistemas ir ne visi žino, kiek gaus išmokų.

5 mln. t grūdų, kuriuos dabar kasmet eksportuoja šalies bendrovės, ūkininkai mielai tiektų vietos perdirbėjams, tačiau šių – vos keli. Grūdų perdirbimo įmonių plėtra, anot žemdirbių, leistų išvengti nelygios konkurencijos su didžiaisiais užsienio augintojais bei kur kas daugiau uždirbti.

Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Pareigūnas tokio sprendimo ėmėsi šalyje kilus vietos ūkininkų nepasitenkinimui dėl, jų teigimu, neigiamo pigesnių ukrainietiškų grūdų importo poveikio kainoms ir pardavimams.

Lietuvos žemės ūkis išgyvena keistus metus. Pernai daugelis sektorių skaičiavo rekordinius pelnus. Šiemet pienininkai dėl kritusių supirkimo kainų dalina pieną nemokamai ir reikalauja arba paramos, arba supirkimo kainų didinimo.

Lietuvos grūdininkai laukime. Sėja artėja, sandėliai pilni derliaus – jo nepardavė, kai kainos buvo ypatingai aukštos, laukė kol dar pakils, tačiau jos krito, o dabar mato, jog kol kas javų ir trąšų santykis toks, kad sėti naudojant visas agronomines technologijas, dar neverta.

Kviečių vidutinė supirkimo kaina Lietuvoje šių metų spalio mėnesio antroje pusėje išliko beveik stabili.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų kviečių derliaus pasaulyje prognozę, remdamasi rugsėjo mėnesio duomenimis – iki 787,2 mln. tonų, o tai reiškia, kad derlius būtų 1 proc. solidesnis nei 2021-ųjų.

Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje didėjo rapsų ir daugumos grūdų supirkimo kainos.

Antradienį iš Ukrainos uostų išplaukė devyni laivai su 345 tūkst. tonų grūdų Afrikos, Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesio viduryje grūdų vidutinės supirkimo kainos padidėjo, o rapsų – sumažėjo.

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Lietuviams javapjūtė klostosi netradiciškai. Liepos 12 d. po liūčių praradome gana daug derliaus, supirkimo kainos jau keletą mėnesių leidžiasi žemyn.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas.

Turkija ketina pirkti iš Ukrainos grūdus su daugiau kaip 25 proc. nuolaida. Ankara taip pat deda diplomatines pastangas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.

Rusijos armija kryptingai naikina Ukrainos grūdininkystės infrastruktūrą. Kaip praneša pirmadienį UNIAN, tai pareiškė Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras. Anot jo, grūdų kainų augimas naudingas Rusijai.

Pirmą kartą istorijoje kviečių kainos viršijo 400 eurų už toną. Nors tai džiugina grūdų augintojus, kelia siaubą paukštynams.

Lietuvoje šių metų lapkričio antroje pusėje kviečių vidutinė supirkimo kaina toliau didėjo.

Rugsėjo mėnesį iš Lietuvos eksportuota 9,2 proc. mažiau gūdų negu 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Šių metų rugpjūčio antroje pusėje Lietuvoje nukulta daugiau grūdinių augalų nei pernai tuo pačiu metu, be to, augo jų supirkimo kaina.

Viena patraukliausių kultūrų – rapsai, kurių auginimas ir perdirbimas darniai įsilieja į tvarios žiedinės ekonomikos vystymą, – šiemet turėtų ūkininkus pradžiuginti ir gerais derliais, ir ūgtelėjusiomis kainomis.