Dirbtinio intelekto galimybės
Specialaus Delfi projekto „Dizaino revoliucija“ prodiuserė Kornelija Jasiūnaitė pasakoja, kad laidos tikslas – parodyti, kaip atrodo tradicinio interjero kūrėjo darbas ir kaip tame darbe gali pagelbėti dirbtinis intelektas.
„Dirbtinio intelekto galimybės šiandien tikrai nemažos, stengiamės su jomis po truputį susipažinti, ir nors jis dar nėra tobulas, bet kartais galės padėti. Šio projekto misija – parodyti, kaip šie du dalykai [dizainerės darbas ir dirbtinis intelektas, aut. past.] gali susijungti į vieną ir kas iš to išeina. Pavyzdžiui, galime turėti virtuvės projektą, su kuriuo dirbo interjero dizainerė, ir dar patobulintą dirbtinio intelekto programų, vaizduotės. Vaizduote dirbtinis intelektas pasižymi, nes turi prieigą prie plataus interneto“, – dalijasi K. Jasiūnaitė.
Pašnekovė sako, kad laidoje dirbtinio intelekto treneris, „WhyAI“ įkūrėjas, naujienlaiškio „GenZ.lt“ autorius ir pirmasis „Human IPO“ Baltijos šalyse Antanas Bernatonis atskleidė dirbtinio intelekto galimybes kurti ir parodė, kaip tai veikia.
Dizainerę sužavėjo greitis
Projekte dalyvaujanti profesionali interjero dizainerė Monika Noreikienė, kalbėdama apie dirbtinio intelekto sprendimus, neslepia, kad buvo įdomu stebėti jo darbą.
„Tikslumo tikrai nebuvo pakankamai; su tokio lygio projektu, kokį padarė dirbtinis intelektas, aš negalėčiau eiti pas klientą ar baldininkus ir sakyti, kad tai projektas, atitinkantis būsto parametrus, viziją, keliaukime daryti brėžinių. Ne. Tai buvo labiau eskizo dalykai, bet kas sužavėjo – aš ir mano komanda supratome, pamatėme, prisilietėme: padedant dirbtiniam intelektui mūsų daromos 3D vizualizacijos gali būti pakeičiamos nežmoniškai greitai. Mes keičiame, tobuliname dieną dvi, o čia gali padaryti per 5 minutes. Tai kosminiai greičiai“, – apie patirtį ir pastebėjimus pasakoja dizainerė.
Anot M. Noreikienės, ji tikrai nenuvertina dirbtinio intelekto galimybių ir bent jau kol kas galėtų įvertinti aštuoniais balais ir dešimties, nes jo eskizai per daug nenutolsta nuo realių. Visgi yra ir neatitikimų.
„Eskizams duočiau gal septynis iš dešimties – langai neatitinka savo vietų, kampai ne tokie, stalas per daug didelis, kėdė per maža ir taip toliau. Proporcijų dirbtinis intelektas dar taip greitai „neišgaudė“. Antanas irgi pirmą kartą susidūrė su tuo, jis tik bandė. Bet tikiu, kad tobulinant, gilinantis į tą programą galima pasiekti įdomių rezultatų“, – dalijasi pašnekovė.
Dizainerė sako, kad pasisamdžiusi A. Bernatonį kaip lektorių, kuris išmokytų dirbti su dirbtiniu intelektu, jos komanda galėtų darbuotis nepaprastais greičiais.
Pašnekovė pastebi, kad lietuviai labai domisi ir seka interjero tendencijas.
„Minimalizmas, japandi stilius, aptakios formos, daug medžio, kuo daugiau natūralių detalių. Drąsiai galiu sakyti, kad lietuviai pavargo nuo dekoro: prieš 5–7 metus interjere vyravo puošnumas – išraižytos ir klasikinės formos, dideli šviestuvai, ryškios spalvos. Dabar visko nori šiek tiek mažiau, bent jau namuose“, – vardija M. Noreikienė, kaip lietuvių interjere vis labiau vietą užima Skandinavijos ir Azijos šalių stiliai.
Dirbtinis intelektas žmogaus vaizduotės nepakeičia
Dizainerė teigia, kad dirbtinis intelektas išties pasitarnautų ruošiant vizualius projektus klientams, mat dažniausiai užsakovai nori gauti kelių variantų pasiūlą.
„Mūsų tradicinėmis programomis, su kuriomis dirbame, jei didelė kvadratūra, padaryti kelis variantus užtrunka. Dažniausiai klientai nori visko greitai, gražiai, gerai ir dar nebrangiai. Dirbtinis intelektas, manau, tiksliai, kaip dizaineris, nesupranta techninių dalykų, tai yra durų atidarymo krypčių, nejaučia gabaritų, tad subtiliai dar nepajaučia, ko reikėtų konkrečiam žmogui“, – sako pašnekovė.
Projekto prodiuserė K. Jasiūnaitė atvirauja, kad darbo metu nustebino A. Bernatonio darbas: žmogus, neturintis dizainerio darbo patirties, moka parinkti programas.
Po projekto „Interjero dizaino (r)evoliucija“ planuojama įgyvendinti dalyvių vizijas „Hill City“ projekte. Projekto rėmėjas „Hanner“.