Pradžioje – būsto patalpų apžiūra
Pirmoje laidoje abu dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti patalpų, kuriose teks darbuotis. Patyrusi interjero dizainerė, interjero ir dekoro studijos „Menas gyventi“ vadovė Monika Noreikienė pirmą kartą įžengusi į butą akyla akimi stebėjo patalpų išplanavimą ir mintyse piešė vaizdą, kaip galėtų atrodyti įrengtos erdvės.
„Butas yra pilnai paruoštas įrengimui ir pilnai apdailai, tinkamas miesto porai arba vienam žmogui. Išplanavimas yra ganėtinai standartinis, langų architektūra visur panaši, tik šis butas yra ne su šildomomis grindimis, o su radiatoriais – kyla iššūkis, kaip juos reikės dengti: ar užuolaidomis, ar žaliuzėmis.
Miegamojo kambaryje tilps lova su 1,60 metrų čiužiniu, tikrai ne daugiau, nes klientai standartiškai pageidauja spintelių prie lovos, tad čia tokio dydžio lova ir tilps, taip pat spinta. Šiame bute geras sprendimas yra nemaža įeinama rūbinė, kurioje galima laikyti tokius daiktus kaip siurblys, lyginimo lenta, nes butas nėra didelis, tad vietos tokiems dalykams kitur nelabai suplanuosi. Vonios kambaryje bus dušas ir kriauklė su spintele“, – pirmaisiais įspūdžiais laidoje dalijosi dizainerė.
Antrasis projekto dalyvis, dirbtinio intelekto treneris, „WhyAI“ įkūrėjas, naujienlaiškio „GenZ.lt“ autorius ir pirmasis „Human IPO“ Baltijos šalyse Antanas Bernatonis pripažino, kad nieko neišmano apie interjero dizainą, todėl jam darbuotis šiose erdvėse bus ir iššūkis, ir iki šiol nebandyta galimybė. Įžengęs į patalpas, jis turėjo kur kas mažiau idėjų apie tai, kaip butas galėtų atrodyti. Tiesa, kaip sakė ir jis pats, tai – dirbtinio intelekto darbas.
„Aš esu labai neestetiškas ir nieko nesuprantu, tad bus įdomu. Matau šioje erdvėje potencialo, galima šį tą nuveikti. Čia įrenginėsime erdves laimingai porai arba vienišam žmogui. Žiūrėsime, ką dirbtinis intelektas sugalvos. Kaip sakant, mano tik rankos, o dirbtinis intelektas darys darbą – sugalvos, ką čia galima padaryti“, – šyptelėjo jis.
Standartiškai ir dirbant su tradiciniais įrankiais, kaip aiškino M. Noreikienė, interjero dizaino darbai susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape matuojamos būsto erdvės ir braižomi techniniai brėžiniai, nusakantys, kur patalpose yra elektra, apšvietimas, sienos, lubos, santechnika. Vėliau remiantis kliento pateiktomis inspiracijomis ir reikalavimais specialiomis programomis rengiamos 3D vizualizacijos.
„Antruoju etapu įgyvendiname idėjas. Reiškia, įžengiame į patalpas, o meistrai vizualizacijas įgyvendina gyvai. Mano pagrindinis darbas antrajame etape yra žiūrėti, kad viskas vyktų pagal mano padarytus planus, o kai turime jau visus sveikus gabaritus – lubas, sienas, dažniausiai patalpas matuojame dar kartą, nes plytelės, dažai, grindys prideda savo gabaritus. Vėliau su braižymo programos, skirtomis baldų projektavimui, projektuojame baldus. Projektus siunčiame baldininkams, jie skaičiuoja, mes užsakinėjame, kalbamės su klientais, renkamės medžiagas ir t.t. Antrą etapą visada laikau baigtu, kai mes siunčiame baldus gaminti ir jų laukiame 2–3 mėnesius.
Kol vyksta laukimas, įgyvendiname tą trečiąjį, gražųjį ir galbūt klientams patį maloniausią etapą, kuriame dizaineriui yra daugiausiai lakstymo per parduotuves, salonus, naršymo internetinėse parduotuvėse, nes kiekvienam norisi tą būstą, nesvarbu, ar tai būtų namas, butas, ofisas ar komercinės patalpos, pabaigti iki galo ir įgyvendinti pirmojo etapo rezultatą, kuris buvo sukurtas vizualizacijose“, – aiškino ji.
Pirmoji užduotis – virtuvės vizualizacijos
Pirmoje laidoje abu specialistai gavo užduotį suprojektuoti virtuvę. Kalbėdama apie pastarąją, interjero dizainerė M. Noreikienė aiškino, kad erdvė nėra didelė ir sujungta su svetaine, todėl ji svarstė, jog geriausia būtų projektuoti salelę, pusbarį, kuris funkcionuotų ir kaip stalas – galimybė prisėsti trims ar dviems žmonėms, ir kaip vieta pasidėti daiktams, pavyzdžiui, virtuviniams indams ar smulkiajai buitinei technikai. Tai, pasak jos, multifunkcinis baldas, puikiai pasitarnaujantis tokiai erdvei.
M. Noreikienė savo darbus pradėjo nuo erdvės modeliavimo, pasirinkdama klientui gautą rezultatą – vizualizaciją, rodyti iš dviejų perspektyvų – priekio ir šono.
„Kadangi nėra konkretaus žmogaus, kuris užsakė interjerą, kursiu jį remdamasi man artimu stiliumi – modernia klasika su šiokiais tokiais „Art Deco“ stiliaus elementais. Pirmiausia atsidarau platų internetą ir žiūriu, kas man tuo metu gražu, atsirenku keletą nuotraukų, kažką atsirenku iš savo buvusių darbų ir sukuriu idėjinius koliažus, kad pamatyčiau plokščią nuotaiką. Tada sėdame su kolege Jurgita, kuri darbuojasi su 3D programomis, ir idėjas keliame į 3D vaizdą“, – pirmuosius dizaino etapus aptarė specialistė.
O tuo metu A. Bernatonis pasakojo, kad šiam darbui jam pakaktų ir paprasčiausio telefono ir kelių dirbtinio intelekto įrankių.
„Aš pasirinkau naudoti „spacely.ia“ įrankį, kuris bus skirtas generuoti oficialiam variantui, o pasibandymams ir idėjoms išbandysiu „Midjourney“, jame bus daugiau neatitikimų, bet kūrybai bus geriau. Vadinasi, naudosime tik du įrankius. Ir, žinoma, „Google“, skirtą surasti pavyzdžiams. Pirmiausiai aš nufotografavau virtuvę, kurios nuotraukas patalpinu naudojamo įrankio platformoje. Susiradau „Google“ skandinaviško stiliaus virtuvę, kuri man patiko, įkeliu ją kaip pavyzdį ir sakau, kad tokiu stiliumi norėčiau pakeisti mano įkeltą nuotrauką. Iškart galime matyti, kas mums išėjo – turime pirmąją versiją.
Toliau galime išbandyti antrąją – pasirenkame kokį norime stilių: gali būti tradicinis, industrinis, kaimiškas, skandinaviškas, vintažinis. Tam užtenka eskizo. Pasirenkame užpildyti erdvę ir darome ją, pavyzdžiui, modernią, minimalistinę. Dizainą padarėme ir toliau eksperimentuosime, tobulinsime ir panašiai, vėliau galėsime parsisiųsti, kokybę pakelti ir t.t. Turime pirminę medžiagą, su kuria galima dirbti toliau“, – savo darbo eigą detalizavo A. Bernatonis.
Dirbtinio intelekto beribės galimybės
Praėjus savaitei, M. Noreikienė su kolegomis, kaip sako ji, sukūrė gražią, elegantišką modernios klasikos virtuvėlę su nedidele salele, skirta prisėsti pagrindiniams buto gyventojams ir vienam svečiui. Paklausta, ar tokiam projektui pakanka 7 dienų, pašnekovė atviravo, kad viso buto dizainui suprojektuoti laiko būtų tikrai mažai, tačiau virtuvei – pakako.
O štai A. Bernatonis juokėsi, kad net keliems virtuvės dizaino variantams jam prireikė vos 15 minučių.
„Pavyzdžių buvo sugeneruota daug, žaidžiau su įvairiais stiliais, tik, aišku, tų iškraipymų galima matyti nemažai, bet pats stilius ir pajautimas atsispindi. Įdomu išgirsti, ką mano ekspertai“, – laidoje vertinimo teiravosi profesionalios interjero dizainerės A. Bernatonis.
Dizainerė aiškino, kad jos klientams tokie rezultatai, vis dėlto, nepatiktų. To priežastis, pasak jos, konkrečios erdvės neatitinkantys sprendimai.
„Jiems netiktų tokie neatitikimai ir melavimas per 3D vizualizacijas, nes klientas šiais laikais yra labai priekabus ir kabinasi prie visko. Tad mano įžvalga galbūt būtų tokia. Gerai yra tai, kad tikrai galima labai greitai pateikti labai daug kardinaliai skirtingų stilių, kas man, dirbant su mano programomis, užtruktų daug ilgiau. Įspūdingas greitis, tad greičio prasme tokie rezultatai yra fantastika. Pavyzdžiui, klientams paprašius pakeisti keletą detalių pateiktoje vizualizacijoje, iškart jiems sakau, kad rezultato nebus nei šiandien, nei galbūt rytoj, o dirbtinis intelektas tai padaro itin greitai“, – sakė ji.
A. Bernatonis laidoje aiškino, kad dirbtinis intelektas turi labai plačias galimybes įvairiausiose srityse, todėl jį pasitelkti galima ne tik kuriant interjero dizaino projektus. Vis dėlto, pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šis įrankis dar tik įsitvirtina pasaulyje, todėl daugelyje sričių jam dar tikrai yra kur tobulėti.
„Šiandien populiariausias yra generatyvinis dirbtinis intelektas, tačiau mes jo naudojame tik dalį. Didžiausios dirbtinio intelekto galimybės yra tame, kad kiekvienas paprastas žmogus įgauna šansą atlikti užduotis, kurių prieš tai negalėjo, su naujais įrankiais, kurie yra labai paprasti naudoti ir gali atlikti įvairiausias funkcijas: nuo tekstų generavimo iki vizualų ir galiausiai – dizaino kūrimo. Šiandien jis labai pažengęs į priekį, bet tai vis dar yra pirmieji kūdikio žingsniai – esame ankstyvoje stadijoje, tačiau yra galybė modelių ir įrankių, kurie nuėjo labai toli į priekį.
Pavyzdžiui, kalbos modeliai, kurie ir lėmė sprogimą – „ChatGPT“ arba „Bing“. Pastaraisiais metais taip pat labai stipriai į priekė pažengė ir vizualų generavimas, balsų kūrimas. Šie modeliai taip pat dar turi trūkumų, nes gali atlikti tam tikras funkcijas, bet žmogus yra būtinas, kad jos būtų išpildytos tobulai. Reikia dėkoti už tai, ką turime, tai išnaudoti, bet ir suprasti, kad mes dar labai ankstyvoje stadijoje.
Kalbant apie interjero dizainą, paprastas žmogus įgauna potencialą pasibandyti. Aš, pavyzdžiui, pats apie tai nieko neišmanau – neturiu jokių žinių apie interjero dizainą, bet žinau, kad galiu naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, jog įgyvendinčiau kažkokią dalį projekto, ko prieš tai man būtų neįmanoma padaryti. Tai žmogui suteikia galimybę išbandyti savo kūrybiškumą, o profesionalui – galimybę sparčiai generuoti kūrybines idėjas. Be to, dažnai klientas ateina su pageidavimais, bet neturi pavyzdžių, tačiau jeigu šių įrankių pagalba jis gali parodyti ir pateikti pavyzdžius dizaineriui, darbo profesionalui sumažėja“, – laidoje aiškino jis.
Po projekto „Interjero dizaino (r)evoliucija“ planuojama įgyvendinti dalyvių vizijas „Hill City“ projekte. Projekto rėmėjas „Hanner“.