„Dar nesijaudinu, bet jau dėliojasi paskutiniai taškai ant „i“ – apsipirkimai, sutartys, muitai, eksportai ir kiti niuansai – viskas suplaukė dabar. Sakau draugams, kad turbūt vis tiek pritrūks tos vienos nakties, kaip ir universitete“, – kalbėdamas apie pasiruošimą kelionei juokauja A. Valujavičius.
Lietuvis šiai kelionei ruošėsi daugiau nei du metus – iš pradžių rinko visą reikalingą informaciją, o antrais metais jau prisilietė prie valties ir mokėsi ja tinkamai naudotis. Praėjusį savaitgalį Aurimas visos kelionės maistą jau krovė į valties triumus – jo turėtų pakakti 140 dienų. Anot keliautojo, vien maistas sveria maždaug 200 kg. Tiesa, geriamo vandens Aurimas nesiplukdys, o gers jūros vandenį perfiltruotą per vandens gėlinimo įtaisą.
„Kadangi mano kelionė truks daugiau nei 100 dienų, tiek vandens negaliu pasiimti, todėl pasiimsiu elektrinį vandens gėlintuvą ir mechaninį, jei pirmasis sugestų. Su maistu ir visa reikalinga įranga valtis išplaukiant svers apie 800-900 kilogramų, o vėliau, žinoma, vis lengvės, nes maistą vartosiu“, – pasakoja jis ir priduria, kad per dieną suvartos maždaug 6000 kalorijų.
„Planuoju per dieną irkluoti 14 valandų, bet tai nėra nepertraukiamas procesas – kas kelias valandas pavalgysiu, pailsėsiu ir toliau irkluosiu – tai išeina 3-4 valandos nuolatinio irklavimo. Miego laikas bus nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Teoriškai visą tą laiką turėčiau miegoti, bet neaišku, kiek bus prabudimų dėl vandenyno sūpavimo.“
Patyręs keliautojas tikisi, kad monotonišką irklavimą jam praskaidrins gyvūnija – delfinai, banginiai, rykliai. Taip pat saulėtekiai, saulėlydžiai ir žvaigždės. Aurimas ruošiasi net ryklius „atmušinėti“ – jau domėjosi, kaip elgtis maudynių metu akis į akį sutikus plėšrų vandenynų gyventoją.
„Yra teorijų, kad negalima daryti staigių judesių, vadinasi, jei greitai plauksiu atgal iki valties – jam pasirodysiu silpnas padaras ir jis užsinorės paragauti. Dar gerai, jei aplink yra kitų žuvų, tuomet jos blaško ryklio dėmesį. Nors, žinoma, geriausia nebūti vandenyje, kai aplink yra ryklių.“
O į Atlanto vandenyną lietuviui teks nerti ne tik norint nusiprausti, bet ir valant valties dugną. „Kas 10-14 dienų turėsiu valyti valties dugną, kuris plaukiant apsineša kriauklelėmis ir sumažina vidutinį plaukimo greitį.“
Sportas Aurimą lydėjo nuo gana ankstyvos vaikystės, todėl fizinis lietuvio pasirengimas akivaizdus. Vis dėlto, planuojant kelis mėnesius praleisti atvirame vandenyne reikia ir tvirto psichologinio pasirengimo. Ne kartą vienišiumi save pavadinęs Aurimas dėl to visai nesijaudina.
„Man labai lengva būti vienam. Žinoma, šį kartą nebus jokio gyvo bendravimo, aplinka monotoniška, didžiąją kelionės dalį nematysiu krantų, tai net nežinau kaip psichologiškai jausiuosi, bet tikiu, kad viskas bus gerai“, – svarsto lietuvis.
Paklaustas, be kokių daiktų negalėtų tęsti kelionės, Aurimas nė nemirktelėjęs atsako, kad tai yra vandens gėlintuvai ir irklai. „Jei sugestų elektronika, radijo įranga ar kiti prietaisai aš vis tiek turėčiau vandens, maisto, irklus, orientuotis ir pagal žvaigždes galima. Vadinasi, kelionę galėčiau tęsti, bet jei prarasčiau abi poras irklų arba sugestų abu vandens gėlintuvai – kelionė baigta. S.O.S.“, – juodžiausią scenarijų įvardija keliautojas.
Kiek kainuoja tokia kelionė? „100 000 eurų“, – atsako Aurimas ir vardija kas įeina į šią sumą. „Atlygis operatoriams, montuotojams, visi lėktuvo skrydžiai, internetas, kuris brangus, kameros, valties transportavimas ir taip toliau“, – sako filmą apie šią kelionę kursiantis vyras.
Paklaustas, kaip tokias ekstremalias keliones pavyksta derinti su asmeniniu gyvenimu, A. Valujavičius teigia, kad namuose jo niekas nelaukia ir nepasigenda, o tai jam šiuo metu yra labai patogu. „Aš žinau, ką dar noriu padaryti gyvenime, o savo kelią matau, kaip vienišiaus. Jaučiuosi komfortiškai, jaučiuosi laisvas, žinau, kad galiu rytoj susidėti lagaminą ir išskristi į kitą valstybę. Nėra to asmens, kuris manęs lauktų, su kuriuo reikėtų derintis. Aš ir naminių gyvūnų neturiu, nes tai labai apriboja. Dabar dėlioju gyvenimą taip, kad galėčiau čia ir dabar išvykti ten kur noriu ir daryti tai kas man patinka. Dėl to galbūt kažką aukoju, nors nesijaučiu kažką aukojantis“, – šypsosi merginų dėmesio nestokojantis keliautojas.
