Penktadienio rytą Aurimas savo „Facebook“ paskyroje su sekėjais pasidalijo pokalbiu su JAV televizija.
Laidos vedėjai Aurimo kelionę irkline valtimi per Atlanto vandenyną apibūdino kaip neįtikėtiną. Būtent apie šią patirtį jie ir pasikalbėjo su tiesiogiai prisijungusiu Aurimu.
Pirmiausia, vedėjai Aurimą pavadino tikru įkvėpimu, tad paklausė, kaip jis iš viso vienas sugalvojo ryžtis tokiai kelionei.
„Mėgstu sau mesti iššūkius ir stebėti, kaip galiu su tuo susidoroti psichologiškai ir fiziškai. Tam ruošiausi dvejus metus. Tokią kelionę prieš mane įveikė tik du žmonės – aš esu trečias žmogus pasaulyje, perirklavęs Atlantą nuo vieno žemyno iki kito“, – sakė jis.
Paklaustas apie tai, su kokiomis oro sąlygomis teko susidurti irkluojant, Aurimas papasakojo, kad buvo patekęs į kelias audras.
„Maksimumas, ką patyriau, buvo beveik 5 metrų aukščio bangos, bet jos įveikiamos. Žinoma, tai ne visada lengva, tačiau tada įsijungia techninis irklavimas, kai viską stebi. Tai yra iššūkis ne tik fiziškai – turi daug žinoti, reaguoti“, – pabrėžė Aurimas.
Laidos vedėjai pasidomėjus, koks jausmas būti viduryje vandenyno naktį, matant tik žvaigždes ir mėnulį, A. Valujavičius atsakė, kad tai yra magiška, romantiška, tačiau kartu ir vargina, nes tuo metu nesulauki jokios pagalbos iš vėjo.
Kitas vedėjas neslėpė sumišimo, nes jam galvoje kilo daugybė klausimų, susijusių su tuo, kaip Aurimas gyveno per kelionę – kiek laiko irkluodavo, kaip miegodavo, kaip atsikėlęs žinodavo, kur yra?
„Rutina buvo labai paprasta. Irklavau 12–14 valandų per dieną, nes norėjau pasiekti rekordą. Miegodavau valties viduje. Kai uždarai liuką, valtis tampa visiškai sandari. Jeigu kokia stipri banga atsitrenktų į valtį ir ji apvirstų, valtis sugrįžtų į tinkamą poziciją, o tu viduje išliktum sausas. Pagrindinis tikslas buvo visada pilnai uždaryti liuką. Negali padaryti klaidų – mažos klaidos gali priversti dramatiškai pakeisti tavo kelionę.
Per kelionę valgiau keturis kartus per dieną, be to, turėdavau užkandžių. Gaudavau apie 4 tūkst. kalorijų. Iš viso numečiau apie 7 kg“, – pasakojo jis.
Aurimas taip pat išdavė, kad labai pasiilgo dviračio ir baidarės, tad galimai kita kelionė bus su kuria nors iš šių transporto priemonių.
Įgyvendino tikslą perplaukti Atlanto vandenyną
Aurimas Vilniuje nusileisti turėtų sekmadienį, kelios minutės po 14 val. Jo pasitikimą kviečiame stebėti kartu su „Delfi“.
„Delfi“ primena, kad Aurimas po 121 dienos vandenyne krantą pasiekė vėlų antradienio vakarą. Ten jį pasitiko gausus būrys trispalvėmis pasipuošusių lietuvių. Apie jo sutikimą daugiau galite skaityti ČIA. Likus vos keliems kilometrams, A. Valujavičius dar spėjo tiesiogiai „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ papasakoti, kaip jaučiasi, ko pasiilgo labiausiai bei kada planuoja sugrįžti į Lietuvą.
Šia kelione Aurimas siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs, A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo Majamio krante laukė būrys draugų, šeimos nariai, artimieji bei JAV lietuviai. Tarp jų ir vienas ypatingas Aurimo gerbėjas – net 92-ejų senjoras, į JAV atvykęs 1947 metais, kai buvo išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos. Jis gimė Vilniuje ir iki šiol jaučia didelę meilę Lietuvai bei visiems, kurie garsina jos vardą.
Aurimą lietuviai pasitiko plojimais ir šūksniais, o tik išlipusį ant kranto, papuošė eukalipto lapų vainiku, dainavo visiems lietuvišką dainą „Ant kalno mūrai“.
Lietuvio planus 120 kelionės dieną pasiekti žemę sujaukė uosto darbo laikas – pirmadienį likus vos kelioms valandoms iki finišo, paaiškėjo, kad po 20 val. JAV laiku uoste jam nebus leista švartuotis, o antradienį jo planus dar kiek pakoregavo užklupusi audra.
Krante besirinkusiems Amerikos lietuviams bei iš Lietuvos atvykusiems draugams ir šeimos nariams, šis uosto sprendimas taip pat tapo nemalonia staigmena. Anksčiau pats A. Valujavičius skelbė, kad Majamį pasieks 22–23 dienomis, vėliau finišo datą jam teko atidėti iki pirmadienio, o galiausiai ir iki antradienio.
Istorinį, o kartu ir rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną keliautojas fiksavo vaizdo kameromis. Vos tik sugrįžęs į Lietuvą, sukauptą medžiagą jis ketina perduoti montažo režisieriui bei garso prodiuseriui, kurie pradės dokumentinio filmo kūrybos darbus. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėnesį.