„Pagaliau atėjo geras vėjas ir 26 dieną pradėsiu savo kelionę“, – džiugias žinias savo „Instagram“ sekėjams pranešė A. Valujavičiaus. Kelionę jis planuoja pradėti anksti ryte, o startą bus galima stebėti tiesioginės transliacijos metu keliautojo „Youtube“ kanale ir portale Delfi.
„Delfi“ skaitytojai turės unikalią galimybę lietuvių palaikymo nestokojančio A. Valujavičiaus kelionę per Atlantą stebėti gyvai ir sužinoti, kaip jam sekasi atvirame vandenyne. Visą kelionę realiu laiku sekite ČIA.
Kelionės tikslas – paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Per 110 dienų jis ketina vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną naudodamas tik savo jėgas ir tapti pirmuoju tai padariusiu lietuviu. Kaunietis šiai kelionei ruošėsi daugiau nei du metus – iš pradžių rinko visą reikalingą informaciją, o antraisiais metais jau dirbo su valtimi ir mokėsi ja tinkamai naudotis. Kelionė prasidės nuo Ayamonte uosto Ispanijoje ir baigsis JAV Floridos valstijos pakrantėje, netoli Majamio.
„Planuoju per dieną irkluoti 14 valandų, bet tai nėra nepertraukiamas procesas – kas kelias valandas pavalgysiu, pailsėsiu ir toliau irkluosiu – tai išeina 3-4 valandos nuolatinio irklavimo. Miego laikas bus nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Teoriškai visą tą laiką turėčiau miegoti, bet neaišku, kiek bus prabudimų dėl vandenyno sūpavimo“, – apie numatytą dienotvarkę Delfi pasakojo šiuo metu Ispanijoje esantis vaikinas.
Patyręs keliautojas tikisi, kad monotonišką irklavimą jam praskaidrins gyvūnija – delfinai, banginiai, rykliai. Taip pat saulėtekiai, saulėlydžiai ir žvaigždės. Aurimas ruošiasi net ryklius „atmušinėti“ – jau domėjosi, kaip elgtis maudynių metu akis į akį sutikus plėšrų vandenynų gyventoją.
„Yra teorijų, kad negalima daryti staigių judesių, vadinasi, jei greitai plauksiu atgal iki valties – jam pasirodysiu silpnas padaras ir jis užsinorės paragauti. Dar gerai, jei aplink yra kitų žuvų, tuomet jos blaško ryklio dėmesį. Nors, žinoma, geriausia nebūti vandenyje, kai aplink yra ryklių.“
O į Atlanto vandenyną lietuviui teks nerti ne tik norint nusiprausti, bet ir valant valties dugną. „Kas 10-14 dienų turėsiu valyti valties dugną, kuris plaukiant apsineša kriauklelėmis ir sumažina vidutinį plaukimo greitį.“
Sportas Aurimą lydėjo nuo gana ankstyvos vaikystės, todėl fizinis lietuvio pasirengimas akivaizdus. Vis dėlto, planuojant kelis mėnesius praleisti atvirame vandenyne reikia ir tvirto psichologinio pasirengimo. Ne kartą vienišiumi save pavadinęs Aurimas dėl to visai nesijaudina.
„Man labai lengva būti vienam. Žinoma, šį kartą nebus jokio gyvo bendravimo, aplinka monotoniška, didžiąją kelionės dalį nematysiu krantų, tai net nežinau kaip psichologiškai jausiuosi, bet tikiu, kad viskas bus gerai“, – svarsto lietuvis.
Paklaustas, be kokių daiktų negalėtų tęsti kelionės, Aurimas nė nemirktelėjęs atsako, kad tai yra vandens gėlintuvai ir irklai. „Jei sugestų elektronika, radijo įranga ar kiti prietaisai aš vis tiek turėčiau vandens, maisto, irklus, orientuotis ir pagal žvaigždes galima. Vadinasi, kelionę galėčiau tęsti, bet jei prarasčiau abi poras irklų arba sugestų abu vandens gėlintuvai – kelionė baigta. S.O.S.“, – juodžiausią scenarijų įvardija keliautojas.
Laidų ciklą apie pasiruošimą šiai istorinei kelionei kviečiame žiūrėti Delfi TV pirmadieniais-ketvirtadieniais 19.30 val.