Ruošdamasis vienas valtimi irkluoti per Atlanto vandenyną, Aurimas buvo užsibrėžęs tikslą tą padaryti per 110 dienų. Toks laikotarpis buvo pasirinktas norint pagerinti esamą rekordą – praeitų metų kovą britas Jackas Jarvis vandenyną įveikė per 111 dienų. Nors A. Valujavičiui tikslo įgyvendinti nepavyko, jis vis tiek tapo trečiuoju žmogumi, kuris vienas irkluodamas nuplaukė iš vieno žemyno į kitą, ir antruoju, tą padariusiu be sustojimo.
Britas, Atlanto vandenyną įveikęs per 111 dienų
Iš Hampšyro kilęs J. Jarvis savo iššūkį irkluoti per Atlantą įgyvendino 2022-ųjų kovo mėnesį, rašo BBC. Jis, išplaukęs 2021-ųjų gruodžio 3 d., vandenyne praleido 111 dienų. Jackas įveikė kelionę iš Europos žemyninės dalies iki Šiaurės Amerikos, o tą padaręs tikino, jog, tinkamai nusiteikus, viskas yra įmanoma.
Irkluodamas J. Jarvis norėjo surinkti 50 tūkst. svarų sterlingų labdaros organizacijai savo senelio, mirusio nuo smegenų auglio, garbei.
Tikslą pasiekęs ir net viršijęs Jarvis sakė: „Pasiekti tai, ką buvau užsibrėžęs, yra nuostabu, todėl vertėjo praleisti visas tas sunkias dienas jūroje, kai trūko šeimos ir draugų. Senelis itin didžiuotųsi mano pasiekimais – kaip ir visa šeima.“
Britas iš viso nuplaukė 4500 jūrmylių (8334 km) iš Portugalijos į Pietų Floridą. Per dieną jis irklavo apie 15 valandų, darydamas pertraukas, valgydamas šaltyje džiovintą maistą ir kitus užkandžius. „Daily Echo“ priduriama, kad Jackas kasdien turėdavo suvartoti beveik 8 tūkst. kalorijų.
Savo motyvaciją palaikė garso knygomis bei muzika. Naktį valtį laikydavo inkaras su parašiutu, todėl Jackas galėdavo pamiegoti maždaug keturias valandas.
„Neįtikėtina pagaliau būti pripažintam Guinesso rekordininku, – tuo metu džiaugėsi J. Jarvis, gavęs šį apdovanojimą. – Vaikystėje valandų valandas vartydavau Guinesso rekordų knygas ir žiūrėdavau laidą per televiziją. Būti paminėtam kartu su kitais yra ypatinga.
Tikiuosi, kad tai įkvėps žmones šypsotis susidūrus su sunkumais ir tikėti, kad sunkiai dirbant bei ryžtingai nusiteikus, galima pasiekti viską, ko tik užsimanai.“
Julenui Sanchezui prireikė 131 dienos
Julenas Sanchezas praėjusių metų balandžio 17 d. baigė savo kelionę, rašoma „Explorersweb“. Jis 2021-ųjų lapkričio 29 d. startavo Portugalijoje, tačiau po 13 dienų turėjo sustoti El Hierro mieste, kad atliktų tam tikrus remonto darbus po didelės audros. Julenas vėl plaukti pradėjo gruodžio 24 d. Per 131 dieną, 9 valandas ir 30 minučių jis irkluodamas įveikė Atlanto vandenyną.
J. Sanchezo kelionė nebuvo lengva. Praeitų metų vasario 9 d. jis neteko galimybės naudotis trečiu ir paskutiniu telefonu. Nuo to laiko Julenas naudojosi praplaukiančiais laivais, kad perduotų naujienas namo.
Jis planavo antrą kartą sustoti Puerto Rike, kad patikrintų savo techninę įrangą ir gautų naują telefoną. Likus kelioms dienoms iki planuoto išsilaipinimo, jo šeima gavo žinią, jog Julenas nusprendė vykti tiesiai į JAV.
Ypač sudėtinga atkarpa buvo ties Didžiuoju Bahamų krantu. Čia sekliuose vandenyse gausu smėlio juostų ir uolų. Iš pradžių Julenas neplanavo irkluoti pro juos, bet šiaurės vėjas privertė jį plaukti. J. Sanchezas nemiegojo 48 valandas, kad įsitikintų, jog saugiai įveikė šį sudėtingą ruožą. Baigęs irkluoti, jis sakė, kad šios vietos grožis gniaužė kvapą ir buvo vertas visų navigacinių sunkumų.
Juleno irklavimas buvo didesnio iššūkio dalis – įveikti kelionę iš Europos į Ameriką be teršalų. Pirmąjį etapą jis įveikė dviračiu važiuodamas iš Paryžiaus į Portugaliją. Ši kelionė buvo antrasis etapas.
Aurimas turėjo kilnų tikslą
Šia kelione Aurimas Valujavičius siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs, A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo Majamio krante laukė būrys draugų, šeimos nariai, artimieji ir JAV lietuviai. Tarp ir vienas ypatingų Aurimo gerbėjų - net 92-iejų metų senjoras, į JAV atvykęs 1947 metais, kai buvo išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos. Jis gimė Vilniuje ir iki šiol jaučia didelę meilę Lietuvai ir visiems, kurie garsina jos vardą. Aurimą lietuviai pasitiko plojimais ir šūksniais, o tik išlipusį iš kranto, papuošė eukalipto lapų vainiku, dainavo visiems gerą lietuvišką dainą „Ant kalno mūrai“.
Išskirtiniame interviu Delfi laidoje „Iš esmės“ A. Valujavičius kalbėdamas apie tai, koks jausmas bus išlipus į krantą, pernelyg nesibaimino. „Manau, turėtų būti taip, kaip nuo kranto įlipus į valtį – truputį siūbavo pirmą dieną, o antrą dieną visiškai nieko. Taip ir dabar turėtų būti. Nemanau, kad bus labai blogai“, – svarstė jis.