Ledkalnio atsiskyrimas nuo ledo šelfo įamžintas gegužės 20 dieną. Šiam ledkalniui suteiktas kodinis pavadinimas A-83. Tai yra trečias didžiausias atskilęs ledkalnis regione per pastaruosius ketverius metus, praneša ESA ir NASA.
Už jį didesnis ledkalnis regione buvo tik 2021 metais atskilęs A-74, o dar didesnis – A-81, atskilęs 2023-aisiais.
Nuo Branto šelfinio ledyno atskilęs A-74 ledkalnis buvo 1270 kv. km pločio, A-81 buvo 1550 kv. km pločio.
Kaip pažymi mokslininkai, ledkalnis A-83 atskilo tame ledo šelfe, kuriame yra ir Britų Antarktidos tyrimų tarnybos (British Antarctic Survey) Halley VI tyrimų stotis. Čia dirbantys mokslininkai tyrinėja Žemės atmosferos ir kosmoso orus. Laimei, A-83 jokios grėsmės šiai stočiai nekelia – ji dar 2017 metais buvo perkelta į Kairdo (Caird) pakrantę.
Besitęsiantis Antarktidos ledo nykimas ir ledkalnių formavimasis yra vienas aiškiausių Žemės atsmosferos šiltėjumo požymių. Anot mokslininkų, tai rimtas įspėjimas žmonijai imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, CO2, kiekį.
Šylant klimatui sparčiai tirpsta ledynai, kyla jūros lygis, formuojasi ekstremalūs klimato reiškiniai.
Primename, dar šių metų sausį didžiausias šiuo metu pasaulyje esantis ledkalnis A23a pastebėtas judantis Pietų vandenyno link. Ledkalnio plotas yra maždaug 4 tūkst. kvadratinių kilometrų, t. y. maždaug tris kartus didesnis už Niujorką.
Ledkalnis atskilo nuo Vakarų Antarktidos Filchnerio – Ronės šelfinio ledyno 1986-aisiais. Šis ledkalnis, kuriame kadaise buvo įsikūrusi sovietų mokslinių tyrimų stotis, anksčiau buvo užplaukęs ant seklumos, kai jo pagrindas įstrigo Vedelio jūros dugne.
Iš Vedelio jūros ledkalnis galiausiai ištrūko ir pateko į Pietų vandenyną.
Praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesiais „Copernicus Sentinel-1A“ palydovo užfiksuotose nuotraukose buvo matyti, jog ledkalnis plūduriuoja netoli Žoinvilio (Joinville) salos Antarktidoje.
Padedamas vėjų, srovių, šiltėjančio klimato ir kitų veiksnių šis gigantiškas, beveik trilijoną tonų sveriantis ledkalnis, sparčiai dreifuoja palei šiaurinį Antarktidos pusiasalio galą Pietų vandenyno link.
Kaip „Reuters“ teigė Britų Antarktidos tyrimų tarnybos mokslininkas, glaciologas Oliveris Marshas, milžiniškas ledkalnis galiausiai pateks į Pietų vandenyno taip vadinamąją „ledkalnių alėją“, kurioje atsiduria didelė dalis atskilusių ledkalnių.
„Laikui bėgant ledkalnis suplonėjo, tapo labiau plūduriuojantis, atsiplėšė nuo jūros dugno ir yra stumiamas vandenyno srovių“, – sakė O. Marsh.
ESA „Copernicus Sentinel-1“ ir NASA „Landsat 8“ misijų metu tyrinėjamas Antarktidos ledo storis, plotis, stebimi įtrūkimai ir kiti ledynų, vandens ir atmosferos pokyčiai.