Pavyzdžiui, 2019 m. tarptautinėje išminavimo operacijoje Baltijos jūroje Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje rasta ir sėkmingai sunaikinta Pirmojo pasaulinio karo jūrinė inkarinė mina. Apie 13 jūrmylių nuo Klaipėdos buvusį sprogmenį rado ir sunaikino Belgijos karo laivas „Bellis“. Didžiausioje pakartotinėje operacijoje „Atvira dvasia 2019“ dalyvavo 14 laivų iš dešimties NATO ir partnerių valstybių.
Ankstesnės, 2016 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusios tarptautinės išminavimo operacijos metu apžiūrėtas 54 kvadratinių jūrmylių plotas. Rasta 15 jūrinių minų, trys torpedos ir trijų nuskendusių laivų liekanų.
Tarptautinė operacija „Atvira dvasia“ skirta Baltijos jūros dugnui išvalyti – pašalinti jūrines minas, paliktas per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Taip siekiama sumažinti jūrinių minų keliamą pavojų jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai, be to, pagerinti Baltijos jūros ekologinę aplinką.
Slepiasi tūkstančiai karinių sprogmenų
Pasak Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikotarpiu tarpusavyje kariaujančios valstybės įvairiose Baltijos jūros dalyse – sąsiauriuose, įlankose, priekrantės zonose ir uosto prieigose – įrengė apie 3180 minų laukų, kuriuose buvo išdėstyta daugiau kaip 180 tūkstančių jūrinių minų, skirtų priešininko laivybai stabdyti.
Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) plotas yra apie 4564 km². Lietuvos Respublikos teritorinė jūra (TJ) užima 1814 km². Bendras (IEZ ir TJ) plotas sudaro 6378 km².
„Dabartinėje Lietuvos IEZ ir TJ abiejų pasaulinių karų metu Rusija ir Vokietija išdėstė 15 skirtingų jūrinių minų laukų su daugiau nei 1640 jūrinių minų. Po karo minų laukai buvo valomi tralavimo būdu iki 50 metrų gylio. Tačiau kiek minų pokariu šitaip buvo išminuota, duomenų nėra“, – „Delfi sakė“ KJP atstovas.
Be minų, IEZ ir TJ aptinkama ir įvairių kitų nuo karų likusių sprogmenų. Pavyzdžiui, aviacinių bombų, torpedų, artilerijos sviedinių, kurių kiekis sovietmečiu išaugo dėl vykdytų pratybų, nes ne visi sprogmenys po vandeniu detonuodavo ir taip likdavo gulėti jūros dugne. Retais atvejais pasitaiko situacijų, kai jūros paviršiuje atsiranda plūduriuojančių objektų, pvz., tuščiavidurių torpedų korpusų, kuriuos pastebėjusios praplaukiančių laivų įgulos praneša Lietuvos institucijoms, o šios imasi juos pašalinti arba sunaikinti.
Spėjama, kad apie 10–30 % minų vis dar yra Baltijos jūros dugne. Tai patvirtina ir 2022 m. per tarptautinę operaciją „Atvira dvasia“ rastos bei sunaikintos 7 minos ir viena raketa.
Radiniai analizuojami toliau
KJP kasmet dalyvauja ir organizuoja įvairias išminavimo pratybas bei operacijas, vykstančias Lietuvos ir kitų šalių vandenyse. Didžiausio masto tarptautinės jūrinio išminavimo operacijos rytinėje Baltijos jūros dalyje „Atvira dvasia“ Lietuvos vandenyse organizuojamos kas trejus metus. Šių operacijų metu dalyvauja paprastai daugiau kaip dešimt minų ieškančių ir aprūpinimo laivų bei narų komandų iš NATO sąjungininkų valstybių ir partnerių šalių. Per dvi savaites trunkančias operacijas išžvalgomas jūros dugno duomenų skyriaus (JDDS) parinktas nuo 50 iki 100 kvadratinių jūrmylių akvatorijos plotas.
Operacijos „Atvira dvasia“ ir kitų išminavimo renginių metu surinkti duomenys pateikiami JDDS analizei gauti ir jūros dugno paveikslui kurti. Renkami duomenys ne tik apie sprogmenis, bet ir apie kitus jūros dugne esančius objektus, kad būtų galima pagreitinti ateities operacijas ir nebetikrinti tų pačių objektų, kai vyksta pakartotinis to paties rajono išžvalgymas, nes žinomiems dugno objektams identifikuoti nebereikia skirti laiko.
Per 25-erius metus, nuo 1997 m., buvo surengta 20 didelio masto tarptautinių ir keletas vietinių išminavimo operacijų, kurių metu 202 jūrinės minos ir kiti sprogstamieji užtaisai buvo padaryti nekenksmingi, išžvalgytas daugiau kaip 1600 kvadratinių jūrmylių jūros dugno plotas. Aptikta 17 nuskendusių laivų ir 2 lėktuvų liekanų.
Likę seni sprogmenys kelia rimtą pavojų dugno tralavimą vykdantiems žvejams ir statant bei įrengiant įvairią infrastruktūrą akvatorijoje (pvz., tiesiant elektros kabelius, statant vėjo jėgaines ar naftos platformas). Tiesioginis pavojus paviršinei laivybai nedidelis. 2005 metais Šiaurės jūroje Belgijos žvejai tinklais atsitiktinai ištraukė miną, kuriai sprogus žuvo keturi žmonės. Tai buvo viena paskutiniųjų tokio pobūdžio nelaimių Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Pokario metu nelaimingi atsitikimai jūroje, nusinešę gyvybių, žvejams atsitiktinai susidūrus su likusiomis minomis, buvo kur kas dažnesni.
Lietuvai svarbūs istoriniai radiniai
2017 m. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Jį aptikus paaiškėjo, kad tai tikrai lietuviškas laivas, kurio priekis – stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo. Jis rastas jūros dugne, maždaug 85 m gylyje.
Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Vladas Žulkus sako, kad laivą atrado estų tyrinėtojas ir perdavė duomenis mūsų šalies mokslininkams: „Atlikę tyrimus šoninės apžvalgos sonarais ir povandeninėmis kameromis, dirbdami kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis, patvirtinome savo prielaidą. Dėl itin didelio gylio patys jo pasiekti negalėjome, tačiau Baltijos jūros paveldo gelbėjimo projekto giluminiai narai mums padėjo. Jie panėrė, o vėliau pasidalino nuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Jokių daiktų ar istorinių artefaktų iš laivo paimti negalime. Įmanoma, tačiau to nereikia. Laivas nuskendo su visomis savo detalėmis, amunicija, įvairia įranga ir tai jį padaro kultūros paveldo objektu.“
Pasak profesoriaus, šiuo metu Lietuvos teritoriniuose vandenyse skaičiuojama apie 112 įvairiame gylyje nuskendusių laivų. Jie ten atsidūrė įvairiais laikotarpiais nuo XVI–XVII amžiaus. Šie laivai svarbūs kaupiant duomenis apie po vandeniu esantį mūsų istorinį paveldą. Nuskendęs laivas yra unikalus, tarsi laiko kapsulė. Jeigu jis gerai išlikęs, nesudaužytas, tebeturi krovinį ir kitas dalis, tai gali labai aiškiai parodyti, kaip skęstant atrodė ne tik jis, kroviniai ir kelionės. Pagal paliktus daiktus galima suprasti, kaip tuo laikotarpiu gyveno žmonės. Tai – tarsi senovės gyvenimo fragmentas, momentinė nuotrauka. Dalis laivų turi ir istorinės reikšmės. Pavyzdžiui, laivai, susiję su tautos, valstybės ar miesto istorija.
Kyla klausimas, kodėl atrastų daugybės laivų niekas neiškelia į paviršių ir netyrinėja toliau arba neeksponuoja muziejuose? V. Žulkus sako, kad visą nuskendusį laivą iškelti galima, tačiau taip daroma išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, Švedijoje yra keletas muziejų, kuriuose eksponuojami nuskendę laivai. Juos iškelti net nėra ypač brangu, tačiau paskui kyla daugiau problemų. Iškeltas iš sūraus jūros vandens ir su oru sąlytį gavęs laivas neišvengiamai pradeda nykti. Jūros vanduo medieną ir metalą gerai užkonservuoja, tad išlaikyti tokius laivus galima sukūrus identiškas sąlygas ant žemės. Prieš eksponuojant pirmiausia laivą reikia užkonservuoti. Būtent šis procesas yra brangus, trunka ilgai ir ne visada pavyksta.
„Jeigu rastume Lietuvai itin svarbų laivą, tarkime, Kuršių, iš vikingų laikų, dėčiau visas pastangas, kad jis būtų iškeltas, užkonservuotas ir eksponuojamas specialioje patalpoje. Tai priklauso nuo paties laivo vertės, – su visais to padaryti negalime. Net ir besistengiant išlaikyti ištrauktą iš jūros, tikėtina, kad bėgant laikui jis sunyks ir bus prarastas amžiams, o jūroje ši rizika mažėja, tad nepažeistą istorinį objektą galime turėti ilgiau“, – aiškino profesorius.
Rastas reliktinis miškas iš Joldijos laikotarpio
KU mokslininkai pernai aptiko puikiai išlikusį reliktinį mišką. Durpinguose jūros dugno kloduose, 10–32 metrų gylyje, glūdi fantastiškai užsikonservavę medžiai su šaknimis ir ploniausiomis šakelėmis. Jie puikiai išsilaikę dėl palyginti mažo Baltijos jūros vandens druskingumo ir šalto vandens.
Mokslininkų ištyrinėtų pušų pavyzdžių amžius įspūdingas – po vandeniu mediena išbuvo nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų. Povandeniniai archeologai jūroje aptiko net 6 buvusio miško vietas, o tai leidžia teigti, jog daugiau nei prieš 11,5 tūkst. metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines.
Anot V. Žulkaus, vandens lygio svyravimai vyksta visą laiką, tačiau anksčiau, po ledynmečių, tai vyko drastiškai. Šiuo metu jūros lygis taip stipriai nesvyruoja ir priklauso nuo įvairių aplinkybių. Klimatui šylant, jūros lygis pakyla. Daugiau tokios informacijos – apie laikotarpį prieš 5 tūkst. metų ir seniau. Naujesniais laikais tokių duomenų beveik nėra:
„Miške ieškojome įrodymų apie žmonių buvimą ten, tačiau kol kas neradome, todėl tyrimai bus tęsiami ateityje. Mes akmens amžiaus gyvenviečių turime labai mažai, pakrantės buvo apgyventos retai, tad tikimybė bent šiuo metu rasti daiktų ar kitokių žmonių pėdsakų – maža.“
Plotai, kuriuose galėjo būti gyvenvietės, – labai dideli, o įvairių pobūdžių tyrimai – kompleksiniai, juos atlieka skirtingi specialistai. Didesnis fosfatų kiekis lyginant su aplinkiniais sluoksniais rodytų žmogaus veiklos žymes. Plačiai aprėpiant tokio pobūdžio tyrimus, būtų galimas proveržis, bet kol kas jį sunku prognozuoti.
Su jūros dugne aptiktais radiniais dirba ne vienos mokslo srities tyrėjai. Pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje sėkmingai atlikti iš jūros iškeltų reliktinių pušies medžių DNR tyrimai. Jie atskleidė šių radinių ryšį su dabartinių paprastosios pušies populiacijų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Pietų Europoje. Mokslininkams tai leidžia daryti prielaidą, kad po ledynmečio į mūsų teritoriją pušys „atėjo“ iš pietų, tad galimai savo protėvius rastume regione tarp Adrijos ir Juodosios jūros.
V. Žulkaus teigimu, prieš tūkstančius metų užlieti kraštovaizdžiai povandeninei archeologijai ir kitoms mokslo sritims – didelė erdvė tyrimams ir naujiems atradimams, tereikia tik entuziastų, kuriuos domintų sudėtinga, bet menkai pažįstama jūros vandenų saugomo paveldo tyrimų erdvė.
