Šiuose maistingų medžiagų turtinguose vėsesniuose vandenyse vasaromis paspartėja jūrinių augalų ir fitoplanktono augimas. Ir tai itin gerai pastebima palydoviniuose kadruose, praneša NASA.
Virš Baltijos jūros praskriejęs NASA „Landsat 8“ palydovas užfiksavo fitoplanktono mases, iš kurių susiformavo maždaug 25 km skersmens sūkurys netoli Saremos salos, Estijos. Tai nutiko dėl to, kad žydintys dumbliai pateko į dviejų priešingų srovių spąstus, rašo „Live Science“.
Šią spiralinę dumblių masę daugiausia sudarė mažytės fotosintetinančios jūrinės bakterijos, vadinamos cianobakterijomis (melsvadumbliais), ir titnagdumbliai arba titnaginiai dumbliai, praneša NASA.
Dėl fitoplanktono žydėjimo Baltijos jūroje pastaraisiais dešimtmečiais reguliariai atsiranda „negyvosios zonos“
Suomijos Turku universiteto mokslininkų duomenimis, 2018 metais negyvoji zona apėmė apie 70 000 kvadratinių kilometrų plotą.
Tais pačiais metais Suomijos ir Vokietijos mokslininkų grupė pranešė, kad deguonies kiekis Baltijos jūroje yra mažiausias per pastaruosius 1500 metų. Dėl dažnesnių ir masiškesnių žydėjimų, taip pat dėl klimato kaitos sukelto jūrų ir vandenynų šiltėjimo, žuvims ir kitiems jūrų gyvūnams tampa vis sunkiau gyventi.
Eutrofikacija: kas tai?
Viena didžiausių Baltijos jūros problemų yra eutrofikacija, kurią sukelia per didelis trąšų naudojimas žemės ūkyje. Trąšų perteklius upėmis nuteka į jūrą ir dėl to joje daugėja dumblių. Tuomet susidaro negyvosios zonos, kuriose jūrų gyvūnijai trūksta deguonies ir kyla grėsmė ekosistemai, rašo portalas „My Impact“.
Pasak pajūrio mokslininkų, Baltijos jūra patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką, o to pasekmės gali būti matomos net ir šalies ekonomikoje. Ypač prasta yra žuvų išteklių būklė. Klaipėdos Universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Tomas Zolubas anksčiau portalui Delfi teigė, kad dabartinė vertingų Baltijos jūros žuvų populiacijų būklė suprastėjusi.
„Žuvų kiekiai gerokai mažesni, nei praėjusį šimtmetį, o pačios žuvys – smulkesnės. Iš tiesų, prieš keliasdešimt metų žvejai galėjo pasigirti žymiai didesniais vertingų plėšriųjų žuvų (menkių, lašišų, otų) laimikiais.
Svarbiausias šiuos išteklius veikiantis veiksnys yra verslinė žvejyba, tačiau prie to prisideda ir daug kitų dalykų, tokių kaip klimato kaita, vis dar sunkiai suvaldoma jūros tarša ir kiti neigiami veiksniai,“ – pasakojo T. Zolubas.
Kaip susiformuoja negyvosios zonos?
Pasak ekspertų, deguonies stokojančių negyvųjų zonų Baltijos jūroje susidarymas yra viena iš „vandens žydėjimo“ pasekmių. Taip buitine kalba vadinama eutrofikacija – procesas, kurio metu kyla intensyvus mikroskopinių dumblių ir melsvabakterių augimas.
Jį sukelia padidėjęs azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje. Dėl per didelio dumblių kiekio vandenyje, jiems pradėjus pūti, sunaudojamas deguonis – todėl šio gyvūnų kvėpavimui būtino elemento ima sparčiai mažėti.
Eutrofikacijos metu, kai didelis dumblių kiekis padengia didelį vandens paviršiaus plotą, pro jį sunkiai prasiskverbia saulės šviesa. Taip po vandeniu sustoja fotosintezė – procesas, kurio metu naudojant saulės šviesą gaminamas deguonis.
Dumbliai ne tik greitai dauginasi, bet ir greitai žūva. Žuvę dumbliai grimzta į dugną, kur yra skaidomi kitų bakterijų, kurių metu sunaudojamas didelis deguonies kiekis, kurio eutrofikuotose zonose ir taip mažėja dėl sustojusios fotosintezės.
Be to, dumblių sankaupas, atbaidančias poilsiautojus nemaloniu kvapu, galima pastebėti ir mūsų pakrantėse.
Melsvadumblių sūkurys Baltijos jūroje užfiksuotas 2018 metų liepos 18 dieną NASA palydovo Landsat 8.
