Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl šio ledyno griūties gali katastrofiškai pakilti jūros lygis.
Mokslininkai apskaičiavo, kad milžiniškas Thwaites’o ledynas yra pažeidžiamiausias Antarktidos ledynas. Po ledynu nuolatos patenka dėl klimato kaitos vis labiau šylantis jūros vanduo ir tokiu būdu dar sparčiau tirpdo ledą.
Pasak tyrimo autorių, Thwaites’o ledyne yra tiek ledo, kad jam ištirpus pasaulinis jūros lygis pakiltų 60 centimetrų. Be to, šis ledynas funkcionuoja kaip barjeras giliau žemyne esantiems ledynams, kurių griūtis pasaulinį jūros lygį pakeltų 3 metrais. Tai būtų pasaulinio masto katastrofa, dėl kurios pirmiausia nukentėtų pakrančių gyventojai, praneša CNN.
Pasinaudodami palydoviniais duomenimis, surinktais praėjusių metų kovo-biželio mėnesiais, Kalifornijos Irvine universiteto mokslininkų komanda sudarė ledyno žemėlapį, kuriame aiškiai matyti taip vadinamos „įšalo linijos“, tai yra kritinių pokyčių zonos, kuriose ledynas pakyla nuo jūros dugno ir tampa plūduriuojančiu ledo šelfu.
Pasak Kalifornijos Irvine universiteto Žemės mokslų profesoriaus Erico Rignoto, jūros vanduo potvynių ir atoslūgių metu stumiamas po ledynu daugybę kilometrų. Kai vanduo patenka po ledynu, to pakanka, kad dėl slėgio ledas atsiplėštų nuo žemės, rašoma Kalifornijos Irvine universiteto pranešime.
„Jūros vanduo per trumpą laiką nukeliauja nemažus atstumus. Toks greitis dar labiau didina ledynų tirpsmą, nes vos tik ledas ištirpsta, gėlas vanduo išplaunamas ir vėliau pakeičiamas šiltesniu jūros vandeniu“, sakė E. Rignot.
„Dėl tokio milžiniško kiekio jūros vandens įsiskverbimo po ledynu pasikeis pasaulinio jūros lygio kilimo prognozės“, – pridūrė jis.
Mokslininkai teigia, kad šio ledyno griūtis būtų nebesustabdomų ledynų tirpimo procesų pradžia ir tai gali įvykti jau labai greitai.
Kaip rašoma Kanados Vaterlo universiteto pranešime, tyrimo autoriai mano, kad lemtingas lūžis gali įvykti po 10-20 metų.
Pasak tyrimo bendraautorės profesorės Christine Dow „nerimą kelia tai, kad nepakankamai įvertiname ledyno kitimo greitį, o tai būtų pražūtinga pakrančių bendruomenėms visame pasaulyje“.
Siekiant apsisaugoti nuo katastrofiško pasaulinio jūros lygio kilimo, turtingiausios šalys įsirengtų pylimus ar potvynių barjerus, tačiau didžiajai pasaulio pakrančių gyventojų daliai tai reikštų prarastus namus, o geriausios ir derlingiausios žemės liktų po vandeniu, teigiama mokslininkų pranešime, kurį cituoja IFLScience.
Thwaites ledynas vakarinėje Antarktidoje yra plačiausias mūsų planetos ledynas, besidriekiantis maždaug 120 kilometrų. Jo storis ties pagrindo linija, t. y. vieta, kurioje ledynas iš prie sausumos prisitvirtinusios ledo masės pereina į Amundseno jūroje plūduriuojantį ledyną, siekia nuo maždaug 800 iki 1 200 metrų. Ledyno plotas net 192 000 kv. km, rašo thwaitesglacier.org.
Palyginimui, Didžiosios Britanijos salos plotas yra 209 000 kv. km. Lietuvos plotas 65 300 kv. km.
Parengta pagal uwaterloo.ca, news.uci.edu, CNN, IFLScience, SciTechDaily ir Delfi arch. inf.