– Norėčiau pradėti mūsų pokalbį nuo to, kokios yra dabartinės įmonių tvarumo tendencijos pasaulyje?
– Bandydamas prognozuoti, į ką bendrovės sutelks dėmesį ateinančius kelerius metus, matau kelias pagrindines tendencijas.
Akivaizdu, kad veiksmai dėl klimato kaitos buvo pagrindinis prioritetas pastaruosius porą metų, ir manau, kad tai skirta tiems, kurie dar tikrai nėra įšokę į šį traukinį. O tie, kurie, kaip ir mūsų grupė, esame užsibrėžę tikrai ambicingus tikslus dėl klimato kaitos, turėsime labai sunkiai dirbti, kad juos pasiektume.
Daug dėmesio skyrėme aplinkosaugos klausimams, o žvelgiant į ateitį, manau, kad kai kuriems socialinio tvarumo klausimams bus teikiamas didesnis prioritetas. Klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, vertės kūrimo grandinėje, taip pat su darbo sąlygomis jūsų pačių veikloje, manau, gali būti labai svarbūs ateinančius porą metų.
Manau, kad naujasis ES teisės aktas – Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), kuris įsigalios per ateinančius porą metų, tikrai vaidins pagrindinį vaidmenį. Ji nustatys daug griežtesnius reikalavimus įmonėms, kurios visoje savo vertės kūrimo grandinėje turi paisyti tiek socialinių, tiek aplinkosaugos klausimų, taip pat manau, kad dėl to atsiras daugiau pastangų ir veiksmų, ypač tokiais socialiniais klausimais kaip žmogaus teisės.
– Kodėl įmonėms svarbu laikytis tvarumo politikos ir kokią naudą tai duoda pačiai įmonei?
– Manau, kad tai duoda įvairią naudą, ir tai labai svarbu dėl to, kad įmonė taptų patrauklesnė suinteresuotosioms šalims.
Sakyčiau, daugelyje pramonės šakų tai tampa konkurenciniu pranašumu. Mūsų klientai to pageidauja vis daugiau, ir už ką jie, kaip rodo pasaulinės apklausos, yra pasirengę daugiau mokėti. Taigi, jei galite pasiūlyti tvarų arba ekologišką produktą, klientai už jį yra pasirengę mokėti daugiau. Manau, tai yra aiški verslo priežastis.
Tačiau, jei pažvelgsime į kitas suinteresuotųjų šalių grupes, pavyzdžiui, į darbuotojus, manau, tvarumas yra labai svarbus dalykas, ypač jauniems specialistams. Ir daugelis jaunų specialistų sako, kad tai yra pagrindinis aspektas, kai jie renkasi, pas ką norėtų dirbti. Taigi, jei norite būti patrauklūs kaip darbdaviai, sakyčiau, kad aktyvus darbas su tvarumu taip pat yra labai svarbus. Taip pat manau, kad tai geras būdas norint išlaikyti dabartinius darbuotojus ir būti patraukliu darbdaviu.
Trečia, sakyčiau, kad dėl to galite tapti patrauklesni investuotojams, ypač Europos Sąjungoje. ES priima daug teisės aktų, kurie taip pat skirti investuotojams, pavyzdžiui, Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamentas, pagal kurį investuotojai privalo atskleisti informaciją apie įmonių, į kurias jie investuoja, pastangas siekti tvarumo. Manau, kad tai taip pat bus pagrindinė varomoji jėga, didinanti jūsų patrauklumą investuotojams.
Galiausiai bus priimta daug naujų teisės aktų. Ir net jei manote, kad visa tai, ką iki šiol sakiau, yra tik tai, ką „malonu turėti“, teisės aktų negalima nepaisyti. Tai yra reikalavimas.
– Jūsų grupė yra išsikėlusi tikslus keturiose srityse: pažangi žiedinė ekonomika kovai su klimato kaita, vaikų apsauga internete, tvarumo didinimas pasitelkiant technologijas ir verslo plėtra užtikrinant įvairovę ir įtrauktį. Kodėl šios sritys jums svarbios?
– Siekdami nuspręsti, kurioms keturioms sritims norime teikti pirmenybę savo tvarumo strategijoje, pradėjome nuo didelio dialogo su suinteresuotosiomis šalimis. Daugiau kaip 6600 klientų, darbuotojų, investuotojų ir kitų „Tele2“ grupės suinteresuotųjų šalių paklausėme, kurios tvarumo temos, su kuriomis dirbame, jiems svarbiausios.
Be to, atlikome savo poveikio ir reikšmingumo analizę, kurioje nagrinėjome, kiek tai svarbu mūsų verslui, mus supančiai visuomenei, kur galime daryti teigiamą poveikį, kurį turėtume stengtis padidinti, o kur darome neigiamą poveikį, kurį norėtume stengtis sumažinti. Tai padėjo mums nusistatyti prioritetus.
Tada surengėme seminarus su savo vadovų komanda, kuriuose nagrinėjome šiuos prioritetus, ir taip pat analizavome, ką daro mūsų konkurentai.
Galiausiai nustatėme tris skirtingus tvarumo sričių lygmenis, o jūsų paminėtos sritys yra aukščiausio lygmens. Tai yra sritys, kuriomis grindžiame savo tvarumo strategiją ir kuriose, manome, galime užimti lyderio poziciją, o ji, būnant geresniems už konkurentus šiose srityse, mums padės būti patrauklesniems klientams, darbuotojams, investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Taigi tikrai manome, kad būtent čia galime sukurti verslo vertę.
Toliau turime dar du lygmenis. Antrasis, kuriame sakome, kad norime išlaikyti panašų lygį kaip ir mūsų konkurentai, tačiau nemanome, kad galime išsiskirti. Tai, pavyzdžiui, darbas, kurį atliekame dirbdami su savo tiekėjais ir užtikrindami, kad mūsų tiekėjai būtų tvarūs. Labai svarbi tema. Bent jau Švedijoje mūsų B2B klientai kelia mums labai, labai aukštus reikalavimus, kai kalbama apie darbą su tiekėjais, tačiau nemanome, kad tai tema, kurioje galime būti dvigubai geresni už savo konkurentus, nes ši sritis svarbi visiems.
Trečiasis lygmuo – labai svarbūs klausimai, pavyzdžiui, darbas su verslo etika, kova su korupcija ir panašios sritys. Mes tai laikome labiau atitikties užtikrinimo sritimi, o ne ta, kurioje galime išsiųsti pranešimą spaudai, kad esame daug geresni už visus kitus.
– Galite trumpai papasakoti, kaip tų tikslų siekiate?
– Pradėsiu nuo pažangios žiedinės ekonomikos, skirtos kovai su klimato kaita. Sujungėme žiedinę ekonomiką ir klimato kaitą, nes didelę dalį poveikio klimatui darome pirkdami mobiliuosius telefonus ir kitokią elektroninę įrangą, kurią naudojame savo mobiliojo ryšio tinkle. Ir labai didelė dalis išmetamųjų teršalų, atsirandančių gaminant tokio tipo gaminius, susidaro gamybos etape.
Taigi žiedinėje ekonomikoje, šiuos gaminius naudojant ilgiau, išmetamų teršalų kiekis bus mažesnis. Tokia iš esmės yra mūsų teorija. Per penkerius metus savo veikloje teršalų kiekį sumažinome 97 proc.
Dabar 99 proc. mūsų išmetamų teršalų galima rasti mūsų vertės kūrimo grandinėje, ir net 90 proc. jų – mūsų tiekėjų. Tai yra didelis iššūkis, su kuriuo dabar susiduriame. Manau, dauguma įmonių susiduria su iššūkiais, kalbant apie vertės kūrimo grandinę, nes būtent joje šiuo metu yra didžiausia daugumos įmonių išmetamų teršalų dalis.
Dėl to mes nustatėme du skirtingus antrinio žaliavų panaudojimo tikslus. Vienas jų skirtas įrangai, kurią naudojame savo veikloje, kitas – iki 2030 m. norime surinkti 30 proc. savo parduotų mobiliųjų telefonų, juos perdirbti arba prikelti antram gyvenimui. 2022 m. tai siekė 12 proc.
Saugodami vaikus internete matome, kad vaikai yra pažeidžiamiausi mūsų paslaugų vartotojai, todėl turime dėti daugiau pastangų, kad juos apsaugotume. Kai vykdėme mano minėtą apklausą, beveik visos suinteresuotųjų šalių grupės, su kuriomis kalbėjomės, teigė, kad tai yra svarbiausia tema, su kuria mūsų grupė turi dirbti. Mes šiuo klausimu turime dvi kryptis.
Viena jų susijusi su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos blokavimu, kai naudojame įvairius policijos, Interpolo ir kitų organizacijų sudarytus blokavimo sąrašus. Praėjusiais metais šioje grupėje užblokavome 5 mln. bandymų pasiekti tokio pobūdžio medžiagą. Maždaug 80 proc. jų Švedijoje ir 20 proc. Baltijos šalyse.
Taigi mūsų blokuojamų svetainių kiekis beveik labai tiksliai atitinka klientų, kuriuos turime kiekvienoje rinkoje, skaičių. Ir šis skaičius 2022–2023 m. padvigubėjo. Taigi 2023 m. blokavimo bandymų skaičių padidinome nuo 2,5 mln. iki 5 mln. Tai yra viena kryptis.
Kita kryptis – kurti priemones ir instrukcijas tėvams, kad jie galėtų padėti užtikrinti savo vaikų saugumą internete. Pats dar neturiu vaikų, bet galiu įsivaizduoti, kad daugybė žmonių, kurie turi, susiduria su problema, kaip jie turėtų elgtis, kai jų vaikai yra prisijungę prie interneto.
Turėčiau pasakyti, kad, mūsų nuomone, internetas suteikia daug puikių galimybių vaikams mokytis, bendrauti, susirasti naujų draugų ir pan. Tačiau akivaizdu, kad yra ir iššūkių. Mes norime prisidėti, bandydami padėti tėvams kai kuriuos tų iššūkių įveikti.
– Kadangi kalbame apie tvarumą, įdomu, ką darote su sena biuro įranga, pavyzdžiui, kompiuteriais, telefonais?
– Galiu kalbėti apie Švediją, stengiamės laikytis žiedinio požiūrio. Pavyzdžiui, darbuotojui duodamas atnaujintas naudotas nešiojamasis kompiuteris. Jei yra priežasčių, dėl kurių jam reikia naujo kompiuterio, jis gali kreiptis.
Tokią pat iniciatyvą ruošiamės pradėti ir mobiliųjų telefonų atžvilgiu – duoti darbuotojui naudotą telefoną. Planuojama, kad turėčiau būti pirmasis, kuris pasinaudos šia nauja galimybe, nes kaip darbo telefoną vis dar tebenaudoju penkerių metų senumo „iPhone 7“.
– Taigi nepuolate įsigyti naujausio modelio, kai šis pasirodo prekyboje?
– Aš asmeniškai – ne. Kalbant apie darbinį telefoną, tarsi nejaučiau tokio poreikio. Tikrai įdomu, kaip mes naudojame savo mobiliuosius telefonus. Manau, turėtume labiau stengtis prailginti mobiliųjų telefonų naudojimo trukmę. Ir manau, kad gamintojai taip pat yra labai už tai atsakingi.
Mano turimas telefonas vis dar labai gerai veikia. Jei galėčiau, ir toliau juo naudočiausi, bet „Apple“ nebeatnaujina jo programinės įrangos. Tai reiškia, kad po kurio laiko dėl saugumo darbovietė man nebeleis juo naudotis, nors aš vis dar esu patenkintas savo aparatu.
Dirbu su mūsų tarptautine pramonės asociacija GSMA, kuri vienija mobiliojo ryšio operatorius iš viso pasaulio. Vadovauju jų mobiliųjų telefonų žiedinės ekonomikos darbo grupei. Tai darau jau beveik trejus metus. Toje darbo grupėje parengėme strategijos dokumentą. Nustatėme 30 proc. žiedinės ekonomikos tikslą iki 2030 m. ir kai kuriuos kitus darbus. Bet kai dirbome šį darbą, konsultantai išnagrinėjo šią sritį ir suskaičiavo, kad pasaulyje yra 3 mlrd. mobiliųjų telefonų, kurie guli stalčiuose, yra nenaudojami, o galėtų būti naudojami. Geriausia būtų tuos prietaisus atnaujinti ir vėl parduoti rinkoje, nes tada nereikėtų gaminti naujų. Jei jie neveikia ir jų nebegalima pataisyti, tada reikėtų atiduoti perdirbti – tai būtų kur kas geriau, nei leisti jiems gulėti stalčiuje.
– Kalbant apie telefonus, bendrovės nuolat kuria naujus modelius, juos reklamuoja, kad galėtų parduoti. Ir veikiausiai nemaža dalis žmonių, atsiradus naujam modeliui, juos perka. Atsižvelgiant į tai, kaip manote, ar mobilųjį telefoną galime laikyti greitosios mados preke?
– Manau, kad mobiliojo ryšio vertės kūrimo grandinė yra tikrai įdomi, be to, labai sudėtinga. Kaip pavyzdį paimsiu „Apple“. Jie užsibrėžė labai ambicingus tikslus dėl klimato kaitos 2030-iesiems. Ir, tiesą sakant, nematau, kaip jie tai pasieks savo dabartiniu verslo modeliu, be žiedinio ciklo didinimo. Taigi lengviausia būtų siūlyti prietaisus kaip paslaugą arba išperkamosios nuomos modelį, kai po 24 ar 36 mėnesių prietaisą atsiimate atgal, atnaujinate ir suteikiate jam antrą gyvenimą rinkoje.
Tačiau, kaip jau minėjote, manau, kad daug kas susiję ir su vartotojų elgsena. Manau, kad vis svarbiau, jog mes, vartotojai, stengtumėmės prailginti turimų prietaisų tarnavimo trukmę. Ir manau, kad visiškai aišku, jog mes siūlome, pavyzdžiui, įrenginius kaip paslaugą savo B2B klientams. Įprastas išperkamosios nuomos laikotarpis yra 24 mėnesiai. Ir mes dabar laikomės tų 24 mėnesių, nes būtent tada turime optimalią vertę naudotų prietaisų rinkoje. Taigi yra didelė grupė žmonių, kurie nebeperka naujausių prietaisų.
O turėti dvejų metų senumo telefoną, kurį prieš tai naudojo žmogus, dirbantis biure, todėl jis neturi net įbrėžimų, rinkoje, pasirodo, yra labai patrauklu. Taigi, sakyčiau, kad tai yra du pagrindiniai aspektai. Manau, kad gamintojai turi įvertinti, kaip turėtų atrodyti jų verslo modelis ateinančiais metais. Ir mes, vartotojai, taip pat turime prisiimti atsakomybę ir elgtis atsakingai.
– Kaip dėl tvarumo politikos taisant telefonus? Ar visi telefonai yra remontuojami ir ar dažnai nėra brangiau remontuoti seną mobilųjį telefoną, nei pirkti naują?
– Žinau, kad rengiamas naujas ES reglamentas, kuris taip pat susijęs su žiedine ekonomika, bet konkrečiai su taisymu. Ir jis buvo pavadintas teise taisyti. Manau, tai bus labai svarbi tema, nes, kaip jau minėjote, kartais tai yra sudėtinga. Kartais prietaisai nesukurti taip, kad juos būtų galima taisyti, o tai, manau, yra baisu vartotojams, nes norime turėti galimybę tai daryti.
Tačiau jūs palietėte ir kitą svarbią temą, kad tai nėra įperkama. Manau, kad tai tikrai turės pasikeisti, nes turime turėti aparatinę įrangą, ypač, kai tiek daug mokame už įrenginius. Turime turėti galimybę pratęsti jų tarnavimo laiką. Ir tai turi būti prieinamesnė kaina, nei pirkti naują įrenginį.
– Kaip manote, ar tvarumas naudingas įmonei finansiniu požiūriu? Kodėl?
– Ne, bet manau, kad grįžtant prie patrauklumo iš investuotojų perspektyvos, kuri susijusi su tuo, kaip įmonės vertinamos rinkoje, manau, visiškai aišku, kad įmonėms tai naudinga. Be to, yra atliktų tyrimų, kai lyginama tvariausių bendrovių akcijų kainų raida, palyginti su vidutinėmis bendrovėmis, ir šie rezultatai rodo, kad tvarių bendrovių rezultatai yra geresni nei vidutinių bendrovių.
Tačiau kalbant apie tiesioginį finansinį poveikį bendrovėms, daug kas, sakyčiau, yra susiję su klientų paklausa. Taigi, mes, kaip vartotojai, turime būti pasiruošę mokėti daugiau už tvarius produktus, nes įmonės negali teikti rinkoje produktų ar paslaugų, kurie nėra finansiškai tvarūs. Ir daugeliu atvejų teikti tvaresnį produktą bus brangiau. Tad mes, vartotojai, kurie gyvename su savo vartojimo pasekmėmis ir vartojimo poveikiu tiek gamtai, tiek socialiniams aspektams, turime būti pasiruošę mokėti tą ekologišką priemoką už tuos produktus. O kai kuriais atvejais galbūt pakeisti savo elgseną ir pirkti produktus kitaip, nei iki šiol buvome įpratę.
– Ir klausimas pabaigai – ką manote apie naująją įmonių tvarumo ataskaitų teikimo tvarką, kaip tai paveiks įmones? Kokie iššūkiai čia laukia? Gal galite pasidalyti ir kokiais praktiniais patarimais, ką svarbu padaryti?
– Mano nuomone, pati iniciatyva yra puiki. Ji suteiks daug daugiau skaidrumo apie tai, ką įmonės daro. Ir bus lengviau palyginti įmones tarpusavyje, nes visi naudosime tą patį aiškiai apibrėžtą standartą. Tai bus naudinga bendrovėms, kurios yra geros tvarumo srityje, ir nenaudinga toms, kurios galbūt daug kalba, bet neturi, kaip savo kalbų pagrįsti.
Žvelgiant kritiškiau, manau, reikalavimai yra labai išsamūs. Ir manau, kad Europos įmonėse yra keletas tvarumo skyrių, kurie mano, kad turi per daug išteklių, per daug darbuotojų ir per didelius biudžetus. Manau, kad daugelis įmonių susiduria su sunkumais, siekdamos užtikrinti, kad galėtų dirbti tvariau.
Manau, kad skirti tiek daug pastangų ataskaitoms rengti, kai turėtume dėti pastangas į veiklą, yra iššūkis ir problema, nes ataskaitų rengimas yra tiesiog žvilgsnis atgal. Jis nieko nesako apie ateitį ir nepadeda skatinti mūsų veiksmų tvarumo srityje.
Kalbant apie praktinius patarimus, kaip spręsti Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) problemą, manau, kad yra kelios pagrindinės išvados. Viena jų – įsitikinti, kad labai išsamiai atliekate dvigubą reikšmingumo analizę, kurios reikalaujama, nes manau, kad ji gali būti tikrai gera priemonė ir mūsų tvarumo veiksmams nukreipti. Ir įsitikinti, kad jūsų ataskaitų teikimo apimtis yra tinkama.
Dar vienas svarbus dalykas bus užtikrinti, kad į šį procesą įsitrauktų visa organizacija. Ir kad visos skirtingos bendrovės dalys dirbtų kartu, siekdamos užtikrinti, jog bendrovė darytų pažangą pagal sritis, kurios buvo nustatytos atliekant reikšmingumo analizę.
Ir čia, manau, labai svarbu, kad bendrovių vadovai ir net direktorių valdyba suprastų bendrovių poveikį tvarumui, o daugelis jų yra įpareigoti ir teisės aktais. Taigi tai nebus neprivaloma, bet taip pat bus labai svarbu.
Ir galiausiai, manau, kad turint visa tai omenyje, ypač, jei esate įmonė, kuri galbūt anksčiau ne tiek daug dirbo su tvarumu, bus labai svarbu sutelkti dėmesį ne tik į rizikos, bet ir į galimybių perspektyvą. Taigi pasistenkite rasti galimybių, kur galėtumėte panaudoti tvarumą, kad kaip įmonė taptumėte patrauklesni klientams, darbuotojams, investuotojams.
