Kaip gyventi su pedantu: psichologas patarė, kaip tokį partnerį po truputį pripratinti prie „netvarkos“

Pedantas – pernelyg tikslus, smulkmeniškai tvarkingas žmogus, kuris atkakliai laikosi formalios tvarkos, dažnai nesigilindamas į dalyko esmę. Atrodytų, kas čia blogo, jei žmogus yra tvarkingas? Bėda ta, kad pedantas nėra tiesiog tvarkingas, jis apsėstas tvarka, o blogiausia tai, kad polinkis viską tvarkyti ir kontroliuoti gali persikelti ir į kitas gyvenimo sritis bei pradėti trukdyti kasdienybėje. Psichologas Aurimas Gudas išsamiai apžvelgė, iš kur kyla pedantizmo šaknys, kaip atpažinti šią problemą ir patarė, kaip su tokiu žmogumi gyventi.

– Pradėkime nuo to, koks žmogus yra laikomas pedantu?

– Pedantu galima laikyti tokį žmogų, kuris yra pernelyg tikslus, smulkmeniškai tvarkingas, atkakliai laikosi formalios, išorinės tvarkos, dažnai nesigilindamas į dalyko esmę. Toks žmogus gali būti per daug susitelkęs ties detalėmis arba nereikšmingomis taisyklėmis. Zigmundas Froidas pedantais vadino tuos žmones, kurie nesugeba iš savęs pasijuokti.

– Kada tai tampa problema tiek pačiam pedantui, tiek žmogui, esančiam šalia?

– Taip gali nutikti, kai pedantas per daug dėmesio skiria smulkmenoms, siekia tobulumo iki tokio lygio, kad tai jam sukelia stresą, nerimą ar konfliktus su kitais. Pedantas gali turėti sunkumų prisitaikant prie naujų situacijų arba tuomet, kai reikia greitai priimti sprendimus ir nėra galimybės visko kruopščiai apgalvoti ir suplanuoti. Kai kuriais atvejais pedantiškumas gali būti susijęs su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kai žmogus patiria kompulsyvų poreikį vykdyti tam tikras veiklas tam tikra tvarka, kad sumažintų nerimą. Pavyzdžiui, gali kelias valandas bandyti tobulai nuleisti žaliuzes ant lango, nes jam vis atrodo, kad tai jis padarė nepakankamai tobulai.