Dalis lietuvių vis dažniau skundžiasi dėl nelygybės darbe, tačiau situacija keičiasi vangiai

Žmonių lygybės situacija Lietuvoje sparčiai kinta. Keičiantis įstatymams bei sąmoningėjant visuomenei šis klausimas aptariamas dažniau, gyventojai supranta, kai su jais elgiamasi netinkamai, ir dėl to vis dažniau kreipiasi pagalbos. Specialistų teigimu, nors bendras požiūris gerėja, vis dar turime kur pasitempti.

Lygių galimybių srityje situacija gerėja

Nuo du tūkstantųjų pradžios, kai buvo priimti Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai, padėtis Lietuvoje žymiai pagerėjo. Prie to prisidėjo teisiniais aktais suvienodintas moterų ir vyrų pensinis amžius, įteisintos tėvystės atostogos, reglamentuota apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje. Europos lyčių lygybės indeksas rodo, kad šiuo metu esame 17-oje vietoje, kai dar neseniai buvome 20-ti. Tiesa, nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame.

Pavyzdžiui, namų ruošos darbams, maisto gaminimui kasdien laiko skiria 65 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų. Lyginant su 2016 m. duomenimis, vyrų įsitraukimas į vaikų ir kitų artimųjų priežiūrą ne tik nepadidėjo, bet ir nukrito, ir siekia vos penktadalį. Labiausiai atsiliekame pinigų srityje, tai lėmė atlyginimų skirtumas, kuris ne tik nesumažėjo, bet ir paaugo. Šiuo metu vyrų darbo pajamos yra 14 proc. didesnės nei moterų.

„Būtent darbo santykiai ir vartotojų teisės yra tos sritys, kuriose dėl diskriminacijos gauname daugiausiai nusiskundimų. Praėjusiais metais dažniausiai žmonės konsultavosi dėl lygių galimybių (ne)užtikrinimo lyties, negalios ir amžiaus pagrindais. Skundų kiekis nemažėja, pažeidimų nustatome vis daugiau – jei užpernai jų buvo 40, tai šiemet 54, o įvairių konsultacijų atliekame tūkstančius“, sako Lygių galimybių kontrolės tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.

Jis pridūrė, kad iš vienos pusės tai rodo, jog diskriminacinių situacijų turime apsčiai. Tai patvirtina ir naujausia „Eurobarometro“ apklausa – Lietuvos gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei. Translyčiai asmenys, gėjai, lesbietės ar biseksualūs asmenys, taip pat romai vis dar susiduria su visuomenės priešiškumu – didelė dalis gyventojų su jais nenorėtų dirbti, taip pat būtų nepatenkinti, jei jų vaikai ar artimieji su jais užmegztų romantinius santykius. Su dideliais kliuviniais susiduria ir vyresni žmonės – net 8 iš 10 gyventojų įsitikinę, kad vyresnių žmonių diskriminacija yra paplitusi problema. Ji pasireiškia tiek sunkumais darbo vietoje ar ieškant darbo, tiek gaunant medicinos bei kitas paslaugas.

Iš kitos pusės, žmonės diskriminacines situacijas atpažįsta ir stengiasi kovoti už savo teises. Pavyzdžiui, moterys įgyja drąsos teikti skundus dėl nevienodo darbo užmokesčio su vyrais, mažiau palankių darbo sąlygų nustatymo arba priekabiavimo atvejų, žmonės su negalia ieško teisybės, kai su jais elgiasi nepagarbiai, kai negali lygiavertiškai naudotis viešąją infrastruktūra, elektroninėmis paslaugomis ir panašiai. Taip pat pastebime didesnį darbdavių, organizacijų aktyvumą, norą gilintis į lygių galimybių užtikrinimo sritį, vis daugiau jų pageidauja konsultacijų ir mokymų šia tema.

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako, jog įmonės įdiegta darbuotojų atrankos politika aktyviai skatina įvairių amžiaus grupių įdarbinimą ir užtikrina, kad įdarbinimo procesas būtų teisingas ir atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. „Mokymų galimybės mūsų įmonėje yra pritaikytos skirtingo amžiaus ir kompetencijų darbuotojams, kad jie galėtų išmokti naujas ar tobulinti turimas kompetencijas bei prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Taip pat į ugdymo programą esame įtraukę kursą apie lygias galimybes, toleranciją ir bendravimą be stereotipų. Ir, žinoma, svarbiausia skatinti įmonės kultūrą, kuri vertina įvairovę ir įtraukiančią darbo aplinką visiems darbuotojams“, – aiškino J. Krikščiūnė.

Vyresni žmonės vis dar diskriminuojami

Keičiantis demografinėms tendencijos, kitaip tariant, senstant visuomenei, diskriminacijos dėl amžiaus problema vis gilėja. Skundų amžiaus pagrindu pernai Lygių galimybių kontrolės tarnyba gavo beveik dvigubai daugiau – jei 2022 m. jų buvo 26, tai 2023 m. išnagrinėta jau 50 skundų, taip pat gauta 351 užklausa iš gyventojų.

„Apie problemos mastą liudija ir mūsų apklausų duomenys, konstatuojantys, kad trys ketvirtadaliai gyventojų įsitikinę, jog šalyje diskriminacija dėl amžiaus labai ar iš dalies paplitusi. Tad nenuostabu, jog skundų bei paklausimų iš vyresnių žmonių gauname dažnai. Dažniausiai – dėl problemų darbo rinkoje, pavyzdžiui, skundžiamasi dėl skelbimų, kuriuose įvardijami kandidatų amžiaus rėžiai“, – kalbėjo M. Morkevičius.

Nors Lietuvoje moterys yra labiausiai išsilavinusios visoje ES, jų situacija darbo rinkoje neretu atveju yra prastesnė. Ir ne vien kalbant apie finansus, bet ir darbdavių nuostatas, kurios lemia išties daug. Darbuotojoms kyla įvairių sunkumų nėštumo atveju, derinant darbą ir vaikų priežiūrą ir panašiai.

Panaši situacija, pasak draudimo įmonės atstovės, yra ir amžėjimo klausimu: „Nors Lietuva yra viena iš sparčiausiai senstančių valstybių Europos sąjungoje, galimybės įsidarbinti vyresniems žmonėms negerėja, o atvirkščiai, situacija yra net prastėjanti. Anksčiau daugiau iššūkių turėjo ieškantys darbo vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys, tačiau pastaruoju metu šis slenkstis nukrito net iki 50 metų. Tai yra rimtas iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir visuomenė, kaip visuma. Dėl šios situacijos būtina imtis veiksmų, siekiant sukurti palankesnę darbo aplinką ir skatinti darbdavius vertinti vyresnio amžiaus darbuotojus už jų patirtį bei gebėjimus“.

Vienas iš variantų į darbo rinką labiau įtraukti vyresnius žmones – kvotos, tačiau, pasak jos, tai gali kelti tam tikrų iššūkių ir sukelti diskusijų dėl jų veiksmingumo bei sąžiningumo. Įmonėms kvotos gali trukdyti rinktis geriausius kandidatus, o darbuotojai gali jaustis diskriminuojami dėl to, kad jie bus priskirti tam tikrai grupei tik dėl to, kad jie patenka į tam tikrą kategoriją. Dauguma žmonių sutinka, kad įvairovė ir įtraukimas darbo vietoje yra svarbūs, tačiau metodai, kaip pasiekti šiuos tikslus, gali skirtis. Todėl svarbu atidžiai apsvarstyti ir įvertinti skirtingus būdus skatinti įvairovę ir užtikrinti lygias galimybes, kad būtų pasirinktas tinkamiausias kelias, atitinkantis konkrečios įmonės kultūrą ir vertybes.

Lygių galimybių kontrolės tarnybos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais sparčiausiai augo diskriminacijos dėl amžiaus nusiskundimų skaičius. Kita vertus, tendencijos dėl lyčių nelygybės išlieka tos pačios – moterys vis dar nedalyvauja lygiavertiškai politinių ir ekonominių sprendimų priėmime, rečiau užima vadovaujančias pozicijas, kur kas dažniau rūpinasi namų ruoša ir šeimos gyvenimu, dažniau skursta vyresniame amžiuje.

Pasigenda Vyriausybės aktyvumo

Pašnekovai įsitikinę, kad nepakanka vien šviesti visuomenę ir dažniau kalbėti apie lygias teises. Pasigendama ir daugiau Vyriausybės veiksmų. J. Krikščiūnė sako, kad Vyriausybė ir verslas, siekiant sparčiau keisti požiūrį į vyresnius žmones darbo rinkoje, galėtų organizuoti ir remti švietimo ir informavimo kampanijas, kurios skatintų visuomenės sąmoningumą, požiūrio pokyčius ir išankstinių nuostatų atsisakymą.

„Deja, asmens amžius, nepaisant asmeninių kompetencijų ir gebėjimų, visuomenėje vis dar laikomas svarbiu kriterijumi ieškant darbo. Tai rodo ir mūsų apklausos. Anot vienos jų, 21 proc. 50-59 metų amžiaus ir 19 proc. 60-69 metų amžiaus respondentų teigė patyrę diskriminaciją amžiaus pagrindu darbo santykių srityje. Su diskriminacija galima susidurti skirtinguose darbo santykių etapuose: darbo skelbimuose, pareigybių aprašymuose, darbo pokalbiuose, atlyginimų skaičiavime, skiriant paaukštinimą ar suteikiant mokymosi galimybes, taip pat – nutraukiant darbo santykius. Tad čia svarbu darbdavių nuostatų keitimas, švietimas, mokymai, situacijos sekimas ir kontrolė“, – kalbėjo M. Morkevičius.

Jei organizacijos sugebės tikslingai valdyti diskriminaciją ir stereotipus, situacija gali pradėti keistis. Diskriminacijos ima mažėti, kai mes sukuriame daugiau teigiamų pavyzdžių, kai organizacijos sėkmingai valdo amžiaus įvairovę – užtikrina, kad visi žmonės turėtų vienodas sąlygas ir galimybes, atvirai apie tai kalba. Keičiant situaciją, būtinas kompleksinis požiūris į šią opią sritį, kadangi akivaizdu, vyresnių žmonių išlaikymas darbo rinkoje taps vis svarbesnis ir svarbesnis.

„Vienas iš mūsų siūlymų – persvarstyti Lietuvoje įstatymais įtvirtintą nuostatą, kad sulaukę 65 metų valstybės tarnautojai turi išeiti iš darbo. Galiojantys įstatymai, tame tarpe ir Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis tokį amžiaus ribojimą, turėtų prisiderinti prie šiuolaikinių demografinių realijų. O jos leidžia manyti, kad ir pensinį amžių pasiekę žmonės neretu atveju dar galėtų pilnavertiškai vykdyti viešojo administravimo funkcijas, išnaudoti savo patirtį bei kompetencijas“, – siūlė Lygių galimybių kontrolės tarnybos atstovas.

Jis pridūrė, kad būtina amžiaus temą įtraukti į strateginius dokumentus, kuriais įgyvendinamas lygių galimybių užtikrinimas valstybės ir savivaldos lygmenimis – numatyti tikslines priemones, kaip skatinti ir užtikrinti vyresnių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, vykdyti diskriminacijos prevenciją.