Verslas per lėtai taikosi prie pokyčių
Mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius jau dabar yra rimta problema, o bėgant laikui tai taps milžinišku iššūkiu – tai paveiks ne tik įmones, bet ir valstybės gyvavimą. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad su darbuotojų stygiumi susiduriančiam verslui sunku prisiimti papildomus įsipareigojimus ir dirbti visu pajėgumu, nepavyksta įgyvendinti tiek užsakymų, kiek yra planuojama. Laikant darbo vietą neužpildytą pralaimi visi: verslas pagamina mažiau, eksportuoja mažiau, gauna mažiau pelno, sumoka mažiau mokesčių, o negalėdamas užtikrinti, kad reikiamu metu galės įdarbinti reikiamą darbuotojų skaičių, verslas negali galvoti ir apie plėtrą.
Jam antrina ir BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, pridurdama, kad verslas stengiasi dorotis su kylančiomis kliūtimis:
Senstanti visuomenė kelia problemų įmonėms
Pasak V. Janulevičiaus, žmonės, kurie sulaukia pensijos ir dar jaučiasi pajėgūs, turi noro prisidėti prie visuomenės gerovės ir užimti save – turėtų likti darbo rinkoje. Jie, yra laukiami. Viešojoje erdvėje kartais nuskambančios pavienės nesėkmingo darbinimosi proceso istorijos tikrai nėra realios situacijos veidrodis.
Visgi, norint išlaikyti arba grąžinti vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką reikia rasti investicijų. Nuolatinis įgūdžių stiprinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir darbuotojų perkvalifikavimas Lietuvos gamybos sektoriuje yra prioritetinės svarbos klausimas. Didžioji dalis darbo vietų – kompiuterizuotos, vienaip ar kitaip susijusios su technika, technologijomis, reikalingas technologinis išprusimas, taip pat dažnai būtina mokėti anglų kalbą, galiausiai – populiarėjantis DI pareikalaus dar kitokių įgūdžių.
„Nors perkvalifikavimas yra vienas svarbiausių sprendimų darbo rinkoje, tačiau šioje srityje dar daug koreguotinų aspektų. Lietuvoje veikianti suaugusiųjų mokymo sistema neužtikrina reikiamų kompetencijų pramonės sektoriui suteikimo: siūlomos mokymų programos neatitinka šiandienos darbo rinkos poreikių ir ateities kompetencijų, susijusių su pramone, nepakankamai skatinamas darbdavių įsitraukimas, neišnaudojamas mokymosi darbo vietoje potencialas“, – aiškino V. Janulevičius.
J. Krikščiūnės teigimu, situacija ilgainiui tik prastės: „Manau, kad darbo rinkoje tam tikrose srityse jau dabar jaučiami iššūkiai dėl senstančios visuomenės. Verslams ir valstybei ilgalaikis darbo jėgos ir kompetencijų trūkumas gali tapti labai skaudžia problema ateityje, jeigu dabar nekeisime strateginės krypties ir požiūrio į vyresnio amžiaus darbuotojus“.
Trukdo mitai ir pačių žmonių baimės
Neretai vyresnius žmones iš darbo rinkos išstumia jų pačių įsitikinimai bei baimės. J. Krikščiūnė pastebi, kad būtina keisti tiek darbuotojų, tiek verslo požiūrį į vyresnius žmones: „Vertinant statistiką ir visuomenės apklausos rezultatus, situacija dėl vyresnio žmonių įsidarbinimo galimybių situacija Lietuvoje tik prastėja. Tačiau mano akimis situacija yra prastesnė ne tik dėl to, kad darbdaviai linkę rinktis jaunesnio ar vidutinio amžiaus darbuotoją, bet, kad ir vyresni žmonės „nurašo“ save anksčiau laiko, praranda pasitikėjimą savimi ar nesiryžta pokyčiams. Todėl siekiant teigiamų pokyčių, labai svarbu keisti abiejų šalių požiūrį ir vertinti vyresnių darbuotojo pranašumus“.
Ji pridūrė, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas naujų įvedimo programų sukūrimui. Programos turėtų apimti ne tik mokymus apie naujas technologijas, pareigų funkcijas, darbo principus ir tikslus, bet ir padedančios prisitaikyti prie organizacinės kultūros bei vertybių. Tokios integruotos programos turėtų užtikrinti ne tik sklandų ir efektyvų vyresnio amžiaus darbuotojo prisitaikymą, bet ir leistų atskleisti individualaus žmogaus profesinį potencialą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas šiuo klausimu pasigenda Vyriausybės indėlio: „Nors už suaugusiųjų tęstinio mokymo, perkvalifikavimo ir darbo rinkoje reikalingų kompetencijų ugdymą Lietuvoje atsakingos trys ministerijos – Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau trūksta bendro požiūrio į ateities poreikius atitinkančių žmogiškųjų išteklių formavimo bei reikiamų kompetencijų ir kvalifikacijų suteikimo problematiką. Siekiant sukurti ir įgyvendinti tinkamas perkvalifikavimo priemones, reikėtų visų ministerijų efektyvesnio bendradarbiavimo su socialiniais ekonominiais partneriais“.
Dar vienas svarbus demografinių iššūkių sprendimo įrankis yra migracija, kuri Lietuvos darbo rinkoje vis dar apipinta mitais. V. Janulevičius įsitikinęs, kad imigracija nemažina darbo užmokesčio vietiniams darbuotojams. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad imigrantai, tiek aukštos kvalifikacijos, tiek žemos kvalifikacijos, nedaro poveikio vietinių gyventojų darbo užmokesčio dydžiui, tačiau gali paveikti anksčiau atvykusių imigrantų darbo užmokestį. Be to, imigrantai ilguoju laikotarpiu gali padėti padidinti produktyvumą ir darbo užmokestį.
„Lietuvos pramonininkų konfederacija, kartu su Lietuvos Verslo taryba, jau keletą metų prašo spręsti problemą – sudėtingus, painius, kai kuriais atvejais perteklinius darbuotojų iš trečiųjų šalių migracijos procesus Lietuvoje. Tačiau Migracijos departamentas vis griežčiau vertina migrantų įdarbinimą, ir tai, turbūt, natūralu, turint omenyje mūsų geopolitines sąlygas. Kita vertus gaila, kai kartais yra kuriamos dirbtinės kliūtys atvykti taip labai reikalingiems darbuotojams“, – kalbėjo V. Janulevičius.
VRM parengė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje. Ketinama įvesti visą apimančią ne didesnę nei 1,4 procento nuo praėjusių metų Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus kvotą. Tai gerokai kelia nerimą dabartinių procesų Lietuvos ekonomikoje akivaizdoje.