27 straipsnių
Prieš keletą savaičių dienos šviesą išvydo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) Parlamentinės Asamblėjos specialiosios atstovės dr. Gudrun Kugler parengta ataskaita „Demografiniai pokyčiai ESBO regione“. Sakysite, tai dar vienas biurokratinis popierius, skirtas biurokrat...
Galbūt pripratome girdėti naujienas apie prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Šių metų sausio pradžioje buvo pateikti 2023 m. gimstamumo duomenys. Suminis gimstamumo rodiklis pernai buvo 1,18 vaiko vienai moteriai. Ir rodiklis kasmet krinta – pernai gimė 30 proc. mažiau kūdikių nei 2018 m. P...
Praėjusį savaitgalį šventėme Tarptautinę statybininkų dieną – progą pagerbti žmones, kurie kuria mūsų namus, biurus, teatrus ir ištisus miestus. Vis dėlto, šventės įkarštyje nepavyko pabėgti nuo skaudžios tiesos: Lietuvoje ir Europoje netrukus gali nelikti kam švęsti. Darbo jėgos trūkumas, geopoliti...
Išankstinė pensija gali pasirodyti gana tinkama alternatyva, jei likus keletui metų iki pensinio amžiaus žmogus iškrinta iš darbo rinkos. Yra dešimtys skirtingų priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunkiau išlaikyti darbą ar susirasti naują: žema kvalifikacija ir sunkumai spėjant su ...
Visuomenei amžėjant tampa aišku, kad ir bendra politika, ir įstatymai, ir visuomenės gerovės elementai turi būti kuriami atsižvelgiant į vyresnių žmonių poreikius, nes vyresnio amžiaus [žmonių – „Delfi“] dalis mūsų visuomenėje vis didėja. Labai svarbu, jog ta didėjanti vyresniųjų dalis nenueitų į at...
Praėjusią savaitę, kaip ir buvo tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nesumažino bazinių palūkanų normų. Tai nebuvo staigmena. Tikėtina, kad palūkanų normos bus ne daugiau nei du kartus mažinamos šių metų rudenį. Didesnė staigmena gal tai, kad problemos, siejamos su palūkanų normų mažinimo sprendimais,...
Nors diskusijos apie darbuotojų trūkumo problemą Lietuvoje verda jau ne vienus metus, tačiau atvirai ir rimtai kalbėti apie dramblį mūsų ekonomikos kambaryje vis dar vengiama. Ilgalaikę šalies strategiją šioje srityje irgi sunkiai galima įžvelgti. Bet spręsti tikrai yra ką.
Pastaraisiais metais įveiktos krizės ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis liudija sėkmės istoriją – Lietuvos banko duomenimis, pragyvenimo lygio atsilikimą pavyko sumažinti nuo 45 proc. euro zonos šalių vidurkio 2004 m. iki 83 proc. 2023 m. Vis dėlto, ateinančiais dešimtmečiais...
Statistika rodo, kad Lietuvoje mažėja vaikų skaičius, užsidarinėja mokyklos ir darželiai regionuose. Tai neišvengiamai veikia ir darbo rinką. Rinkos specialistai sako, kad visuomenės senėjimas jau dabar turi didžiulę įtaką verslui, o ateityje bėda bus dar opesnė.
Šiuo metu šalyje gyvena apie 616 tūkstančių senatvės pensijos gavėjų ir apie 7500 išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Lietuvos visuomenė senėja, tad ir senjorų skaičius nuolat auga. Per pastarąjį dešimtmetį pagyvenusių žmonių skaičius šalyje padidėjo daugiau nei 2 procentais.
Apie tai, kad dirbtinio intelekto asistentas jau gali sukurpti darbinį laišką ar padaryti stulbinamą nuotraukos klastotę, žino kone visi. Tai, jog robotai pasitarnauja ne tik nustatant kai kurias ligas, tačiau ir operacijų metu – taip pat nebe naujiena. Vieni itin sparčiame modernėjime mato galimybe...
Kėdainių rajonas sensta ir nyksta akyse – šiais metais naujagimių gimstamumo skaičiai čia jau yra katastrofiški. Vien tik vasario ir balandžio mėnesiais gimusių vaikų skaičius nesiekė nė po 20. Galima tik įsivaizduoti, kas bus, kai šie vaikai sulauks mokyklinio amžiaus – kiek mokyklų teks uždarinėti...
Dar neteko girdėti, kad darbuotojai prieštarautų gauti didesnį atlyginimą. Tačiau atlyginimų pakėlimas ne visada yra pati efektyviausia priemonė įmonėms, norinčioms pritraukti ir išlaikyti geriausius žmones. Tinkamai parinktos papildomos darbuotojų naudos organizacijai gali kainuoti mažiau, o darbuo...
Akivaizdu, kad Lietuva šiandien turi du egzistencinius iššūkius: grėsmė krašto saugumui ir tautos nykimas. Su pirmuoju dorojamės – mūsų kariuomenė auga ir stiprėja, antrasis, demografinio nykimo iššūkis visiškai ignoruojamas. Kodėl taip yra?
Demografija lemia ekonominius, socialinius, politinius ir aplinkos pokyčius ir yra jų veikiama, o gyventojų skaičiaus svyravimai tampa megatendencija, veikiančia pasaulinius ir vietinius sprendimus daugelyje sričių. Prognozuojama, kad XXI amžiuje visose šalyse gyventojų skaičiaus augimo tempai labai...
Užimtumo tarnyba skelbia, kad rimtus signalus vyriausybėms visame pasaulyje siunčia visuomenės senėjimo reiškinys. Pasaulinė užimtumo tarnybų asociacija (WAPES) skelbia, kad iki 2050 m. kas ketvirtas Europoje gyvenantis žmogus bus 65 metų arba vyresnis, dalijamasi Užimtumo tarnybos pranešime žiniask...
Viena ranka glaudžia, kita – atstumia. Taip apibūdinčiau valdančiųjų griaunamą dar praėjusioje kadencijoje mūsų priimtą sprendimą paskatinti jaunimą gyventi regionuose.
Jeigu šiomis dienomis būčiau pastatęs savo automobilį Paryžiaus centre, tai labai tikėtina, kad rasčiau jį riogsantį išdaužytais langais ir apverstą ratais į viršų. Taip prancūzai gina savo teisę išeiti į pensiją 62 metų. Lietuviai tuo metu kuo rimčiausiai svarsto galimybę dirbti dešimtmečiu ilgiau ...
Net jei nesi pilotas, būna situacijų, kai tenka darbo reikalais kasdien skraidyti. Tokiais atvejais pradžioje atrodo, jog gyveni viešbutyje. Po trečio skrydžio pradeda atrodyti, kad gyveni lėktuve. O kai SAS nukelia tavo priešpaskutinį (penktą) savaitės skrydį, jau pradeda atrodyti, kad gyveni ant l...
Lietuvos visuomenė sensta dvigubai greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Dėl to kils papildomų iššūkių valstybės paslaugų sistemoms. Skaičiuojama, kad jau 2050 m. daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus 50-ties ir vyresni.
