Kraupiai atrodanti statistika
„Galbūt taip yra tik pas mus, nes nežinau, kaip yra kituose rajonuose. Tačiau žiūrint į skaičius ir lyginant su 2022 metais, pas mus anksčiau nebūdavo tokių mėnesių, kad būtų gimę mažiau nei 20 vaikų, vis tiek būdavo daugiau kaip dvidešimt, pavyzdžiui, kovą – 29, liepą – 28, lapkritį ir gruodį – atitinkamai 29 ir 24, – statistiką analizavo Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė. – O šiais metais vasarį – 19, balandį – tik 13.
Kai praėjo trys keturi mėnesiai metų pradžioje, man jau buvo šokas, kad registruojame labai mažai vaikų. Taigi lyginant su ankstesniais metais, tikrai labai mažai vaikų gimė. Šiandien skirtumas yra net 54 vaikai. Kaip Kėdainių rajonui tai yra tikrai labai didelis skaičius.
Pavyzdžiui, pernai (388) ir užpernai (390) gimimų skaičiai buvo labai panašūs, o šiemet, jeigu sieksime 300, tai bus labai gerai.“
Realią statistiką išpučia gyvenantys užsienyje
Anot pašnekovės, šie statistiniai skaičiai yra bendrai sudėjus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gimusius vaikus: „Jeigu atimtume dar ir užsienyje gimusių vaikų skaičių, kurie Kėdainių rajono savivaldybėje yra įtraukti į apskaitą tik tam, kad gautų pilietybę, asmens dokumentą, realiai čia gimusių ir gyvenančių vaikų būtų dar mažiau.
Pavyzdžiui, jeigu rugpjūtį registruotas 31 vaikas, o 6 iš jų yra gimę užsienyje, tai tik 25 vaikai yra mūsų vietiniai vaikai.
Balandis atrodo dar prasčiau: iš bendro 13 gimimų skaičiaus atimkime 4 gimusius užsienyje ir lieka tik 9 Kėdainiuose gimę vaikai“.
Kodėl mažėja gimstamumas, nežino
Priežasčių, kodėl 2023 metais taip drastiškai sumažėjo gimstančių vaikų skaičius Kėdainių rajone, G. Petrauskienė sako nežinanti ir net nenutuokianti, kodėl taip galėtų būti. Kaip vienos iš gimimų mažėjimo priežasčių ji neatmeta ir galimos karo įtakos.
„Dar viena iš priežasčių galbūt galėtų būti, kad tėveliai savo vaikučius registruoja kur nors kitur. Nors kalbėjau su Jonava, tačiau jie sako, kad pas juos padidėjusio gimusių vaikų registracijos skaičiaus nėra, taip pat nėra ir tendencijos, kad kėdainiečiai registruoja savo vaikus Jonavoje. Pačių gimimų Jonavoje taip, yra daugiau, bet, kai paklausiau, ar būtent iš Kėdainių, tai negalėjo atsakyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis kaip vieną iš mažėjančio gimstamumo priežasčių įvardijo bendrą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.
„Gimstamumas Kėdainiuose mažėja, tačiau tokios pat tendencijos matomos ir kituose šalies rajonuose. Turbūt jaunų šeimų atstovų reikėtų klausti, kodėl jie augina mažiau vaikų.
Mano žiniomis, tam įtakos turi saugumo ir ekonominio stabilumo klausimai. Čia matome ir karo Ukrainoje aidų pasekmes.
O kalbant apie ekonominį stabilumą, nuolat girdime nepalankias prognozes ateičiai, palūkanų augimas daugelį gąsdina. Dabar jaunimas neretais atvejais pirmiausia nori susitvarkyti gyvenimą: įgyti išsilavinimą, įsigyti būstą, siekia karjeros, o šeiminius reikalus atideda ateičiai“, – savo nuomonę dėstė meras.
Kaltina akušerijos-ginekologijos skyrių, kurio jau seniai nėra
Rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Jonas Talmantas atsakymą, kodėl Kėdainių rajone drastiškai sumažėjo gimstamumas, regis, turi kiek kitokį: „Aš manyčiau, kad čia yra ir akušerinio ir ginekologinio skyriaus įtaka. Jeigu paskaitytumėte prieš metus ir dar anksčiau publikuotus komentarus, kurių skaitydavau labai daug, tai daugelis moterų, gal 30 proc., išvažiuodavo [gimdyti] į Kauną, dalis – į Jonavą.
Jeigu išsikviesdavo greitąją pagalbą, veždavo į Jonavą, o jeigu pačios rinkdavosi, daugiausia būdavo Kaune. Jeigu paskaitytumėt komentarus, moterys parašydavo, dėl ko negimdydavo Kėdainiuose. Akušerijos ir ginekologijos skyrius ar administracija turėjo daryti išvadas ir sudaryti tokias sąlygas, kad būtų panašios, kaip Kaune ar Jonavoje. Tada jos nebūtų išvažiavusios“.
Manydama, kad pašnekovas netiksliai suprato klausimą, „Rinkos aikštės“ žurnalistė jį pakartojo dar kartą: „Juk nesvarbu, kur moteris gimdo, vis tiek grįžta į Kėdainius ir vaikutį registruoja kaip tos savivaldybės gyventoją. Tad ar tam turi įtakos akušerijos ir ginekologijos skyrius ir jo aptarnavimo kokybė?“
Į patikslintą klausimą pašnekovas atsakė: „O išvada kokia? Peršasi tokia išvada, kad produktyvių moterų Kėdainiuose mažėja.
Galbūt prieš 18–20 metų gimė mažiau mergaičių, dėl to dabar visa tai atsiliepia. Taigi, čia reikia žiūrėti ne vienų metų visumą, o reikia žiūrėti atgal. Reiškia, tada buvo mažesnis dabartinių produktyvių moterų, kurios dabar gimdo, gimstamumas ar apskritai gimstamumas buvo mažesnis“.
Padėtų pašalpų padidinimas
Paklaustas, kokių priemonių turėtų būti imtasi, kad gimstamumas Kėdainių rajone bent jau atsistatytų ir sugrįžtų į ankstesnius metus, J. Talmantas svarstė, kad labiausiai padėtų padidintos pašalpos.
„Aišku, tai nėra pagrindinis dalykas, kuris motyvuoja, bet ir ne paskutinis. Vis dėlto vaiko priežiūros atostogų pašalpos yra per mažos žinant dabartinį pragyvenimo lygį. Viskas pabrango, o pašalpos kyla minimaliai arba Vyriausybė tai sprendžia tik žodžiais, bet nepriima tam įstatymų. Taigi žmonės mato, kad negali turėti daugiau vaikų arba sudėtinga išlaikyti tuos, kuriuos turi, todėl apsisprendžia turėti tik vieną vaiką. Pažiūrėkime, kad du arba tris jau retai kas ir turi“, – kalbėjo Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
„Produktyvūs ir vyrai, ir moterys turi vaikus gimdyti“
Pasidomėjus, ar savivaldybė šiuo atveju turi kokių nors svertų, galimybių pagerinti gimstamumą Kėdainių rajone, J. Talmantas sakė: „Ne, savivaldybė neturi galimybių pagerinti gimstamumo, nes visi jau netoli pensinio amžiaus, tai iš kur ji gali turėti?
Aš manau, kad produktyvūs ir vyrai, ir moterys turi vaikus gimdyti.
Administracija nelabai ką gali pakeisti.
Aišku, jeigu skirtų papildomą krepšelį vaiko priežiūrai arba pašalpą gimus vaikui, gal vienas kitas ir susigundytų turėti daugiau vaikučių“.
Meras džiaugiasi tik savo anūkais
V. Tamulis taip pat kratosi atsakomybės ir tikina, jog padidinti rajone gimstančių vaikų skaičių – ne savivaldybės galioms. Tačiau pasidžiaugė asmenine laime.
„Savivaldybė šiuo atveju nelabai turi galių pakeisti situaciją. Tam labiau reikia sprendimų visos šalies mastu. Tačiau į Kėdainius atvykstantys jauni žmonės giria mūsų kraštą kaip saugų, kompaktišką, patogų. Čia kuriamos naujos darbo vietos, gera švietimo sistema. Girdžiu atsiliepimų, kad Kėdainiai geras ir patogus gyventi miestas, – pagyrų sau nestokojo rajono vadovas. – O pabaigai galiu tik pasidžiaugti, kad mano dukros gyvena Kėdainiuose ir augina tikrai nuostabius vaikučius. Aš – penkių anūkų senelis.“
Pateikė Kazlų Rūdos pavyzdį
Vis tik kėdainietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas yra įsitikinęs, kad būtent dabartinės rajono valdžios neveiklumas ir privedė prie tokios situacijos, kai gimstamumas Kėdainiuose drastiškai sumažėjo.
„Turime galvoti, kaip pritraukti į Kėdainius gyventi jaunas šeimas. Kol kas šioje vietoje padaryta labai mažai. Taip, statosi viena kita įmonė, gamykla, bet reikia padaryti viską, kad pas mus žmonės atvažiuotų ne tik dirbti, bet ir gyventi. Kėdainiai kol kas padarė ne viską, kad ir kalbant apie ligoninės išsaugojimą, pakovojimą dėl švietimo, infrastruktūrą“, – kalbėjo kėdainietis.
Anot jo, reikia atlikti išsamią analizę, įvardinti problematiškiausias vietas ir kryptingai veikti.
„Kaip, pavyzdžiui, Kazlų Rūda. Jie anksčiau skaičiuodavo, kad mokinių čia yra kur kas mažiau negu dabar, bet matydami, kad žmonės nesikelia pas juos gyventi, nes, tarkim, darželiuose nėra vietų, išsprendė šią problemą. Tada padaugėjo vaikų, mokinių, pagausėjo gyventojų“, – pavyzdį, kaip reikia spręsti gimstamumo ir gyventojų pritraukimo problemas, pateikė Seimo narys.
Kėdainiuose trūksta būsto, pramogų, infrastruktūros
Kalbėdamas apie tai, kaip problemos sprendžiamos mūsų rajone, V. Fiodorovas apgailestavo dėl aplaidaus politikų požiūrio į jas.
„Kalbant apie infrastruktūrą, viskas bus kaip bus – ligoninės, mokyklos, keliai, tiltai – Vilnius mums parodys, kaip reikia gyventi. Toks požiūris ir judėjimas niekada nepriveda prie gyventojų auginimo. Dėl to visos politinės partijos šioje vietoje turi padirbėti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad viena iš problemų yra ta, kad naujo būsto pasiūla visiškai neatitinka tų žmonių, kurie ieško, kur gyventi, poreikių.
„Kad ir kalbant apie būsto nuomą. Kainos Kėdainiuose nedaug skiriasi nuo Kauno. Tad jeigu žmonės planuoja, kur gyventi, tada pradeda galvoti, kad gal geriau verta rinktis Kauną, bet važiuoti dirbti į Kėdainius, gauti atlyginimą Kėdainiuose ir jį išvežti į Kauną. Nes, pavyzdžiui, paslaugų, ypač laisvalaikio, pasiūlymai Kėdainiuose yra skurdūs. Turime daug prekybos centrų, bet neturime to, kas leistų žmonėms planuoti savo laisvalaikį Kėdainiuose.
Taigi, kai matai, kokia yra paslaugų, būsto, medicininių paslaugų, švietimo ir kt. pasiūla, natūralu, kad gyvenimą planuojiesi, kur visa tai yra geriau, – aiškino V. Fiodorovas. – Aš manau, kad nenormalu sėdėti, laukti ir paleisti šitą procesą likimo valiai. Turime padirbėti, pasidaryti normalią analizę ir judėti į priekį.“
Paklaustas, kada, jo nuomone, situacija galėtų keistis į gera, pašnekovas sakė: „Kai atsiras Kėdainių politikų klausimas ne apie tai, kur ir kaip Kėdainiai gali plėstis, o kuo gali plėstis, t. y. žmonėmis, kaip pagerinti jiems gyvenimo sąlygas ir kad žmonės norėtų čia grįžti (nes nuo 2000 metų mes praradome trečdalį rajono), manau, tada situacija gali keistis. O kada tai gali atsirasti? Tada, kai politikai supras, kad temos yra ne vien tik gatvių valymas, medžių genėjimas, tarpusavio santykių aiškinimasis – tiesiog reikia pradėti dirbti savo darbą ir platesnio požiūrio“.