Spalio 1 dieną minėjome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Šia proga vėl bandyta atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, ugdyti pagarbą senstančiam žmogui.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vyksta visuomenės senėjimo procesas – didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje.
Praėjusiųjų metų pradžioje Lietuvoje gyveno 560,6 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) žmonių.
Šių metų pradžioje vyresnio amžiaus žmonių skaičius jau siekė 571,7 tūkst. Bendras gyventojų skaičius Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje buvo 2 857 279.
Ragina nepamiršti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, jog motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių.
Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi bei užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis.
Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, jų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir aštuonioliktos Vyriausybės programoje.
„Vyresnio amžiaus žmonės labai reikšmingai turtina visuomenę savo įgyta patirtimi, žiniomis, kompetencijomis.
Siekdami mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį, sukurti daugiau galimybių integruotis visuomenėje, prie ministerijos subūrėme Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybą.
Joje vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai dalinasi savo idėjomis bei jas generuoja kartu su valstybinių institucijų atstovais“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, kartu su 38 valstybes vienijančios tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertais buvo įgyvendinamas Europos Komisijos remiamas projektas, kurio tikslas – sukurti palankių galimybių vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į socialinį, politinį, kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti darbinėje veikloje modelį.
Remiami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių ir su jais dirbančių nevyriausybinių organizacijų projektai.
Ieškant naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, suburta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, sudarant galimybę senjorams dalyvauti sprendžiant su jais susijusius klausimus.
Pensijos didės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos.
2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Pensijos mokamos iš lėšų, kurias kaip socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) surenka iš apie 1,4 mln. dabartinių darbuotojų.
Numatomus pokyčius pristačiusi M. Navickienė vylėsi, jog kitais metais pensijos turėtų augti sparčiau, nei planuojama infliacija ar prekių bei paslaugų kainos.
Pasak ministrės, šiais metais, kai infliacija perkopė ir 20 procentų ribą, tai pavykdavo ne visada.
Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl to didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos. Siūlymams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
„Planuojame, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais paaugs maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų, ir sieks 644 eurus.
Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artėjame link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos į rankas“, – sakė M. Navickienė.
Valdžia įsipareigojo
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16–17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 413 eurų iki 483 eurų (70 eurų), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).
2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.
Linkę ir toliau dirbti
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto tyrėjos dr. Kristina Zitikytė ir prof. Gindrutė Kasnauskienė atliko tyrimą apie žmonių, išėjusių į pensiją, norą ir galimybes toliau dirbti.
2010 m. dirbo 9,2 proc. visų senatvės pensijų gavėjų, o 2022 m. – 12 proc.
Biudžetiniame sektoriuje dirbę asmenys, išėję į pensiją, dirbo dažniau nei dirbę nebiudžetiniame sektoriuje.
Pažymėtina, kad Lietuvoje senjorai vienu metu gali gauti ir senatvės pensiją, ir darbo pajamas.
Tyrimo metu gauta išvada, kad Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.
Paprastai kalbant, ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai.
Mokslininkai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingas visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis – „dirbu, nes noriu“.
Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.
Lietuvos pensininkai vyrai labiau linkę dirbti pensijoje nei moterys. Dauguma mokslininkų sutinka, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra žemesnis nei vyrų dėl socialinių normų ir moterims tenkančios atsakomybės už rūpinimąsi šeima.
Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata. Nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes.
Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali. Ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, tikėtina, kad žmonės galės dirbti ilgiau.
Tačiau ilgesnei ir sėkmingesnei karjerai bus svarbu prisitaikyti prie darbo rinkos ir greičiau įgyti naujų įgūdžių.
