Vyresnių darbuotojų nenori dėl kelių priežasčių
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, sunkumus šiai amžiaus grupei dirbti darbą, atitinkantį kompetencijas, ir gauti konkurencingą atlyginimą, lemia kelios priežastys.
„Pirma, mes vis dar turime diskriminaciją pagal amžių ir jau ne vieną kartą esu sakiusi, kad jeigu kalbėdavome apie žmones virš 55-erių, jau dabar matome, kad amžiaus riba vis stumiasi į jaunesnį amžių – jau žmonės virš 50-ies vis sunkiau ir sunkiau susiranda darbą. Darbdaviui pritrūksta kantrybės dirbti su tokio amžiaus žmonėmis, nes tam tikrų sektorių darbdaviai vis dar turi požiūrį, kad darbuotojas turi būti jaunas, energingas, greičiau atlikti užduotis, o vyresnis žmogus, kad ir turi didelę patirtį, galbūt lėčiau dirba.
Kitas dalykas yra daug liūdnesnis ir daug sudėtingiau apie tai kalbėti. Dalis darbuotojų, sunkiai atidirbę savo darbovietėse pakankamai ilgą laiką ir peržengę 55 metų amžiaus ribą, tiesiog dėl sveikatos sutrikimų nebegali dirbti ir tęsti to paties darbo. Tai aš kalbu apie tokias sritis, kaip, pavyzdžiui, statyba, pramonės įmonės, kur žmonės dirba labai dideliais krūviais, daug valandų ir jie tiesiog prieina vieną tam tikrą ribą ir jau nebegali grįžti į savo darbovietes. Jie priversti persikvalifikuoti, keisti darbo pobūdį, kas jiems jau tokiam amžiuje yra pakankamai sunku.
Ir trečia grupė darbuotojų, kurie neturi problemos dėl bedarbystės, jie dirba, bet jie yra diskriminuojami. Kuomet ateina jaunas visiškai, kaip mes sakome, kabutėse, – žalias žmogus, nepatyręs, jis staiga gauna tokį pat arba didesnį atlyginimą už ilgaamžį darbuotoją, o tas pats ilgaamžis darbuotojas dar gauna papildomas funkcijas apmokyti tą jauną žmogų. Čia vyrauja tokia nuomonė, kad ką tas darbuotojas virš 50-ies – kur jis dėsis: jis vis tiek neturi jokio kito geresnio pasirinkimo, vis tiek dirbs už tą patį atlyginimą. Tai darbdavys labai ir neskuba jam pridėti tam tikrų priedų arba kelti darbo užmokestį. Ir taip atrodo, kad tas darbuotojas galėtų dirbti kaip ir dirbęs už tą patį atlyginimą, nekeičiant jo metų metus“, – problemas vyresnių žmonių gretose darbo rinkoje vardija I. Ruginienė.
„BTA Baltic Insurance Company“ filialo direktoriaus pavaduotoja Laima Sereičikaitė priduria, kad šioje vietoje galima įvardyti ir dar vieną problemą, su kuria susiduria vyresnio amžiaus darbuotojai – „tyli“ diskriminacija.
„Šiek tiek paanalizavau darbo skelbimus, kaip darbdaviai pozicionuoja save ir kaip kviečia darbuotojus į darbą, tai labai subtilūs dalykai matosi. Pavyzdžiui, darbo skelbime matomi jauni veidai ar kažkokia jauna moteris, žvelgianti į tolį. Kartojasi tokie žodžiai, kaip drąsus, norintis augti, kviečiama dirbti inovatyvioje įmonėje, jauname ir veržliame kolektyve ir panašiai. Tai savaime tyliai ir ramiai suponuoja, kad tas vyresnis žmogus vargu ar bus laukiamas šiame kolektyve.
Ir tai tikrai atliepia, kai žmogus ieško darbo. Kai pasikalbi su vyresniais, – išsiųsta šimtas CV, galbūt penki pokalbiai, o po penkių pokalbių jokio grįžtamojo ryšio arba geriausiu atveju grįžtamasis ryšys – ačiū, pasirinkome kitą, tai natūralu, kad žmonės nusivilia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat išskiria tą žemą vyresniųjų motyvaciją ieškant darbo. Bet kaip ta motyvacija gali būti, jeigu tu bandymų daug darai, bet tie bandymai yra visiškai beviltiški?
Ir netgi valstybė kartais siūlo keisti kvalifikaciją į, tarkime, suvirintojo ir panašiai. Jeigu buvo vadovas ir gali tęsti tą veiklą, ir yra tų pozicijų, tai reikėtų svarstyti tą poziciją jo taip pat tarp visų likusių kandidatų, kaip ir jaunų. Aš manau, kad pirmame žingsnyje mes užstringame: nuostatose pačių darbdavių ir pačių darbuotojų“ – sako ji.
Darbdavių išsakytos baimės praktikoje neatsispindi
Kaip teigia L. Sereičikaitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad aštuoni iš dešimties darbuotojų teigiamai žiūri į vyresniuosius – vadovus, kolegas ar pavaldinius. Vis dėlto, du iš dešimties vis dar mato įvairiausių spragų, pagrindžiančių jų abejones dėl vyresnio amžiaus žmogaus galimybės darbuotis kartu. Kaip pastebi ji, darbdavių baimės, stabdančios vyresnių žmonių įtrauktį darbo rinkoje, praktikoje dažniausiai net nepasitvirtina.
„Priekaištai tokie, kad sunkiau bus su technologijomis, bet mūsų patirtis tai visiškai paneigia. Mūsų įmonėje darbas visiškai susijęs su technologijomis. Nematome absoliučiai jokio skirtumo tarp jauno ir vyresnio. Priešingai – vyresni yra kantresni, mokant jaunesnius, jie tikrai nuoseklesni, atidesni ir nesijaučia jokio skirtumo. Taip pat kartą metuose mes atliekame kiekvieno pardavimų darbuotojo, jų yra arti 300, visuotinį žinių patikrinimo testą, jį laiko visi – ir jauni, ir seni. Rezultatai visiškai nekoreliuoja su amžiumi, o koreliuoja su smalsumu – kiek aš noriu mokytis, kiek aš investuoju į save, suteikiamas galimybes“, – pasakoja ji.
Nepasitvirtina ir nuogąstavimas, kad skirtingo amžiaus darbuotojai negebės bendradarbiauti, sutarti ir rasti bendrą kalbą: „Ir mano pačios kolektyve yra įvairaus amžiaus žmonių – nuo 25 iki vyresnių nei 50. Puikiai visi sutariame.“
Įtakos neturi ir vyresnių žmonių sveikata.
„37 procentai mūsų darbuotojų yra virš 45-erių metų. Ir tiesiog pasižiūrėjome statistiką, ar jie serga dažniau, ar jie tikrai turi tų sveikatos problemų dažesnių. Ką pastebėjome, kad jeigu vidutiniškai jaunesnis žmogus nedarbingume praleidžia 6 dienas per metus, vyresnis žmogus – 8 dienas. Bet mes neskaičiuojame „mamadienių“, „tėvadienių“, ką turi jaunesni žmonės. Tai, ko gero, tos dienos visiškai išsilygintų. Tad paslaugų sektoriuje, kur tikrai nereikia to sunkaus fizinio darbo, sveikatos iššūkių jokių nėra, visiškai“ – pasakoja ji.
Dar viena priežastis, kodėl darbdaviai baiminasi vyresnio amžiaus darbuotojų, yra neva didesnis poreikis lanksčioms darbo sąlygoms: „Nes jie išlaiko ir vaikus, ir dar išlaiko savo tėvus, ir dažnas iš tikrųjų turi tą pareigą prižiūrėti senstančius tėvus – slaugyti ir panašiai. Bet kaip darbdaviai prisitaiko prie jaunų žmonių auginančių vaikus, juk galima prisitaikyti ir prie prižiūrinčių tėvus.“
Ir galiausiai, kaip pabrėžia ji, vyresnio amžiaus žmonės, netgi atėję iš kitų sektorių, tikrai sugeba mokytis ir geba įgyti naujų kompetencijų.
„Mes turime iš tikrųjų labai, labai gražių istorijų. Netgi sakyčiau, kad puikių istorijų, kada ateina visiškai iš kitų industrijų žmonės ir natūraliai savęs klausi darbindamas – ar prisitaikys, ar išmoks tą mūsų paslaugą, bet turime vieną skyriaus vadovą, kuris puikiausiai susitvarkė, kolektyvas ypatingai jį myli ir dabar sako: Dieve mano, kokia laimė, kad tas žmogus pas mus atsirado. Tai čia visiškai yra nuostatos. Viskas priklauso nuo žmogus savybių, kvalifikacijos ir gebėjimų“ – sako ji.
Požiūris turės keistis
Pasak I. Ruginienės, toks nusistovėjęs neigiamas požiūris į vyresnę darbo jėgą turės keistis ir tikrai keisis, nes vis daugiau kalbėsime apie senstančią visuomenę, o darbo jėga iš trečiųjų šalių nesugebės užkamšyti visų turimų spragų ir laisvų darbo vietų.
„Ir nori ar nenori, mes turbūt artėjam jau ir prie išsivystymo lygio, lygiai taip pat ir darbo rinkoje, prie Vakarų Europos šalių, kuomet turbūt neturėtų mūsų stebinti restorane aptarnaujantis pensinio amžiaus darbuotojas, vyresnis darbuotojas arba kad kitose srityse vis daugiau ir daugiau matysime vyresnių. Aš jau dabar netgi prekybos centruose pamatau vis daugiau ir daugiau vyresnių žmonių, sėdinčių prie kasos. Aš jau sakiau prieš penkerius metus darbdaviams, kad jūs turėsite vis dėlto apsisukti, kaip juokavau, – atsiprašyti vyresnių žmonių, ir turėsite pradėti juos vertinti, nes tai bus šansas ir pratęsti darbo veiklą vyresniems žmonėms, ir lygiai taip pat ir darbdaviams išgyventi darbo rinkoje, kuomet iš tikrųjų darbuotojų trūkumas jaučiamas. Ir čia turi būti bendradarbiavimas.
Ir mūsų Lietuvos, aš manau, šalies politika turėtų prasidėti nuo to, kad mes turėtume kiekvieną darbuotoją, kuris pradeda savo pirmą darbą nuo pat jauno amžiaus, saugoti sveikatos prasme, kad jis, nuėjęs visą savo darbo kelią iki pat pensinio amžiaus, dar vis turėtų sveikatos, dar vis turėtų motyvacijos, norą tobulėti, keistis, eiti koja kojon su technologijomis, kad jis išliktų darbo rinkoje pajėgus ir su šypsena priėjęs pensinį amžių išeitų į pensiją. Tai čia tokia rožinė svajonė, bet aš manau, kad jeigu mes susistatytume tuos tikslus, galėtume žingsnis po žingsnio jų siekti“, – pabrėžia profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Tad norint išlaikyti darbuotoją darbo rinkoje kuo ilgesnį laiką, kaip sako I. Ruginienė, pirmiausia reikėtų nustoti diskriminuoti žmones pagal amžių ir sudaryti tinkamas darbo sąlygas, tobulėjimo galimybes, investuoti į darbuotoją ir saugoti jo sveikatą.
„Antras dalykas yra atlyginimas. Visose srityse ne amžiaus riba turėtų būti kaip rodiklis, priimant žmogų į darbą, ne lytis, ne tam tikri kiti požymiai, bet tavo profesionalumas, tavo patirtis, tavo išsilavinimas. Ir kokią mes beimtume darbo vietą, ar tai būtų padavėjas, ar inžinierius, ar vadovas kokios nors įmonės, turėtų būti žmogus vertinamas pagal savo profesionalumą, gebėjimus ir norą tobulėti, bet ne pagal amžių. Atlyginimas lygiai taip pat, jeigu mes norime išvengti tos situacijos, kad žmogus be patirties, nesvarbu, koks jo amžius, gauna tokį pat arba didesnį atlyginimą negu patyręs.
Pavyzdžiui, Belgija jau yra išgyvendinusi šį dalyką – ten yra atlyginimo indeksacija, kuri priklauso nuo tavo stažo vienoje ar kitoje darbovietėje. Tai skatina lojalumą, tai skatina tavo įvertinimą pagal tai, kiek tu metų atiduodi vienai ar kitai įmonei arba darbovietei. Tai tokie dalykai yra sprendžiami, tačiau šiandien to požiūrio trūksta. Ir mes kažkodėl galvojame, kad vyresnis žmogus gali iš kvalifikuoto darbo būti išmestas ir jam nėra išeities – jis privalo susitaikyti su, tarkime, mažiau apmokamu darbu arba išvis eiti į pašalpų skyrių arba priešlaikinę pensiją. Tokios situacijos neturėtų būti – mes turime keisti šį požiūrį“, – aiškina ji.
Galiausiai, kaip pabrėžia I. Ruginienė, mišri darbo aplinka, kurioje darbuojasi visos kartos kartu, įmonėms suteikia pranašumo.
„Mes kažkada viduje darėme tokį mikro tyrimą ir bandėme sumodeliuoti idealią komandą – kas tai galėtų būti. Nes daug kas sako, kad vyrai geriau vienose srityse dirba, moterys – kitose, amžius toks, amžius kitoks, galbūt tik jaunimas turi būti ir t. t. – visus tokius stereotipus pradėjome dėlioti. Pati geriausia komanda yra mišri komanda, kuomet tu koncentruojiesi į profesionalius įgūdžius, į patirtį. Ir kai įvairių savybių visuma ir patirtis susimaišo – tai yra pati geriausia komanda. Dėl to tie nusistovėję stereotipai, kad tik jaunimas arba tik vyresnio amžiaus žmonės yra reikalingi – yra visiškas mitas“, – sako ji.