Vietos pasaulyje, kur žmonės gyvena ilgiau nei įprastai: paaiškino, ką jie daro kitaip

Tikėtina, kiekvienas iš mūsų yra pagalvojęs apie mirtį. Kažkas bijo, o kažkas supranta, kad tai neišvengiama, tačiau dažniausiai pagalvojame: kada gi ateis lemtinga diena. Dabar daug kalbama apie ilgaamžiškumą, kuris reiškia ilgą ir kokybišką gyvenimą. Jau esu ne kartą rašęs apie ilgaamžiškumo protokolus ir mitybą. Paprastai kalbant: daugiau judėti, mažiau valgyti. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Kodėl vieni regionai muša gyvenimo ilgaamžiškumo rekordus, o kiti miršta nesulaukę pensinio amžiaus? Tam yra priežastys, o kokios jos – išanalizuokime.

Mokslas jau daug metų kartoja, kad žmogus privalo maksimaliai daugiau judėti ir minimaliai valgyti tam, kad jo sveikata būtų gera ir išvengtų daugelio ligų. Tačiau tarp paprastų žmonių kyla labai daug diskusijų: koks yra auksinis viduriukas. Ar užtenka tris kartus prasibėgti lauke ir tiesiog nevalgyti perdirbto maisto? O gal užtenka tik vaikščioti bei vadovautis protarpiniu badavimu? Yra nemažai tyrimų, kurie mums duoda tikslias gaires, koks yra tas auksinis viduriukas ir ką mes turėtume daryti, jog būdami senjorais sėkmingai spardytume kamuolį su anūkais.

Egzistuoja vadinamos „mėlynosios zonos“, kuriose gyvenantys žmonės sulaukia 90+ metų.

1999 metais tyrimas (1) nurodė, jog Sardinijoje yra 13 šimtamečių iš 100,000 gyventojų. Šis netikėtas ilgaamžiškumas sukėlė ypatingą susidomėjimą ir vienas iš „Mėlynų Zonų“ autorių, Dan Buettner, 2005 metais atrado dar kelis regionus, kur žmonės gyveno ilgiau nei įprastai: Okinava (Japonija), Nikoja (Kosta Rika) ir Ikarija (Graikija).