Uogose gausu ne tik vitaminų
Kaip pastebi dietologė Dalia Vaitkevičiūtė, mūsų organizmui naudingos visos valgomos uogos, tačiau kiekviena iš jų turi savitą sudėtį. Pavyzdžiui, žemuogėse gausu vitamino C, geležies ir fosforo, vyšnios, kaip ir avietės, yra žinomos dėl savo antioksidacinių savybių, šilauogės stiprina imuninę sistemą, o serbentuose esančios maistinės skaidulos palaiko normalią žarnyno veiklą. Tad norint organizmą aprūpinti visomis reikiamomis medžiagomis, į kasdienės mitybos racioną patartina įtraukti kuo įvairesnių uogų.
Nors įprastai uogas labiausiai vertiname dėl jose esančių vitaminų gausos, nepamiršti reikėtų ir kitų naudingųjų jų savybių – uogose esančių antioksidantų bei organizmui naudingų skaidulų.
„Uogose esantys antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie patenka iš aplinkos. Taip pat uogos gausios skaidulomis, kurios atsakingos už gerą virškinimo procesą ir žarnyno judesius, – pastebi dietologė Dalia Vaitkevičiūtė. – Uogos yra nekaloringas produktas, todėl puikiai tinka metantiems svorį ir norintiems sveikesniais produktais pakeisti saldumynus. Plačiąja prasme uogų nauda gali būti siejama ir su geresne gliukozės reguliacija esant cukriniam diabetui, mažesne rizika sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.“
Kokios uogos naudingiausios mūsų organizmui
Lietuvių itin pamėgtos saldžiosios trešnės gali pelnytai vadintis vienomis naudingiausių uogų. Jose gausu organizmui svarbių antioksidantų, Vienas jų – trešnėms tamsiai raudoną spalvą suteikiantis antocianidino glikozidas, turintis priešuždegiminių savybių ir padedantis net esant tokioms rimtoms problemoms kaip podagra ar artritas. Valgyti trešnes verta ir dėl jose esančio antioksidanto melatonino, padedančio susidoroti su nemigos problemomis, mažinančio dirglumą, teigiamai veikiančio nervų sistemą. Tiesa, nors uogos turi nemažai organizmui naudingų savybių, dėl jose esančios fruktozės gardžiuotis trešnėmis derėtų saikingai.
Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė sako, kad pirmosios trešnės atkeliauja iš šiltesnio klimato Europos šalių ir vos pasirodžius jų prekyba iš karto šokteli, nes pirkėjai per žiemą išsiilgsta jų skonių ir įvairovės.
„Pirkėjai itin mėgsta trešnes ir vyšnias – per sezoną mūsų tinklo parduotuvėse nuperkama apie 500 tūkst. kilogramų trešnių ir 70 tūkst. kilogramų vyšnių. Uogos į Lietuvą paprastai atkeliauja iš šiltesnių kraštų: Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Turkijos, Lenkijos ar Bulgarijos, tad nokdamas įgauna daugiau saulės ir tampa dar saldesnės. Trešnėmis pradėjome prekiauti dar neįpusėjus gegužei“, – teigia J. Sabaitienė.
Nuvertinti nereikėtų ir skoninėmis savybėmis trešnes primenančių, tačiau kiek rūgštesnių ir mažiau fruktozės turinčių, vyšnių. Šios uogos pasižymi ne viena organizmui naudinga savybe. Kaip ir kitose rūgščiose uogose, jose gausu už miego kokybę atsakingo melatonino. Taip pat vyšniose aptinkama su vėžiu kovojančių antioksidantų, jos lengvina raumenų skausmą ir gali padėti sumažinti pilvo riebalų kiekį.
Dėl teigiamai akių tinklainės kraujagysles veikiančių antocianinų, vienomis vertingiausių uogų vadinamos mėlynės. Reguliarus šių uogų vartojimas gerina regėjimą, padeda atsigauti pavargusioms ir nusilpusioms akims. Tačiau valgyti mėlynes verta ir dėl kitų naudingųjų šių uogų savybių. Mėlynėse gausu hormonų bei fermentų sintezei svarbių mikroelementų – kalio, fosforo, kalcio, geležies ir mangano. Be to, jose yra įvairių vitaminų, kurių tarpe – su laisvaisiais radikalais kovojančio vitamino A. Taip pat gausu flavonoidų – medžiagų, suaktyvinančių fermentų darbą. Mėlynės nėra kaloringos, o dėl mažo glikemijos indekso jomis įprastai gali mėgautis ir cukriniu diabetu sergantys žmonės.
Naudingos organizmui ir mėlynių giminaitėmis dažnai vadinamos šilauogės. Šios uogos mažina laisvuosius radikalus, o tuo pačiu oksidacinį stresą organizme, gerina kognityvines funkcijas, saugo smegenis nuo senatvinių neurodegeneracinių procesų. Šilauogėse gausu antocianinų ir kitų flavonoidų, tad jos gali pagerinti širdies kraujagyslių sistemos būklę, sumažinti vėžio riziką ir tam tikras lėtines ligas.
Sultingosios avietės taip pat turėtų atrasi vietos kasdienės mitybos racione. Pagrindiniai aviečių uogose aptinkami antioksidantai – antocianinai ir elago rūgštis – pasižyminti priešvėžiniu poveikiu. Ypatingai avietės, jų lapai bei stiebai vertinami ir dėl gydomųjų savybių: jos skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, mažina karščiavimą ir skausmą, turi antibakterinį ir uždegimą slopinantį poveikį.
Norintiems organizmą papildyti vitaminu C, kiekvieną dieną vertėtų suvalgyti 150 gramų braškių. Šios uogos ne tik gardžios, bet ir itin naudingos: jose gausu smegenų veiklai naudingos folio rūgšties, raumenims ir elektrolitų pusiausvyrai svarbaus kalio, imuninės sistemos veiklą palaikančių antioksidantų ir fenolių, taip pat kitų naudingų vitaminų bei mikroelementų.
„Pirmųjų lietuviškų braškių pirkėjams pasiūlėme dar gegužės pradžioje. Tai buvo šviežiai skintos, vietos ūkininkų Anykščių rajone užaugintos uogos. Glaudžiai bendradarbiaujame ir atidžiai renkamės tiekėjus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl parduotuves pasiekia tik šviežios, aukščiausios kokybės uogos“, – sako prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė J. Sabaitienė.
Besirūpinantiems savo sveikata, nereikėtų pamiršti ir kitų organizmui itin naudingų uogų, tarp kurių – juodieji bei raudonieji serbentai. Serbentų uogos valo šlapimą, tad profilaktiškai jas vartoti patartina susiduriantiems su šlapimtakių ligomis. Taip pat serbentus patariama valgyti sergant avitaminoze, mažakraujyste, siekiant padėti atsigauti organizmui po ligų ar norint užkirsti kelią peršalimams. Juoduosiuose serbentuose gausu vitaminų, o antioksidantų kiekiu šios uogos kone dvigubai lenkia mėlynes. Raudonųjų serbentų rekomenduojama valgyti sergantiems diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Uogomis galima mėgautis visus metus
Dažnai sakoma, kad vasarą – uogų sezono metu – jų reikia valgyti kuo daugiau tam, kad papildytume organizmą vitaminais ir sukauptume jų atsargas. Tačiau dietologė D. Vaitkevičiūtė pastebi: daugelio vitaminų mums reikia „čia ir dabar“, tad suvaldę labai didelius kiekius uogų vienu metu didesnės naudos negausime.
Norintys turėti natūralių vitaminų visus metus, uogas gali pasiruošti šaltajam sezonui – jas tiesiog užsišaldyti. Tereikia atrinkti jau prinokusias ir sveikas uogas, jas nuplauti ir prieš šaldymą nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Tam, kad uogos neprarastų formos, šaldyti jas geriausia sudėjus ant plokščio indo ar popieriaus vienu sluoksniu. Uogoms pakankamai sutvirtėjus iš išorės, galima jas perdėti į sandarius maišelius ar kitas šaldymui skirtas pakuotes.
O štai su uogienių gamyba persistengti nereikėtų, nes jų paruošimo metu prarandama nemaža dalis naudingųjų uogų savybių.
„Uogienių gamybai dažnu atveju naudojama daug cukraus, kuris mūsų organizmui ne tik nereikalingas, bet ir žalingas. Tad norėdami pasiruošti vitaminų atsargų žiemai ir pasigaminti uogienių, turime pasverti naudą ir žalą. Gamybos procese naudojant cukrų arba verdant uogas aukštoje temperatūroje, uogų teikiama nauda ir jų gerosios savybės mažėja“, – pastebi dietologė.
Į kasdienės mitybos racioną verta įtraukti ir džiovintas uogas. Štai spanguolės gali būti ne tik saldžiu ir sveiku užkandžiu, bet ir puikia profilaktine priemone prieš šlapimo takų infekcijas ar širdies ir kraujagyslių ligas. Itin vertingos, nors ne visų lietuvių dar atrastos – tradicinėje kinų medicinoje tūkstantmečius naudojamos goji uogos. Goji uogos stiprina imunitetą ir yra labai naudingos tiems, kurie turi problemų su kraujo spaudimu. Be to, šios uogos ne veltui vadinamos jaunystės šaltiniu – savo sudėtyje jos turi aminorūgščių, daugybę antioksidantų bei organizmui būtinų vitaminų, padedančių kovoti su senėjimo procesais.
Nors parduotuvėse džiovintų uogų asortimentas platus visus metus, susidžiovinti uogų nesudėtinga ir patiems. Tam, kad džiovintos uogos išsaugotų kuo daugiau naudingų savybių bei vitaminų, svarbu jas džiovinti ne pernelyg aukštoje temperatūroje, ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Geriausia uogas džiovinti natūraliai – supylus ant padėklo palikti 2–3 dienoms lauke, pavėsyje. Uogoms šiek tiek apdžiūvus, pabaigti džiovinimo procesą galima ir orkaitėje, kaitinant jas neaukštoje 40 laipsnių temperatūroje.