Dabar tinkamiausias metas mėgautis šviežiomis uogomis
Vasarą skanauti galima pačias įvairiausias uogas – nuo braškių ar vyšnių iki serbentų ar agrastų. Tai – visiškai natūralus vitaminų šaltinis organizmui. Kai kurias uogas galima priskirti ir prie supermaisto.
„Lietuvių itin pamėgtos saldžiosios trešnės gali pelnytai vadintis vienomis naudingiausių uogų. Nuvertinti nereikėtų ir skoninėmis savybėmis trešnes primenančių, tačiau kiek rūgštesnių ir mažiau fruktozės turinčių vyšnių, – pastebi prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė. – Vasarą lietuviai ypatingai mėgsta braškes – jomis mėgaujasi šviežiomis, jas šaldo ar gamina uogienes žiemai. Tačiau reikėtų nepamiršti ir kitų uogų, kurių galima ne tik nusipirkti, bet ir patiems prisirinkti miškuose ar sodybose.“
Viena svarbiausių ir skaniausių vasaros uogų – avietė. Joje gausu vitamino C, magnio ir geležies, taip pat yra daug antioksidantų. Manoma, kad avietės gerina apetitą, jas rekomenduojama valgyti ir tiems, kurie nori sustiprinti savo regėjimą, pasirūpinti imunitetu. Norintieji iki soties prisiragauti aviečių jau dabar, šviežių uogų gali dairytis parduotuvių lentynose, o uogautojams dar teks šiek tiek palūkėti.
Šilti birželio – liepos mėnesiai uogų mėgėjams dovanoja žemuoges, mėlynes, šilauoges. Visos šios uogos savyje turi daugybę vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų, tad sezono metu jomis verta mėgautis į valias.
Pasibaigus šių uogų sezonui – maždaug rugpjūčio mėnesio viduryje – prasidės spanguolių, bruknių sezonas. Šios uogos nuo seno vartojamos medicinoje – dažniausiai kaip antiseptinių savybių turintis vaistinis augalas, kuris puikiai malšina įvairius skausmus. Iš bruknių ar spanguolių verdamos ir gardžios, sveikatą stiprinančios uogienės, tad apsirūpinti galėsite visiems metams.
Rūgšti uoga lygu sveikesnei uogienei?
Iki soties prisiragavus šviežių uogų, verta pagalvoti ir apie jų paruošimą žiemai. Šaldyti, o gal virti uogienes? Kurios iš jų būtų pačios naudingiausios?
„Naudingiausios uogienės yra tos, kurios rūgščios – juodųjų serbentų, bruknių, spanguolių. Net ir išvirus tokią uogienę, ji pasižymės naudingomis maistinėmis savybėmis. Tuo tarpu itin saldžios uogienės – braškių, žemuogių, vyšnių – verdant išsaugos mažesnį kiekį vitaminų ir kitų naudingų maistinių medžiagų“, – pastebi gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį, kad uogienėmis piktnaudžiauti nereikėtų: jose netrūksta pridėtinio cukraus, neretai užgožiančio gerąsias uogienės savybes. Tad nors uogiene gardinti galima įvairiausius patiekalus, tai turėtų būti daroma labai saikingai.
„Maistinės vertės prasme uogienė ir turėtų likti tik kaip desertas, bet ne kaip produktas, kurį reikėtų vartoti nuolatos. Uogienę, kaip ir bet kurį kita desertą, reikia valgyti labai saikingai. Tiesa, vartojant uogienę tik retkarčiais, vienas ar keli šaukšteliai tikrai nepadarys daug žalos. Svarbu, kad žmogaus mityba būtų subalansuota, o dienos bėgyje organizmas būtų papildomas kitais itin svarbiais produktais. Būtina atminti, jog su maistu kasdien reikia gauti ne paprastųjų, o kompleksinių angliavandenių – kruopų, daržovių, skaidulų“, – dėsto mintis D. Vaitkevičiūtė.
Specialistė pabrėžia ir tai, kad maisto vartojimo įpročiai turėtų būti formuojami, atsižvelgiant ir į žmogaus gyvenimo būdą. Vieniems žmonėms šaukštas uogienės tikrai nepakenks, o kitiems tokiais skanumynais galima lepintis tik ypatingomis progomis. Pasak D. Vaitkevičiūtės, intensyviai sportuojančiam žmogui suvartojamo cukraus kiekis nėra toks reikšmingas ar žalingas. Deja, to paties negalima pasakyti apie sėsliai gyvenantį, turintį antsvorio žmogų.
Ar įmanoma išvirti sveikesnę uogienę?
Kartais viena, kita gudrybė virtuvėje tampa aukso vertės. Ar tą patį galima pasakyti ir apie uogienių virimą? Ar didžiausią uogienės blogybę cukrų verta keisti kuo kitu?
„Deja, net ir pakeitus cukrų kitu ingredientu išlieka itin maža tikimybė, jog uogienė taps sveiku produktu. Juk pagrindinė priežastis, kodėl uogienės maistinė vertė nėra aukšta – gamybos procesas aukštoje temperatūroje. Net ir pakeitus cukrų medumi, jis virimo metu neišsaugos savo maistinių savybių ir veiks kaip ir paprastasis cukrus“, – neslepia gydytoja dietologė pridurdama, kad vietoje uogienės verčiau suvalgyti saują uogų arba rinktis alternatyvas.
Norintiems gauti maksimalią naudą iš uogų visus metus, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė pataria uogas šaldyti.
„Šaldyti galima tiek visą uogą, tiek ir sutrintą. Taip uogose išlieka didelis kiekis vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų, – sako specialistė. – Tiesa, šaldytas uogas savo maistine verte pralenkia liofilizuotos uogos. Tai uogų šaldymas itin žemoje temperatūroje ir džiovinimas šalčiu vakuuminėje erdvėje. Iš tokiu būdu užšaldytų uogų pašalinama beveik 100 proc. vandens, tačiau jų skonis, kvapas, maistinė vertė ar vitaminų kiekis lieka beveik nepakitęs.“