Su daržo specialiste sutinka ir Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Ji sako, kad prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau aktyviai vyksta.
„Įvairiausiomis sėklomis šiemet pradėjome prekiauti dar sausio 18-ąją, o svogūnų sodinukais – pirmąją vasario savaitę. Pavasaris žmones įkvepia ne tik daugiau valgyti šviežių daržovių, vaisių, tačiau ir ruoštis savo derliaus auginimui. Pardavimų duomenimis, pirkėjai svogūnų sodinukus daugiausiai perka būtent vasario ir kovo mėnesiais. Tuo tarpu sėklų pirkimo pikas prasideda kiek vėliau, balandį. Per sezoną jų parduodama net apie 0,8 milijono“, – pasakoja V. Budrienė ir priduria, kad tam įtakos turi ir su karantinu susijusi sėslesnė gyventojų kasdienybė.
Pasak „Iki“ atstovės, be sėklų labiausiai perkamos daigyklos ir žemės daiginimui skirtos priemonės, taip pat įvairios trąšos, sodo pirštinės.
Teisinga pradžia
Daržininkystės pradžia turi būti motyvuojanti, nenuvilianti, o tam yra kelios gudrybės. Pirmiausia – reikia rinktis tokius augalus, kuriuos išties mėgstate. Jei nuspręsite auginti tokius, kurie tiesiog atrodo labai gražiai, egzotiškai, bet vėliau pasirodys, kad nežinote, ką su jais daryti, tuomet ir tos motyvacijos bus mažokai.
„Pavyzdžiui, man taip buvo nutikę su kai kuriomis prieskoninėmis žolelėmis – mairūnais, peletrūnais. Tai nėra pačios mėgstamiausios mano žolelės, todėl vis atidėliojau jų pikavimą, nesistengiau prižiūrėti. Nesėkmingas buvo ir rezultatas. Na, o augalai, kurie jums labai patinka, kuriais mėgstate gardinti patiekalus – natūraliai gaus daugiau jūsų dėmesio. Jei mėgstate bazilikus, jų aromatą – jums kiekvieną rytą bus didelis malonumas juos apžiūrėti, pajudinti, pajusti kvapą. Jeigu labai mėgstate pomidorus, jūs su didele meile stebėsite, kaip auga jų daigai, pražysta žiedai ir, galiausiai, – ragausite savo rankomis užaugintus pomidorus. Tuomet ir tas vargas nebus vargas – tai bus maža pergalė“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Sėklos ar daigeliai?
Daugeliui pradedančiųjų daržininkų kyla natūralus klausimas – auginti pačiam iš sėklų ar nusipirkti daigelius? Pasak „Geltonas karutis“ autorės, jei tai jūsų pirmieji bandymai – daigelių įsigijimas gali užtikrinti, kad išties sulauksite derliaus.
Specialistė pastebi, kad svarbu suprasti, kada ir kaip laistyti augalą: „Kol augalas dar tik pasėtas – geriau vandenį purkšti purkštuvu, o ne laistyti, nes taip apsaugome sėklas nuo išplovimo, nesudarome drėgmės pertekliaus ar nesukuriame vandens „balų“. Kai jau augalas paauga, turime daigus – laistome įprastai. Galima augalus laistyti ne per viršų, o per apačią, t. y., per lėkštelę, ant kurios padėtas vazonas. Per vazono skylutes augalas „pasiims“, kiek jam reikia drėgmės. Jei vandens lieka, jį tiesiog išpilame, kad nebūtų mirkimo. Šis būdas labai geras, nes skatina augalo šaknis augti gilyn“.
Pradedančių daržininkų keliai ir klystkeliai
Kaip atsirinkti veisles – klausimas, kylantis ne vienam. Juk parduotuvių lentynose galime išvysti daugybę sėklų. Pavadinimų daug, visos pakuotės spalvotos, gražios ir vilioja galimo derliaus paveikslėliais.
Pasak L. Liubertaitės, perkant tam tikrų veislių, pavyzdžiui, pomidorus, reikėtų atidžiau pasidomėti, kas tai per veislė, kokius vaisius ji duoda, kaip auginama, prižiūrima, kur sodinama: „Gali būti, kad pasirodys, kad tiesiog neturite sąlygų tos veislės augalui auginti. Labai daug informacijos galima gauti ir tiesiai prekybos vietoje, tereikia atidžiai perskaityti, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Ar tai aukštaūgis, ar žemaūgis augalas? Taip pat rasite informaciją, kurios daržovės labiau tinkamos auginti lauke, o kurios – šiltnamyje ar balkone. Į tai svarbu nenumoti ranka ir skirti laiko pakuotės analizei“.
Lietuviai – pomidorų augintojai
Pasak pašnekovės, jai geriausios pomidorų veislės 2020 metais buvo tos, kurios nenuvylė savo derlingumu ir buvo skaniausios jos šeimai:
„Pradėkim nuo to, ką savo šiltnamyje auginu jau ne vienerius metus. Štai mažų pomidoriukų veislės, kurios manęs iki šiol nė karto nenuvylė: Medovaja kaplia – saldūs, geltoni pomidoriukai, Black cherry – tamsiai raudoni maži pomidorai. Abi veislės gausiai dera, o svarbiausia, kad ir skonis jų puikus. Vienas geriausių 2020 metų atradimų man yra Sungold F1 – hibridinė pomidorų veislė. Tai patys saldžiausi mūsų ragauti vyšniniai pomidoriukai. Labai ilgos, gražios kekės, pomidorai saldūs, kieti ir traškūs. Ola polka – žemaūgiai pomidorai. Jų vaisiai nedideli, sultingi, nėra ypatingai saldūs. Tai ankstyvi pomidorai, labiau tinkami auginti lauke. Striped cavern – didelis ir labai gražus dryžuotas pomidoras. Panašus į papriką ne tik savo forma, bet ir tuo, kad viduje yra tuščios ertmės, todėl labai tinka farširavimui bei džiovinimui.
Mano šeimoje visi yra prisiekę pomidorų mėgėjai, tad norime, kad pačių užaugintų pomidorų derlius mus džiugintų kuo ilgiau. Dėl to savo šiltnamyje visada auginu ilgai išsilaikančių pomidorų veislių, kurios dar vadinamos žieminėmis. Ilgai išsilaikančios geriausios pomidorų veislės 2020 m. titulą drąsiai atiduodu Vesuvio giallo veislės pomidorams, jų vaisiais pernai mėgavomės iki žiemos vidurio“.
Lietuviško daržo asortimentas ar batatai ir rozmarinai?
Kursus apie daržininkystę organizuojanti L. Liubertatė sako, kad kai kurios daržovės, vaisiai gali būti sunkiau „pasiduodantys“ pradedantiesiems, kai kurie – lengviau.
„Visgi, manau, kad neverta kažkam kategoriškai „uždaryti durų“. Pavyzdžiui, jei svajojate turėti savo žolelių daržą, rekomenduoju pradėti nuo baziliko. Jis padeda suprasti augalo poreikius. Kai tik jam trūksta vandens – jo lapai tai puikiai parodo. Tokie augalai kaip rozmarinas, čiobreliai yra sausamėgiai, todėl gali būti ilgiau nelaistomi ir jie sunkiai „parodo“ tą trūkumą“, – tvirtina specialistė.
Ne visus augalu mes Lietuvoje galime auginti arba juos auginti yra labai sudėtinga. Pašnekovė pastebi, kad dažnai „naujokai“ pradeda augalininkystę nuo itin sudėtingų augalų, pavyzdžiui, batatų, avokadų ar žaliųjų citrinų: „Man tuomet kyla klausimas, kodėl ne nuo lietuviško virtuvės atstovų – krapų, svogūnų, petražolių ar agurkų? Tas pats dėsnis galioja ir dekoratyviniams augalams. Žmonės ieško kažko ypatingo, bet pamiršta tai, kas pas mus įprasta, žinoma, pažįstama“.
Štai neseniai Lina „Geltono karučio“ socialinėse platformose pasidalino batatų sodinimo patirtimi. Šis įrašas akimirksniu išplito ir sulaukė tūkstančių peržiūrų.
„Batatai, arba saldžiosios bulvės, yra mano labai mėgstamos daržovės. Tik iki šiol jas visada pirkau parduotuvėje, nes nemaniau, kad jų galima užsiauginti savo darže. O pasirodo, galima. Tereikia daug užsispyrimo, kantrybė ir nebijoti eksperimentuoti. Štai vienas ilgesnių etapų – batatų daiginimas. Daiginimui tiks ir maisto prekių parduotuvėje įsigyti batatai, o procesas prasidėjo vasario mėnesį ir jį sudaro keli etapai: daiginimas, daigelio pamerkimas (kol išauga šaknys), pasodinimas vazone, o tik gegužės mėnesį perkėlimas į lauko lysvę“, – pasakoja patyrusi daržininkė ir priduria, kad visgi ne veltui batatų auginimas Lietuvoje nėra labai populiarus – tai ilgas bei kruopštus procesas.
Kovas – pats laikas sėti būsimą derlių
Jei manote, kad apie daržininkystę galvoti dar gerokai per anksti, pašnekovė jus pataisys – ne tik ne anksti, tačiau kai kuriuos augalus sėti gali būti jau ir vėl. Juk ir prekybos centrus jau pasiekė pirmasis šviežias derlius, kurį užaugino profesionalūs ūkininkai.
„Vienos anksčiausiai namų sąlygomis sėjamos yra paprikos. Paprastai jas sėti rekomenduojama jau ir vasario viduryje. Ilgai užtrunka, kol jos sudygsta iki persodinimo.
Sėti galima į paprastas plastikines daigyklas – galite įsigyti specialių, bet galite tiesiog antrą kartą panaudoti plastikinius indelius, liekančius nuo maisto produktų. Dar vienas patarimas – iškart sėti į gražius vazonus. Jei sėjate pirmą kartą prieskonines žoleles, tikrai rekomenduoju taip ir padaryti – juk kai vaizdas estetiškas, tada ir žvilgtelti į augančias žoleles smagiau, tada ir motyvacijos daugiau. Tereikės išgręžti skyles vazonų dugne, kad vandens perteklius galėtų išbėgti.
Kai kurie augalai, pavyzdžiui, pomidorai, persodinimą toleruoja labai gerai ir jiems tai nekenkia. Būna net keletą kartų pomidorus persodiname į vis didesnius indelius, kol jie iškeliauja į šiltnamį ar lauką. Na, o kiti, tokie kaip agurkai, moliūgai, aguročiai, cukinijos, paprikos – persodinimų labai nemėgsta. Tai reiškia, kad kiekvieną sėklą iškart turime sėti į durpinę tabletę arba atskirą vazonėlį, auginti po vieną, kad nereikėtų persodinti, nes tai darant pažeidžiamos šaknys, augalui sunkiau adaptuotis, prigyti. Juk tvirtas, stiprus daigas ir yra sėkmės paslaptis“, – praktiškus patarimus dalina L. Liubertaitė.
Nesukelkite augalams streso
Daugeliui kyla ir dar vienas klausimas – kada augalus nešti į lauką? Pasak pašnekovės, tai priklauso nuo daug faktorių, pavyzdžiui, kokia oro temperatūra vyraus šį pavasarį. Visgi, viena taisyklė visada galioja – augalus verta „pagrūdinti“.
„Tai reiškia, kad ne vieną gražią dieną juos visam laikui išnešame į lauką, o tam pokyčiui juos pratiname po truputį – iš pradžių paliekame lauke kelioms valandoms ne saulėje, vėliau dienai (tik naktį parnešame). Juk namuose nėra nei temperatūrų pokyčių, nei skersvėjų, tad staigus išnešimas ir įsodinimas į žemę augalui sukeltų didelį stresą“, – paaiškina „Geltonas karutis“ tinklaraščio kūrėja.