Ramia sąžine išmesdami laiku nesuvalgytus maisto produktus ne visuomet susimąstome, kiek daug yra žmonių, kurie kiekvieną dieną balansuoja ties išgyvenimo riba. Mums įprastas dubenėlis šiltos sriubos ar soti vakarienė jiems tampa mažu kasdienybės šviesuliu.
Nors apie maisto švaistymo problemą ir atsakingą vartojimą kalbama išties nemažai, rezultatai kol kas nėra džiuginantys. Šiandien, spalio 16-ąją, minint Pasaulinę maisto dieną, verta atkreipti dėmesį į nerimą keliančius skaičius: net trečdalis pasaulyje pagaminto maisto yra nesunaudojamas arba išmetamas. Pagal pasaulinę statistiką, didžioji dalis maisto atliekų susidaro namų ūkyje, vadinasi, kiekvienas iš mūsų, net ir nedideliu savo indėliu, galėtume prisidėti prie problemos sprendimo.
Dalis maisto taip pat iššvaistoma perdirbimo įmonėse, viešojo maitinimo vietose ir žemės ūkyje. Kaip rodo duomenys, dėl neilgo galiojimo laiko ar netinkamų laikymo sąlygų daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių.
Kad maisto švaistymas yra viena didžiausių šių laikų problemų, sutinka ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Maisto švaistymo problema yra vienas iš „Iki“ socialinės atsakomybės prioritetų, todėl buvome pirmieji Lietuvoje, kurie pradėjo bendradarbiavimą su „Maisto banku“. Tuo metu atrodė neįtikėtina, kaip prekybos tinklas gali tiesiog atiduoti produktus, tačiau tokia idėja ne tik nenugulė kažkur stalčiuose, bet ir augo, o mūsų pavyzdžiu pasekė ir kiti prekybos tinklai“, – teigia V. Budrienė.
Prekybos tinklas „Iki“ kiekvieną dieną „Maisto bankui“ perduoda besibaigiančio galiojimo produktus, o per visą šių dviejų įmonių partnerystės laikotarpį, „Iki“ paaukoto maisto suma siekia 46 mln. eurų.
Manote, kad maisto niekada nešvaistote?
Į šiukšlių dėžę keliaujantys pietų likučiai (visai nedaug, vos vienas kitas šaukštas) ar neišgerti keli gurkšniai atšalti spėjusios kavos – atrodo, niekis, o per metus – išties didelis kiekis išmesto maisto.
Maistą neretai švaistome visai to nepastebėdami. Esame įpratę lupti morkas, obuolius, kitas daržoves bei vaisius. O gal pakaktų juos švariai nuplauti? Likusias žieveles taip pat galima sumaniai panaudoti: pasigaminti daržovių traškučius ar džiovintų vaisių arbatą. Pernokusių ir juoduoti jau pradėjusių bananų taip pat neverta išmesti: iš jų galima išsikepti sveikus ir labai skanius blynus, dalį vaisių bei daržovių, kurių nebespėjate suvartoti, tiesiog supjaustyti gabaliukais ir užsišaldyti.
Ne visuomet susimąstome ir apie tai, kad stengdamiesi sutaupyti, sulaukiame priešingo rezultato. Parduotuvėje čiumpame didesnį pieno pakelį, nes jo kaina – patrauklesnė. Tik jeigu litro pieno jums per daug, galbūt geriau rinktis mažesnę pakuotę? Ir pinigų išleisite mažiau, ir veltui švaistyti maisto nereikės.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į įsigytų produktų pakuotėse nurodomas galiojimo datas, kurios ne vieną suklaidina. „Tinka vartoti iki...“ ir „Geriausias iki...“ – skamba labai panašiai, tačiau neapsigaukite. Jei ant produkto pakuotės nurodyta tinkamumo vartoti data, vadinasi pasibaigus šiam terminui produktas vartojimui nebėra tinkamas, su juo teks atsisveikinti. Tuo tarpu pasibaigus „Geriausias iki...“ terminu pažymėto produkto galiojimo datai, išmesti produkto nereikia skubėti: greičiausiai jis dar nebus sugedęs, tik gali būti dalinai praradęs savo prekinę išvaizdą: spalvą, formą, aromatą.
Atsakingai elgtis su maistu ir mažinti išmetamo maisto kiekį nėra sudėtinga, tereikia įdėti šiek tiek pastangų – sumaniai planuoti savo pirkinius ir drąsiau eksperimentuoti virtuvėje.
1. Jei namuose nuolatos užsilieka nepanaudotų maisto produktų, pradėkite planuoti kelių dienų ar visos savaitės meniu. Susirašykite, kokius patiekalus ketinate gaminti, kokių produktų ir kiek jų reikės pusryčiam, pietums ir vakarienėms. Sudarinėdami meniu peržiūrėkite šaldytuve ir spintelėse dar užsilikusius produktus ir nepirkite daugiau, nei jų reikia.
2. Į parduotuvę atėjote tik cukraus, o iškeliavote pilnais krepšiais? Į pirkinių krepšelį įsimesti tai, ko pirkti visai neplanavote, skatina ne tik patrauklios akcijos, bet ir gurgiantis pilvas. Tad keliaudami apsipirkti nepamirškite pirkinių sąrašo ir eikite pavalgę – taip atsispirti pagundai prisipirkti to, ko neplanavote, bus kur kas paprasčiau. Tyrimai rodo, kad apsiperkantys be sąrašo labiau linkę pirkti impulsyviai, o planuojantys pirkinius nusiperka 15 proc. mažiau produktų.
3. Jei net ir kruopščiai suplanavus pirkinius nepanaudotų maisto produktų užsilieka, kartą ar du per savaitę susiplanuokite „laisvo meniu“ dienas, kurių metu gaminkite patiekalus iš maisto produktų, kurių turite namuose. Internete apstu receptų, kurie padės kūrybiškai panaudoti produktų likučius.