Nuo 2009 m. kartu su vyru ekologinį aromatinių žolelių ūkį vystanti M. Pšibišauskienė pasakoja, kad idėją pradėti tokį verslą padiktavo nuolatinė paklausa rinkoje.

„Gyvulininkystė mūsų niekada netraukė, o užsiimti kokia nors kita žemės ūkio šaka negalėjome, nes tuo metu turėjome tik nedidelį žemės plotelį. Vaistažolių auginimas visuomet buvo populiarus: vieni augintojai ateina, kiti išeina, tačiau paklausa niekur nedingsta, tad mums ši sritis pasirodė perspektyvi ir įdomi“, – prisimena M. Pšibišauskienė.

Vaistažolių auginimas – specifinė sritis, tad jau nuo pačios verslo pradžios ūkininkai ypatingai daug investavo į žinių gilinimą: domėjosi įvairių žolelių auginimu, įkvėpimo ieškojo keliaudami po Europą, lankydami įvairiausius botanikos sodus, dalyvaudavo seminaruose, konsultavosi su specialistais, kitais augintojais.

Norint užauginti vaistažoles, reikia įdėti daug rankų darbo, – pasakoja pašnekovė. Pavasarį pradedami sodinimo ir sėjimo darbai, tuomet užaugusios žolelės surenkamos, džiovinamos, smulkinamos ir perrenkamos. Tam, kad paruoštos arbatos būtų visiškai natūralios, žolelės auginamos tik natūraliai, nenaudojant jokių pesticidų.

Šeimos ūkyje šiuo metu auginama daugiau nei trisdešimt skirtingų rūšių aromatinių augalų, skirtų arbatoms gaminti. Paruoštos vaistažolės bei jų mišiniai parduodami ir prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse, tad galbūt gardžios, Pšibišauskų augintos arbatos esate ragavę ir patys.

Prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė džiaugiasi ūkininku tiekiama kokybiška produkcija ir vis labiau didėjančiu vaistažolių arbatų populiarumu: „Šaltajam sezonui prasidėjus, arbatų pardavimai natūraliai išauga, tačiau pastaruoju metu ypatingai auga žolelių arbatų segmentas. Pirkėjai vis labiau vertina natūralius ir ekologiškus produktus, o žolelių arbatos tuo pačiu ir puiki prevencinė priemonė prieš įvairias peršalimo ligas bei virusus. Matyt, ne veltui pirkėjų krepšeliuose dažniausiai atsiduria dėl gydomųjų savybių itin vertinama ramunėlių arbata bei funkciniai žolelių mišiniai“.

Padės įveikti ir peršalimą, ir stresą

M. Pšibišauskienės pasiteiravus, kurios arbatoms auginamos žolelės tinkamiausios gydant peršalimo ligas, augintoja išskiria tradicines, daugumai jau puikiai žinomas vaistažoles.

„Ir šiais laikais toli nuo tradicijų lietuviai nepabėgo, tad dažniausiai peršalimui gydyti ar prevencijai nuo ligų renkasi liepžiedžių, čiobrelių, medetkų bei mėtų arbatas. Šios arbatos mažina peršalimo ir uždegimo simptomus, skatina organizmo gijimą, – pasakoja ūkininkė.– Jei norite nuslopinti nerimą ir atsipalaiduoti, rinkitės ramunėlių, melisos ar mėtos arbatas. Šios žolelės turi nervų sistemą atpalaiduojančių ir įtampą slopinančių savybių, tad geriausia jas gerti prieš miegą ar tuomet, kai turite galimybę pasiilsėti, neplanuojate aktyviai dirbti, sportuotiׅ.“

Pšibišauskų ūkyje galima rasti ir kiek rečiau vartojamų, tačiau labai vertinamų vaistažolių. Viena iš jų – šalavijas. Kaip pasakoja pašnekovė, šis augalas itin naudingas malšinant gerklės skausmą ir kosulį. Norintiems pagerinti apetitą ir padėti virškinimo sistemai, namuose vertėtų turėti ir arbatų mišinių su isopu, liaudyje dažnai vadinamu juozažole.

Pataria vengti cukraus

Nors žolelių arbatos teikia neabejotiną naudą, persistengti vis tik nereikėtų, – sako M. Pšibišauskienė ir profilaktiniais tikslais vaistažoles rekomenduoja gerti 2-3 kartus per dieną. Atsiradus peršalimo simptomams ir norint užkirsti kelią ligai, išgeriamų arbatos puodelių kiekį galima šiek tiek padidinti, tačiau gerti reikėtų ne daugiau nei 5 arbatų puodelius per dieną.

Jei norite, kad arbata būtų skani ir sveika, užplikę arbatžoles jas palaikykite 3-5 minutes. Arbatų mėgėjams vaistažolių augintoja pataria atsisakyti cukraus, mat jis tikrai nėra sveikas produktas, o nesaikingai vartojamas gali suaktyvinti ir tam tikras skrandžio ar virškinimo problemas. Medų arbatoms naudoti reikėtų tik tuomet, kai gydotės peršalimą, tačiau jo į pačią arbatą dėti nevalia, mat taip jis praranda dalį naudingųjų savybių. Jei norisi saldumo, geriau tiesiog pasigardžiuokite vienu šaukšteliu gurkšnodami arbatą.