Įvairių loterijų bilietai – itin populiarūs, tad nesėkmės istorijos svajotojų negąsdina. Knygos „Laimėtojai“ autorius Gediminas Navaitis tvirtina, kad nereikėtų tikėti mitais apie laimėjimus. Psichologijos specialistas, išanalizavęs loterijų žaidėjų bei laimėtojų savijautą, elgesį su pinigais, konstatuoja, kad lietuviai – racionalūs žmonės, o bilieto nusipirkimas suteikia truputį laimės. Profesorius papasakojo, ką lietuviai veiktų laimėję didelę pinigų sumą ir ką nuveikė tie, kuriems ši laimė jau nusišypsojo.
– Kaip loterijos susijusios su laime?
– Loterijos yra tarsi savotiška laboratorija, todėl jos nuo seno tyrinėjamos. Psichologija ir sociologija tyrinėja, kaip keičiasi žmogaus padėtis, laimėjus didelį prizą. Daug kas yra girdėjęs, kad laimėję po kurio laiko pasijaučia labai blogai. Šis tyrimas buvo atliktas 1978 m., jame apklausti 22 loterijų laimėtojai. Vėlesni tyrimai šios idėjos nepatvirtino.
Naujesni tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau žmonių, rodo linksmesnius dalykus. Pavyzdžiui, Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad jeigu kas nors laimi daugiau pinigų ar automobilį, tai ir aplinkiniai kaimynai nori gerinti savo buitį, tad, pavyzdžiui, paprastai paremontuoja savo namą.
Kitas tyrimas Norvegijoje parodė, kad staiga praturtėję kūrybinių profesijų atstovai, pavyzdžiui: žurnalistai, mokslininkai, sumažino darbo valandų skaičių. Nekūrybinių profesijų atstovai, pavyzdžiui: krovėjai ir panašiai, darbo atsisako apskritai ir labai padidina laisvalaikį. Šis tyrimas atskleidė, kad nesvarbu, šeimoje laimi žmona ar vyras, darbo laiką keičia abu.
– Kokie žmonės tiki laimėsiantys loterijose, galbūt yra sukurtas psichologinis-socialinis portretas?
– Perkančiųjų bilietus yra labai daug, tad juos galima suskirstyti į grupes. Pavyzdžiui, moterys žaidžia truputį daugiau, tačiau racionaliau. Vyrai perka daugiau bilietų, tikėdamiesi, kad taip padidėja šansas laimėti. Moterys dažniau po vieną. Tikimybė laimėti, perkant vieną bilietą, yra nedidelė, tačiau perkant du – ji neišauga dvigubai. Taip, ji truputėlį padidėja, bet ne dvigubai, o tik menka dalimi. Bendrai, laimėjimu tiki patys įvairiausi žmonės, tad išskirti portretą būtų sudėtinga.
– Apie ką svajoja perkantys bilietus?
– Galvodamas apie tikėtiną laimėjimą žmogus įsivaizduoja, kur leistų pinigus ir kaip džiugintų save bei kitus. Taip jis geriau ima pažinti save, aiškiau suprasti santykius su aplinkiniais, artimaisiais, netgi gali suvokti, kokių žmonių jam gyvenime nereikia. Tarkime, laimėjusiojo paprašo investuoti į striptizo klubą, paremti vaikų globos namus ir panašiai. Ne taip svarbu, jis paremtų, ar ne, svarbiau – ką tie sprendimai pasako pačiam apie save. Pavyzdžiui, sunkiai sergančiam vaikui, turbūt, padėtų daugelis, bet apie investiciją į striptizo verslą pagalvotų labiau.
– Yra žmonių, loterijų bilietus perkančių dešimtis metų ar visą gyvenimą, kokios tokio elgesio priežastys?
– Jeigu nusipirksite bilietą, o žaidimas tik po savaitės, visą savaitę už kokį 1 eurą visai neblogai save pažinsite galvodami ką darytumėtę laimėję. Daliai žmonių ši galimybė yra svarbi, todėl jie ir perka bilietus. 1 iš 8 žmonių apie valandą per savaitę praleidžia stebėdamas loterijas per televiziją. Tai rodo, kad loterijos turi ir kultūrinę reikšmę. Tai yra pramoga, kuri, turbūt, nepalyginama su intelektualiomis, tačiau gali būti reikalinga ir labai išsilavinusiems, subtilų skonį turintiems žmonėms.
Loterijos gali būti ir šeimą sujungianti pramoga, kuomet susėdama kartu, stebimi rezultatai, braukomi skaičiai, dalinamasi emocijomis. Karantinų metu ketvirtadalis žmonių pirko bilietus tarsi pasipriešinimo ženklą. Jiems tai buvo veiksmas, kuris psichologiškai stiprino, leido patikėti, kad virusas nelaimės, o su visa šeima bus galima sėdėti ir žaisti visiems kartu.
– Kaip laimėjimas loterijoje gali paveikti žmogaus sveikatą?
– Psichinė sveikata labai susijusi su laimingumu. Žmogaus, kuris jaučiasi laimingas, psichinės problemos sumenksta, jo savijauta tampa geresnė, atsiranda daugiau galimybių save realizuoti. Tad daugeliu atveju psichinė sveikata pagerėja. Kita vertus, fizinė sveikata nežymiai pablogėja. Todėl, kad atsiranda daug „laisvų“ pinigų, kuriuos galima išleisti prašmatniam alkoholiui, geriems cigarams, mažiau vaikščioti, o daugiau važinėti taksi ar nauju automobiliu. Reikia pabrėžti, kad šie pokyčiai nėra labai ryškūs.
– Loterijos bilietas tarsi suteikia progą kažko laukti, pakelia nuotaiką. O kokios žalos gali pridaryti dažnas bilietų pirkimas?
– Nėra jokių duomenų, kad žaidimas loterijose sukeltų priklausomybę. Kalbant apie azartinius žaidimus, svarbu žinoti, kad jie yra skirtingi. Lošimai kazino, nelegaliose lošimų vietose sąlyginai labiau susiję su priklausomybių atsiradimu, nei automatų salonuose. Tačiau tai jau kita tema.
– Kai kurie didžiulių sumų laimėtojai sparčiai jas išleidžia, susigadina santykius su artimaisiais, greit nuskursta ir panašiai, kodėl taip nutinka?
– Tai labiau išimtis ar net mitas, tad nenorėčiau to komentuoti. Apklausus laimėjusius lietuvius, 4 žmonės iš 36 pasakė, kad santykiai su draugais suprastėjo. 2 atsakė, kad pablogėjo santykiai šeimoje, 3 – suprastėjo savijauta. Tai viskas, kas suprastėjo ir tam net yra paaiškinimas. Dalis respondentų norėjo ir psichologinės konsultacijos, tad galiu pakalbėti plačiau.
Nereikėtų manyti, kad laimėtojai – angelai, o aplinkiniai tik ir siekia naudos. Panašu, kad po didelio laimėjimo kai kurie puikavosi, demonstravo pranašumą, iš aukšto pažvelgė į kai kuriuos žmonės, kurie natūraliai sureagavo. Pablogėję santykiai šeimoje dar iki laimėjimo buvo prasti, tad toks pokytis buvo papildomas postūmis nutraukti probleminius santykius. Psichologinės savijautos pokytis natūralus besikeičiant asmeniniams santykiams. Apibendrinant, laimėjimas suteikia laimės bei didesnį komfortą.
– Ką Lietuvos žmonės veiktų su laimėta didžiule pinigų suma?
– 2019-aisiais buvo atlikta apklausa, kaip lietuviai leistų laimėtą milijoną. Didžioji dalis atsakė, kad gerintų buities sąlygas, pavyzdžiui, įsigytų naujus namus, atliktų remontą. Dalis skirtų pinigų naujam automobiliui, kuo jaunesni žmonės, tuo daugiau skirtų transportui. Beveik 4 proc. respondentų transportui skirtų trečdalį milijono, jie buvo jaunesni nei 29-erių vyrai.
Kita didelė grupė skirtų taupymui. 14,5 proc. paminėjo, kad dalį laimėjimo panaudotų mokymuisi ar asmeninių kompetencijų įgijimui. Brandesnio amžiaus žmonės skirtų pinigų verslui. Kuo vyresnis, tuo daugiau pinigų skirtų sveikatinimui. 3,5 proc. trečdalį pinigų skirtų labdarai, tarp jų daugiausiai vyresni nei 65 metų žmonės.
– O ką parodė loterijose jau laimėjusių žmonių apklausos?
– Tame tyrime dalyvavo 36 didelių sumų laimėtojai. Lietuviai – pakankamai racionalūs. 45 proc. laimėjimų buvo skirta santaupoms. 16 proc. – buities sąlygų pagerinimui, transportui skirta 4 proc., sveikatai – 5 proc., kelionėms, turizmui, laisvalaikiui – 2,5 proc. Dar lietuviams svarbu remti artimus žmones, pavyzdžiui, sumokėti už šeimos nario gydymą, giminaičio mokslą ar tiesiog dovanoti pinigų. Tam laimėtojai skyrė 11 proc. Verslui ir asmeniniam tobulėjimui – apie 10 proc.
– Ko kiekvienas galime išmokti iš tų, kurie loterijų laimėjimą panaudojo tinkamai ir iš esmės pakeitė savo gyvenimus?
– Jeigu žmogus neturi batų, tai, žinoma, pirmiausia juos ir pirks. Tačiau kalbame apie žmones, kurie ir iki tol buvo daugiau-mažiau apsirūpinę. Pinigus leisti galime vos keliais būdais. Pirma – nusipirkti daiktų. Tai suteikia džiaugsmo, bet neilgam. Antras – padovanoti pinigų artimiesiems, investuoti į mokslą, sumokėti už sveikatos stiprinimą, operaciją. Šis būdas – dvejopas. Kartais paaiškėja, kad gavęs pinigus nėra pakankamai dėkingas arba dovanoti pinigai išleidžiami „netinkamai“, jeigu galima taip pasakyti.
Kartais susipykę žmonės bando susitaikyti dovanodami pinigus, kas gali pavykti ir tai labai gražu, bet gali ir nepasisekti. Trečias būdas – nusipirkti įspūdžių ir kompetencijų. Pavyzdžiui, nuvykti į Tailandą. Tai – įspūdžiai, tačiau kelionės metu galima įgyti ir kompetencijų: išmokti naujų receptų, galbūt nusipirkti mokymus. Šis būdas laimėjusiems suteikė daugiausiai džiaugsmo. Ypač, jei už tuos pinigus įgyjama žinių srityje, kuri seniai domino.