Nuovargis apie save primena ne pačiu tinkamiausiu laiku
Vos pabaigusi mokyklą, trečio kurso studentė Gabrielė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) kibo į pirmojo darbo paieškas. Anot merginos, ji visada norėjo būti savarankiška ir nepriklausomai pati valdyti savo finansus, tačiau, jeigu pradžioje visa tai galėjo atrodyti paprasta – gyvenimas merginai paruošė ir įvairesnių patirčių, kurios – iš tiesų vargina.
„Pasirinkimas dirbti – tikrai paveikia mano studentišką gyvenimą. Tenka praleisti paskaitas ir lankyti tik seminarus, taip pat neretai viską darau paskutinę minutę ar net naktimis. Dažnai negaliu pasilikti po paskaitų, pabendrauti su bičiuliais, o tokio bendravimo – tikrai trūksta“, – dalijosi mergina.
Pasak jos, viename iš pirmųjų darbų darbdavių supratimo netrūko. Mergina ne pilnu etatu dirbo padavėja, o mokslus ir darbą suderinti pavykdavo gana tvarkingai, todėl nuovargis ir stresas dažnai neaplankydavo, tačiau dabar Gabrielės gyvenimas – kiek kitoks. Didelę laiko dalį darbui skirianti mergina jaučia, jog suspėti dienoje atlikti viską, kas privaloma studentui – dirbant yra sunku, o nuovargis apie save primena tada, kai po darbo tenka sėsti prie universiteto darbų.
„Galiu pasakyti atvirai – kartais būna taip sunku, jog norisi mesti viską – ir darbą, ir studijas. Tikrai apie tą sunkumą daug mąstau, bet vis grįžtu į realybę, bandau save kažkaip motyvuoti, nusistatyti naujus tikslus“, – pasakojo ji.
Nuovargis turi daug dedamųjų
Studijos ir darbas – tik dalis to, kas jauną žmogų verčia jausti nepakeliamą nuovargį ir kelia abejones savo galimybėmis, bent jau taip mano dar viena dirbanti studentė Ugnė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas). Anot jos, kartais jaunam žmogui paprasčiausiai sunku suprasti, ko iš jo tikisi kiti ar net jis pats. Tai, pasak merginos, vargina ne mažiau nei fizinis nuovargis, patirtas darbe.
„Nors pati ir dirbu, ir studijuoju, jaučiu, kad dažniau pavargstu ne nuo griežtos dienotvarkės ar rutinos, o tiesiog dėl to, jog esu linkusi perspausti pačią save. Nors žinau, kad mano perfekcionizmas neretai man padeda tiek tame pačiame darbe, tiek studijose, tačiau kartais atrodo, jog tai – pati blogiausia mano savybė, su kuria gyventi neretai sunku ne tik man, bet ir šalia esantiems žmonėms“, – teigė Ugnė.
Pasak merginos, norėdama įtikti tiek darbdaviui, tiek artimiesiems, ji neretai pamiršta apie tai, apie ką svajoja ji pati.
„Anksčiau labai dažnai sakydavau, jog niekada nebūsiu tas žmogus, kuris gyvenime nemato nieko, apart darbo ar kitų pareigų. Deja, bet kartais būna būtent taip. Tiesiog perspaudžiu save. Tada pasimiršta visos svajonės, tikslai, kurie nėra susiję nei su darbu, nei su studijuojama specialybe ir jaučiu, kad plaukiu pasroviui, o tai tikrai kenkia mano emocinei būklei“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, jai pervargimą nuslėpti sunku, todėl kenčia santykiai tiek su artimaisiais, tiek su gerais bičiuliais.
„Iš tikrųjų, nesu linkusi apie tai, kaip jaučiuosi, pasakoti tėvams ar net geriausioms draugėms, tačiau, kai jaučiuosi pervargusi nuo pačios savo minčių ir abejonių, tikrai būnu irzli, būna sunku net ir planuoti susitikimus ar kažkokias pramogas, būnu itin uždara. Kai emociškai pailsiu, tada, atrodo, net ir pačiuose mažiausiuose dalykuose įžvelgiu kažką gero“, – atviravo Ugnė.
Kartais norai didesni už galimybes
Pasak psichologės Gintarės Buinikaitės, priežasčių, kodėl kai kurie žmonės dirbti pradeda gana anksti, tai yra paauglystėje arba studentavimo metais, yra daugybė. Vienus motyvuoja noras, turėti savų pinigų, kiti – paskatinti tėvų, tačiau viena svariausių priežasčių – savirealizacijos paieškos.
„Net ir kai kurie šiandien žinomi verslininkai verslo ėmėsi dar paauglystėje, norėdami realizuoti save, įgyvendinti savo idėjas, pagaliau, tiesiog užsidirbti“, – teigė ji.
Tačiau, pasak pašnekovės, visa tai – gali turėti savo kainą. Ypač, jeigu darbą ir, pavyzdžiui, studijas jaunam žmogui suderinti yra sunku.
„Jeigu studentas laiko darbui skiria daugiau nei gali ar jo turi, tai gali daryti įtaką jo pasiekimams moksle, todėl labai svarbu subalansuoti darbą su studijomis. Rekomenduojama dirbti ne pilnu etatu, geriau pusę ar netgi mažiau. Jei įmanoma, studijų tvarkaraštį pasidėlioti taip, kad per semestrą turėtų mažiau paskaitų. Jei to padaryti neįmanoma, gal dirbti savaitgaliais ar kelis vakarus savaitėje“, – patarė psichologė.
Anot jos, darbas mokantis gali atimti jauno žmogaus taip reikalingą laiką sau.
„Labai svarbu yra balansas, o kartais tiesiog racionalus pasirinkimas dirbti tiek, kiek reikia, bet, kad turėčiau laiko ir sau, arba nedirbti apskritai“, – teigė G. Buinickaitė.
Anot jos, kai studentai pasirenka dirbti ir mokytis – trūksta laiko ir poilsiui.
„Kai studentai pasirenka dirbti ir mokytis, ir to nepavyksta tinkamai suderinti arba dirbamos ilgos darbo valandos, kai trūksta miego, laiko pailsėti ir atsigauti, tai gali privesti prie nuovargio, išsekimo ir kitų sveikatos problemų. Todėl kaip jau minėjau – labai svarbus balansas tarp darbo ir mokslo“, – pasakojo pašnekovė.
Psichologiniai iššūkiai
Derinti darbą ir studijas – nėra lengva, tačiau, vis dėlto, didelė dalis jaunų žmonių tam pasiryžta, net jei dėl to kenčia jų pačių poilsio ar mokymosi kokybė. Pasak psichologės G. Buinickaitės, būtent miego trūkumu tokie jaunuoliai dažniausiai ir skundžiasi. Tiesa, to ignoruoti – nevertėtų.
„Kaip žinia, kai neišsimiegame, tai daro įtaką ne tik mūsų mokymosi rezultatams. Mes negalime susikaupti, susifokusuoti, tai atsiliepia ir mūsų apetitui, energijai, nustojame domėtis iki šiol mėgtomis veiklomis. Miego bei laiko sau trūkumas ar nuovargis – daro įtaką ir mūsų santykiams. Dirbantys studentai gali jausti liūdesį, beviltiškumą, kaltę“, – teigė G. Buinickaitė.
Tiesa, pasak psichologės, reikėtų nepamiršti, kad tinkamai suderintos darbų ir studijų veiklos – gali būti labai naudingos asmenybės formavimuisi ar reikalingų patirčių įgijimui, o į kylančius iššūkius ji patartų pasistengti nežiūrėti kaip į nelengvą gyvenimo laikotarpį.
„Tai yra patirtis, kuri padės ateityje. Yra tyrimų, kurie parodė, kad žmonės gyvenimo periodą, kai studijavo, laiko laimingiausiu gyvenime. Šis periodas nėra toks sudėtingas, nes laukiau daug daugiau iššūkių gyvenime – nuo karjeros darymo iki vaikų auginimo, taigi – reikia dirbti su savo požiūriu ir ieškoti geriausio balanso“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, stiprinti savo emocinę būklę galima įvairiais būdais.
„Galima stiprinti save medituojant, užsiimant mindfulness (liet. įsisąmonimas) ir padėti sau, randant žmones, kurie gali išklausyti, padėti, patarti bei pačiam būti tuo gėrio, paramos šaltiniu kitam, kuriam šiandien sunku. Kai darome gerą kitiems – patys jaučiamės gerai ir pasitikėjimas savimi kyla“, – teigė G. Buinickaitė.
Pasak jos, labai svarbu suprasti ir tai, kad ne viskas gyvenime yra gera ir patogu.
„Ne visada jausimės laimingi ir patenkinti. Mokslininkai atrado, kad ši karta labai bijo liūdesio emocijos, nes, jei ji ateina, vadinasi – man kažkas negerai. Jie nebuvo mokyti išbūti su nepatogiais jausmais. Jei tėveliai ar ugdytojai pamatydavo, kad vaikui liūdna ar jis kažkaip nepatogiai jaučiasi, puldavo jį linksminti, kad tik jis taip nesijaustų. Jie tai darė iš noro padėti“, – aiškino psichologė.
Ji patarė, kaip išgyventi nepatogias emocijas.
„Kartais mums būna sunku, nepatogu, liūdna. Išbūname, suprantame didesnę to, ką darome, prasmę ir judame į priekį. Kodėl aš dirbu studijuodamas? Nes noriu patirties, ryšių, pinigų, todėl, kai ateina tos liūdesio akimirkos, randu kaip sau padėti. Išjaučiu, pailsiu, užsiimu tuo, ką mėgstu, pabendrauju su artimais žmonėmis ir judu į priekį“, – teigė G. Buinickaitė.
