Tikimasi, kad Lietuva atsidurs Vakarų valstybių pusėje
Pasak Lietuvos gėjų lygos (LGL) komunikacijos vadovės Eglės Kuktoraitės, Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bibofobija dienos tikslas – didinti informuotumą apie LGBT teisių pažeidimus ir skatinti domėtis LGBT teisių įtvirtinimo veikla visame pasaulyje.
„Gegužės 17 diena pasirinkta siekiant paminėti 1990 m. Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimą išbraukti homoseksualumą iš Tarptautinės ligų klasifikacijos sąrašo. Lietuvoje ši šventė pirmą kartą paminėta 2007 m. LGL surengus „Vaivorykštės dienų“ renginius“, – primena LGBT bendruomenės labui dirbanti pašnekovė.
Šių metų Tarptautinės dienos prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją tema – „Nė vieno atskirtyje: lygybė, laisvė ir teisingumas visiems“. Kaip teigė E. Kuktoraitė, ši diena svarbi ne tik LGBT bendruomenei, bet ir visuomenei.
„Ši diena mums primena apie LGBT tapatybių patologizavimo žalą bei LGBT žmonių atsparumą neapykantos akivaizdoje“, – atkreipė dėmesį ji.
Anot pašnekovės, Vakarų visuomenės jau įsisąmonino istorinį neteisingumą LGBT žmonių atžvilgiu ir ėmėsi veiksmų jį pripažinti bei užtikrinti LGBT žmogaus teises. To paties esą nori ir LGBT bendruomenė Lietuvoje, tikėdamasi, kad vertybiniu požiūriu Lietuva taip pat atsidurs Vakarų valstybių pusėje.
„LGBT žmonės Lietuvoje susiduria su priešiškumu, diskriminacija, neapykantos kalba ir patyčiomis. Pastebimas išaugęs LGBT temų eskalavimas žiniasklaidoje civilinės sąjungos kontekste. Apmaudu, tačiau šios diskusijos neigiamai veikia LGBT bendruomenę, nes ji atsiduria neapykantos smaigalyje“, – teigė E. Kuktoraitė.
Jos teigimu, LGBT bendruomenei reikia ne nesibaigiančių diskusijų, o visuomenės pagarbos ir lygių teisių.
„Tikimės, kad birželio 8 d. Vilniuje vyksiantis „Lithuanian Pride“ festivalis suteiks papildomo matomumo LGBT bendruomenei Lietuvoje ir suvienys LGBT žmogaus teisėms neabejingus asmenis“, – vylėsi E. Kuktoraitė.
Progresas pasiekiamas esant politinei lyderystei
Kaip dėmesį atkreipė E. Kuktoraitė, pasaulyje neseniai minėtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – dokumento, kuris yra tarptautinės teisės pagrindas – 75-osios metinės.
„Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra mūsų vadovas po giliai susiskaldžiusį pasaulį, vertybių rinkinys, kuriuo kiekvienas privalo vadovautis, kompasas, rodantis kryptį siekiantiems gėrio ir socialinės sanglaudos“, – teigė LGL komunikacijos vadovė.
Anot pašnekovės, Vakarų visuomenių patirtis rodo, kad LGBT žmogaus teisių progresas pasiekiamas esant politinei lyderystei, o visuomenė pamažu priima įstatymuose apibrėžtas gaires.
„Mažumų teisių klausimai negali būti sprendžiami daugumos konsensusu. Tokiu atveju visuomenėje nepopuliarūs sprendimai niekada nebūtų priimti, o Lietuvoje vis dar galiotų mirties bausmė“, – pastebėjo E. Kuktoraitė.
Ji pridūrė, kad, ruošdamasi stojimui į Europos Sąjungą, Lietuva priėmė daugelį svarbių žmogaus teisių sprendimų, garantuojančių lygias teises darbo vietoje, apsaugą nuo neapykantos nusikaltimų ir atkreipė dėmesį į kitas problemas. Tikimasi, kad tokios iniciatyvos laikui bėgant neišblės ir šių dienų kontekste.
„Tuomet nesirėmėme daugumos konsensusu, o dabar savo teisių apsauga džiaugiamės visi. Tikiuosi, kad Lietuvoje dar bus politinių lyderių, kurie priims svarbius žmogaus teisių sprendimus nesivaikydami populiarumo tarp rinkėjų“, – vylėsi E. Kuktoraitė.
Dalis LGBT bendruomenės narių ateities Lietuvoje nemato
Pasak E. Kuktoraitės, pastebima, kad žmonės iki 29 metų amžiaus yra santykinai tolerantiškesni ir vertybiškai liberalesni LGBT bendruomenės narių atžvilgiu.
„Ši karta užaugo laisvoje Lietuvoje, keliauja, vartoja vakarietišką turinį internete“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, problema yra tokia, kad ši amžiaus grupė yra mažiau aktyvi rinkimuose, o tai esą stipriai atsiliepia ir taip reikalingų sprendimų priėmimui.
„Galime tikėtis, kad po penkerių ar dešimties metų rinksime labiau žmogaus teises prioretizuojančius politikus abejose politinio spektro pusėse“, – teigė E. Kuktoraitė.
Anot LGL komunikacijos vadovės, bėda ta, kad dabar LGBT bendruomenei svarbūs klausimai, tokie kaip tos pačios lyties asmenų santuoka, yra paliekami valstybių narių diskrecijai, o Lietuva, savo ruožtu, turėtų prisiimti daugiau atsakomybės dėl šių problemų sprendimo.
„Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, turėtų kartą ir visiems laikams pasirinkti savo vertybinę kryptį: ar mums pakeliui su kitų buvusių komunistinio bloko šalių vertybėmis, kur žmonės vis dar rūšiuojami į „labiau vertus teisių“, o gal vis dėlto pagaliau galime įsilieti į vakarietiškų vertybių šeimą, kur lygūs visi? Estija ir Latvija jau pasirinko. Tikiuosi ir mes netrypčiosime vietoje tokios nerimą keliančios geopolitinės padėties kontekste“, – vylėsi E. Kuktoraitė.
Deja, kai svarbūs klausimai nėra sprendžiami – problemų formuojasi tik daugiau. Štai E. Kuktoraitė atkreipė dėmesį į tai, kad dalis LGBT bendruomenės atstovų savo ateities Lietuvoje dėl tam tikrų priežasčių tiesiog nebemato.
„Dalis jų jau paliko Lietuvą, dalis, kaip rodo mūsų atliekamų LGBT moksleivių apklausų duomenys, tokią galimybę svarsto baigę mokyklą. Įdomu, kiek piliečių dėl vyraujančios homofobijos jau prarado Lietuva, ir kiek dar praras, kokią įtaką tai turi Lietuvos BVP ir demografinei padėčiai. Mūsų šalį palieka gabūs studentai ir talentingi savo srities profesionalai. Dėl tos pačios lyties asmenų santykių nepripažinimo, Lietuvoje nesikuria dalis užsienio kapitalo įmonių. Šių praradimų žemos kvalifikacijos darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvai nekompensuos“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Šioje vietoje E. Kuktoraitė skyrė ir itin svarbią žinutę visuomenei, o, ypač, politikams.
„Linkiu demografine Lietuvos padėtimi susirūpinusiems mūsų politikams užtikrinti LGBT žmogaus teises, kad į tėvynę sugrįžtų ir prie jos klestėjimo prisidėtų mūsų bendruomenės nariai“, – teigė E. Kuktoraitė.
Smurtas, diskriminacija ir neapykantą kurstančios kalbos visuomenėje – tai problemos, su kuriomis kone kasdien susiduria LGBT bendruomenė. Ne kartą kalbėta, kad visa tai – turi baigtis. Minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bibofobiją, atsigręžkime į LGBT bendruomenės asmenis ir palaikykime juos šiai dienai minėti skirtuose renginiuose.