„Kai mes atvažiavome gyventi į bendrabutį, buvo labai faina: reikia naujos patalynės – kitą dieną jau yra, Dormeo čiužinio reikia – bam yra ir supratau, kad yra įtakos manyje. Aš nežinau, ar tai galima pavadinti žvaigždžių liga, bet man atrodė, kad dabar aš galiu viską“, – pripažįsta jis.
Į tai vaikinas įsisuko labai greitai ir ėmė nekontroliuoti savo gyvenimo, jausmų, tapo viskam abejingas.
„Eina diena po dienos, aš nenoriu valgyti, suvalgau sriubos šaukštą – sotus. Ačiū Dievui, kad buvo žmonės, kurie visa tai stebėjo iš šalies“, – tęsia jis.
Viskas baigėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje
Vieną lemtingą dieną į studentų bendrabučio kambarį draugas įvedė E. Krupinsko tėvus. Jie sūnui pasiūlė važiuoti į Druskininkus, kuriuose jis galėjo atgauti jėgas, pailsėti, tačiau tai vaikiną tik dar labiau supykdė, jis garsiai sakė tik vieną: „nenoriu ten važiuoti, nenoriu“.
Tačiau E. Krupinskas nusprendė, kad paklus tik vieno žmogaus, kurį tuo metu laikė ir iki šiol laiko, prašymams. Po kelių akimirkų minėtais asmuo jau buvo kambaryje ir įkalbino jį kažkur išvažiuoti.
„Sėdam į automobilį, važiuojam per visą Vilnių, nuo Baltupių kažkur. Aš nuleidęs akis, bet aš žinau, kad kai aš jas pakelsiu, bus užrašas „Vilniaus psichiatrinė ligoninė“. Sustojo automobilis, pakeliu akis – „Vilniaus psichiatrinė ligoninė“.
Tuo metu pyktis nuslūgo ir vaikinas suprato – jis su savimi susitvarkyti pats jau negali, jam reikia specialistų pagalbos. Įėjus į ligoninę, šiek tiek palaukus, juodu pasitiko gydytojas: „Tau – manija, manijos epizodas, bipolinis sutrikimas“.
Tai pasakęs, gydytojas ramiai paaiškino, kas tai yra bei kas bus toliau.
„Pasakymas „psichiatrinė ligoninė“ skamba žiauriai – iš tiesų ten viskas yra gerai“, – teigia turinio kūrėjas.
Po diagnozės nustatymo, vaikinas buvo palydėtas į savo palatą, kurioje praleido daugiau nei savaitę. Išjungus šviesą, palatoje jis iškart išvydo raudoną lemputę – tai buvo stebėjimo kamera. Viskas padaryta taip, kad žmogus neturėtų galimybės niekaip sau pakenkti.
„Nežinau, kuo tai galėjo pasibaigti. Aš esu gerietis, bet kai susisuka galva – tu už save negali atsakyti. Galbūt nebūtų nutikę kažko labai blogo, bet būtų buvęs daug sunkesnis gydymas po to. Realiai ten jokio gydymo nebuvo, mane nusodino vaistais, sudarė gerą ritmą“, – prisiminimais dalijasi laidos pašnekovas.
Viena iš priežasčių, galėjusi prisidėti prie siaubingos Edvino būsenos – socialiniuose tinkluose rašomi neigiami komentarai, žinutės. Tai, pasak jo, padaro didelę neigiamą įtaką žmogaus emocinei sveikatai.
Bipolinis sutrikimas – kas tai?
Bipolinis sutrikimas dažnai tapatinamas su ryškiais nuotaikų svyravimais, kurie pasireiškia manijos ir depresijos epizodais.
„Tai yra nepagydoma, tą aš ir turiu. Reikia mokėti balansuoti, su tuo gyventi“, – pripažįsta E. Krupinskas.
