„Aš nuėjau į hipnozę, į hipnoterapiją, kurioje neigiamus įsitikinimus apie save pakeičiau į teigiamus“, – patirtimi dalijosi G. Vilkickytė. Jos teigimu, tai turi didelę įtaką, kaip save supranti.
Išbandyti hipnoterapiją atlikėjai buvo siūlę jos klausytojai, tačiau ji ignoruodavo tokius pasiūlymus iki akimirkos, kai sveikatos būklė jau pasiekė kritinį tašką.
Atėjusi į hipnoterapiją, G. Vilkickytė buvo paklausta, kokia yra jos didžiausia baimė, kalbant apie sveikatą. „Ir aš pirmą kartą gyvenime suprantu, kad mano baimė yra, kad aš patikėjau, kad aš privalau ir esu verta sirgti visą gyvenimą“, – atvirai kalba moteris. Hipnoterapijos metu visas neigiamas mintis buvo bandoma pakeisti į teigiamas.
„Buvau tikra, kad prastumsiu gyvenimą būdama visą laiką senmergė, be jokio vyro, nes vos pakeldavau rankovę ir ten prasidėdavo žaizdos. Na tu nenori tokių dalykų savo artimiems draugams rodyti“, – pasakojo atlikėja.
Jos teigimu, laisvinant save iš vidaus, gerinant emocinę būklę, realizuojant save, tuo pačiu gyja ir fizinė sveikata.
„Reikia mylėti save taip, kaip savo artimiausią žmogų“, – teigia laidos pašnekovė.
Ar hipnozė or hipnoterapija – tas pats dalykas?
Nors hipnozė gaubiama paslapties ir mistikos skraiste, pasak klinikinės psichologės, Kognityvinės elgesio terapijos specialistės Vaidos Job, tai – gana gerai ištirtas terapijos įrankis, bet toli gražu nėra tinkamas spręsti visoms psichologinėms problemoms, anksčiau buvo rašoma Delfi.
„Beje, noriu paminėti, kad hipnozė ir hipnoterapija yra du skirtingi dalykai. Hipnozė gali būti atliekama ir ne psichikos sveikatos specialisto, kas reikš, kad tai daroma tiesiog pramogos tikslais. Tuo tarpu hipnoterapija atliekama specialisto, kuris yra baigęs psichologijos arba hipnoterapijos studijas ir naudoja tai kaip įrankį tolimesniam gydymo procesui, integruojant kitus terapijos elementus“, – teigia V. Job. Hipnoterapijos pasekmės kiekvienam žmogui gali būti skirtingos, tad gerai ji ar blogai, padeda ar ne, vertina kiekvienas žmogus individualiai.