Jauni žmonės pripažįsta turintys netvarių įpročių
Daugybė Europos jaunuolių klimato kaitos klausimus laiko prioritetine šių laikų problema. Ne išimtis ir Lietuvos jaunimas – apklaustos jaunuolės mano, kad apie tai šiandien yra kalbama netgi per mažai, mat dalis žmonių apie savo įpročius ir jų poveikį aplinkai esą net nesusimąsto.
„Manau, kad per daug kalbėti tokiomis temomis yra neįmanoma. Reikia nuolat mums visiems priminti, kad turime elgtis sąmoningai. Mūsų įpročiai dažnai būna labai neapgalvoti ir mes, ko gero, nesiimsime jų keisti, kol neįvyks kažkokia didelė tragedija“, – teigė jaunoji pašnekovė.
Jai antrino ir kita kalbinta mergina.
„Iš tikrųjų, kai man kažkas pasako, kad tvarumas dabar yra „ant bangos“ arba „madingas dalykas“, aš turiu krūvą argumentų, galinčių tai paneigti. Mes šioje srityje dar tikrai nesame pavyzdingi ar labai jau madingi. Net ir jauni žmonės, kurie apie ateitį planetoje turėtų galvoti daug daugiau, dažnai nesusimąsto, kaip stipriai prisideda prie šitos problemos mastų didėjimo. Tarp jų dažnai esu ir aš pati“, – sakė ji.
Pašnekovė įvardijo ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji mano nesanti pavyzdinga tvaraus gyvenimo puoselėtoja.
„Nors ir dažnai vaikštau pėsčiomis ar renkuosi viešąjį transportą, rūšiuoju atliekas bei stengiuosi vengti, pavyzdžiui, perteklinio drabužių pirkimo – kartais tik praėjus tam tikram laikui susimąstau, kad turiu įpročių, kurie yra visiškai netvarūs. Pavyzdžiui, niekaip neįprantu su savimi visada turėti daugkartinio puodelio. Jis amžinai lieka užmirštas namuose, o aš kava mieste ar universitete mėgaujuosi tikrai dažnai“, – teigė mergina.
Apie netvarius kasdienius sprendimus teiravomės ir kitos merginos. Ji taip pat pripažino, kad tam tikrų įpročių keitimo savo gyvenime dėl planetos gerovės dar tikrai turėtų atsisakyti.
„Turiu ydingų įpročių ir žinau, kad jais prisidedu prie svarbiausių išteklių švaistymo. Pavyzdžiui, dažnai tam tikras prekes užsisakinėju internetu. Manau, kad jos iki namų ar paštomato ne visada keliauja pačiais tvariausiais būdais, tai yra elektromobiliais. Mano žiniomis, tik dalis tokias paslaugas teikiančių įmonių yra investavusios į tvaresnius transportavimo būdus. Be to, prekės dažnai taip pat būna įpakuotos ne pačiais tvariausiais būdais, ypač, kai perku dūžtančius, nuo smūgio galinčius nukentėti daiktus. Manau, šioje vietoje, ką aš galėčiau padaryti geriausio, tai apsipirkinėti ne internetu, o prekybos centruose, išvengdama perteklinio įpakavimo ir siuntų išvežiojimo“, – teigė ji.
Išskyrė jų dėmesį patraukusius Europos politikų sprendimus
Daugybė pokyčių klimato kaitos klausimais priklauso ne tik nuo paprastų žmonių, bet ir nuo politikų priimamų sprendimų. Pasak kalbintos jaunuolės, nors tam tikri Europos lyderių sprendimai dažnai sulaukia prieštaringų visuomenės nuomonių, jos manymu, entuziazmo ir drąsos kalbėti prarasti jiems nereikėtų.
„Mano manymu, realūs pokyčiai prasideda nuo politikų diskusijos su visuomene. Jie turi nenustoti aiškinti žmonėms, kodėl apie tokias problemas, kaip klimato kaita, kalbėti ir galvoti yra svarbu, net jei žmonės nuo diskusijų apie tai ima pavargti. Aš galvoju, kad kol kas įvairūs lyderių sprendimai dar yra gana švelnūs, priimti atsižvelgiant į visuomenės nuomones. Mes turime to paisyti, nes kažkada gali būti taip, kad viso to tiesiog nepakaks“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Kalbant apie klimato kaitos mažinimo priemones, jaunoji pašnekovė taip pat įvardijo Europos lygmeniu priimtus sprendimus, kurie pastaraisiais metais patraukė jos dėmesį.
„Turbūt daugiausiai esu girdėjusi apie Europos žaliąjį kursą, tačiau, mano nuomone, apie jo reikšmę ir svarbą taip pat turėtų būti kalbama daugiau. Galbūt mes, žmonės, ne iki galo suprantame, per kokius aspektus šalių įsipareigojimai palies kiekvieno iš mūsų asmeninį gyvenimą, dėl to ir priešinamės tam tikroms iniciatyvoms ar pokyčiams“, – sakė ji.
Savo mintimis apie Europos lyderių sprendimus klimato kaitos klausimais pasidalijo ir kita pašnekovė.
„Kadangi politika domiuosi išties mažai, įvardinti konkrečius Europos Parlamento sprendimus būtų sudėtinga. Esu girdėjusi apie Europos Sąjungos šalių narių tikslą iki 2050-tų metų tapti klimatui neutraliu žemynu. Įdomu, kaip seksis ar sekasi to siekti. Apie tai informacijos pritrūkstu“, – pripažino jaunuolė.
Tiesa, dėl tokio informacijos trūkumo ji teigė nekaltinanti nieko kito, tik pačią save.
„Turbūt pati domiuosi per mažai arba informacijos ieškau ne ten, kur turėčiau. Mes, jaunimas, turbūt nesame linkę į ilgų aprašų analizes ir norime visą informaciją apdoroti greitai, todėl dažnai jos ieškome tik socialiniuose tinkluose. Deja, visagaliai socialiniai tinklai kartais nebūna tokie, kokių jų tikimės“, – teigė pašnekovė.
Pasakė, kaip mato planetos ateitį
Nors nerimo dėl klimato kaitos visuomenėje ima daugėti, kalbintos jaunuolės apie planetos Žemės ateitį teigė galvojančios dar gana optimistiškai. Štai viena jų tiki, kad žmonių sąmoningumas augs ir teigiami pokyčiai įvyks jau netrukus.
„Aš esu linkusi tikėti kuo geresniu scenarijumi, nors ir tam tikri dalykai kelia nerimą. Man atrodo, svarbiausia, kad kiekvienas pradėtume nuo savęs ir atvirai priimtume tai, kas mums yra sakoma ekspertų. Taip, yra skeptikų, kurie mano, kad klimato kaita apskritai yra išgalvota problema ir, kad planeta ir jos gyvavimas neturi pabaigos, bet, ko gero, ne be reikalo esame įspėjami apie galimas grėsmes“, – teigė ji.
Panašiomis mintimis pasidalijo ir kita pašnekovė.
„Manau, kad dar ne viskas yra prarasta ir mes dar galime daug ką pakeisti. Tikiuosi, kad mano viltys išsipildys“, – sakė ji.
Kovoje su klimato kaita Europos Parlamentas priėmė jau daug reikšmingų sprendimų. Daugybė jų yra orientuoti į tvarų vartojimą ir gamybą, išteklių valdymą, biologinės įvairovės išsaugojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ir kitus bendrą aplinkos politiką apimančius klausimus. Tikimasi, kad visi šie klausimų prioritetų sąrašo viršūnėje išliks ir toliau.