Pirmieji iššūkiai kyla jau mokykloje
Sveikatos mokslų studijų kryptį pasirinkusi Paulina (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) šiandien skaičiuoja jau trečius studijų metus. Kaip teigė ji pati, dar būdama mokykloje ir jau pamažu svarstydama apie savo ateitį, Paulina išbandė pačias įvairiausias laisvalaikio veiklas, sporto šakas, bandė suprasti save ir atsakyti sau, ką norės veikti ateityje. Veikliai merginai tikrai netrūko ir kūrybiškumo, ir drąsos, ir net užsispyrimo, tačiau, vis dėlto, suprasti, ko labiausiai trokšta širdis, lengva nebuvo.
„Niekada taip tiksliai ir neatradau tos vienintelės profesijos. Labiausiai spaudimą, kad jau reikėtų pradėti galvoti apie savo ateities planus, pajaučiau būtent 11-oje klasėje, nes prasidėjo pasirenkamieji dalykai ir po truputį galėjome atsirinkti pamokas, kurios mums labiausiai patiko, taip pat pagalvoti apie egzaminus, kuriuos planuosime laikyti 12-oje klasėje“, – prisiminimais dalijosi Paulina.
Anot merginos, pasiekus šį gyvenimo tašką, galvoje jau pradėjo formuotis tam tikros ateities vizijos, tačiau ir jomis ji nebuvo užtikrinta.
„Tuo metu supratau, kad labiausiai mane traukia gamtos mokslai – chemija ir biologija. Bet net ir tuo metu buvau labai sutrikusi ir net neįsivaizdavau, kuo noriu būti, o dar sunkiau buvo nuspręsti, kur stoti, o gal visai nestoti“, – teigė studentė.
Prisimindama savo vidinę būseną paskutiniais metais mokykloje, Paulina teigė, kad jie buvo tikrai kupini emocinių išbandymų.
„Buvau apimta baimės, kad nepasiseks išlaikyti egzaminų ir nepavyks įstoti į universitetą. Taip pat kildavo daug minčių dėl stojimo pasirinkimo, nes vis dar būdavo sunku nuspręsti, į kur pateikti prašymus, nes, kad pati savo pasirinkimu jausčiausi užtikrinta 100 procentų – to niekada ir nebuvo“, – dalijosi ji.
Merginą nuolat lydėjo ir noras siekti geriausių rezultatų, kuris ne tik davė naudos, bet kartais ir privertė nukentėti.
„Visas pasiruošimas egzaminams atėmė daug jėgų ir sveikatos. Labai norėjau gerai juos išlaikyti, todėl stengiausi mokytis. Esu dėkinga ir savo tėvams, kurie suteikė galimybę lankyti papildomas pamokas, kurios padėjo labiau pasitikėti savimi ir geriau pasiruošti egzaminams“, – teigė Paulina.
Ir nors galų gale viskas pavyko taip, kaip Paulina ir siekė, o dabar savo ateities profesijos pasirinkimu mergina džiaugiasi bei minčių apie studijų sustabdymą ar nutraukimą teigia niekada neturėjusi, ji pripažįsta, kad net ir pati niekada nebūtų pagalvojusi, jogjos pasirinkimas bus būtent toks.
„Atrodo, visą gyvenimą kaip tik to vengiau ir visiems sakydavau, kad jau šios specialybės tai tikrai niekada nesirinksiu. Šis mano pasirinkimas buvo visiška priešingybė mano vaikystės jausmams“, – atviravo ji.
Dėl savo svajonių tenka pakovoti
Vaikystėje savo galvoje kuriame pačius įvairiausius ateities scenarijus. Vieni nuo pat mažens svajoja būti gydytojais, kiti teisininkais, o gal menininkais ir sportininkais ar tiesiog laisvo oro direktoriais. Kai kurių žmonių svajones jų galvose užprogramuoja aplinka ar jų artimieji, kitiems įkvėpimo svajonėms suteikia malonios pažintys ar gyvenimiški nutikimai. Būtent taip savo didžiausių svajonių užgimimą prisimena ir dabar kino industrijoje karjeros siekianti Emilija (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
„Viskas prasidėjo tada, kai 7-oje klasėje sukūriau pirmąjį savo atostogų vaizdo įrašą. Aš jį sumontavau ir man pasirodė, kad tai man patinka. Aš pamažu pradėjau gilinti savo žinias, daugiau praktikuotis ir tiesiog atradau tai, kas man tikrai patinka“, – pasakojo ji.
Vėliau merginos ryžtas siekti svajonės tik didėjo.
„Tų vaizdo įrašų kūriau vis daugiau ir, jau būdama kiek vyresnė, kelionėje sutikau lietuvį, kuris taip pat užsiėmė mane dominančia veikla. Pažintis mane įkvėpė dar daugiau dirbti, mokytis. Aš atradau žmogų, su kuriuo aš galėjau apie tai daugiau pakalbėti, padiskutuoti, iš jo kažką sužinoti, nes iki tol mano gyvenime nebuvo žmonių, kurie bent truputį būtų su tuo susiję. Vieni po pamokų lankė krepšinį, kiti šokius ar dar kažką. Fotografija gal ir buvo populiaru, bet filmavimai ir vaizdo įrašų montavimas – ne“, – prisiminimais dalijosi Emilija.
Bendraudama su bendraminčiu, mergina įgijo ne tik įkvėpimo tobulėti, bet ir sužinojo apie dominančią studijų kryptį, apie kurią anksčiau dar nebuvo girdėjusi.
„11-oje klasėje aš jau žinojau, kad tai – mano dalykas. Aš pradėjau daugiau filmuoti, montuoti, į tai įtraukiau ir savo draugus, daugiau eksperimentavau ir gilinau savo žinias. 12-oje klasėje sužinojau apie reikalavimus, ko man reikia, kad įstočiau į norimas studijas. Deja, atrankos į norimą vietą vyko tik kas antrus metus“, – teigė Emilija.
Žinodama, kad vos pabaigusi mokyklą savo karjeros kelio norimoje studijų pozicijoje siekti ji negalės, mergina nusprendė laiko veltui neleisti ir pasirinko studijų kryptį kitame universitete, kuri, kaip tuo metu atrodė Emilijai, gali suteikti jai taip pat naudingų ir vertingų žinių.
„Taip nusprendžiau, nes studijų kryptis buvo šiek tiek artima tam, apie ką aš svajojau. Aš žinojau, kad su tomis studijomis aš taip pat galėčiau daryti tai, kas man patinka, kad gaučiau tam tikrų žinių, kurias vėliau galėčiau pritaikyti“, – pasakojo ji.
Vis dėlto, mergina neslėpė, jog tuo metu viduje ji juto ir tam tikrą nusivylimą.
„Aš jaučiau, kad stoju ne ten, kur iki galo noriu, tad daug galvojau apie savo ateitį. Visi jau žinojo, ar jie pateko į norimas vietas, džiaugėsi įstoję į savo svajonių profesijas, o aš nejaučiau didelio džiaugsmo. Aš dar metus laukiau savo svajonės išsipildymo“, – dalijosi ji.
Praėjus metams, Emilija nusprendė išbandyti laimę ir toliau siekti savo tikslo akademijoje, kuri siūlė puikias tobulėjimo galimybes jos išsvajotoje pozicijoje. Tiesa, tuo metu merginą jau buvo aplankiusios ir dvejonės, esą metai pirmose studijose jai taip pat patiko.
„Kai man reikėjo perstoti, aš tai dariau, nes žinojau, kad ten yra mano širdis, bet dvejonių kėlė tai, kad galvojau, jog nenoriu visko pradėti nuo pradžių, nes pirmose studijose jau turėjau ir pažinčių, ir artimų draugų, ir pripratau prie vietos, prie tvarkos. Dabar, naujose studijose, gal ir neturiu tokių artimų draugų, bet tai, ką aš gaunu žinių prasme ir, kad tai yra mano dalykas, mano pašaukimas – man visiškai viską atperka“, – atviravo ji.
Tad, nors kelias ir kelias tikslo link nebuvo lengvas, dabar Emilija džiaugiasi priėmusi tinkamus sprendimus.
„Esu labai patenkinta, man labai patinka tai, ką darau. Mes gauname ir teorijos, ir daug praktikos, ko, atrodo, nėra kitur. Tai – meninė sritis, tad turi būti kūrybingas, skleisti savo idėjas. Man atrodo, kad čia aš ir kaip žmogus daug atsiveriu, nes, pavyzdžiui, lyginant su mokykla, tai ten savo kūrybinę pusę tu gali atskleisti dailės ar muzikos pamokose, nors ir ten, dažniausiai, turi įgyvendinti tam tikras apibrėžtas užduotis. Šiose studijose jautiesi tikrai laisvas ir niekas tavęs nevaržo“, – džiugiomis patirtimis dalijosi mergina.
Ateitis po studijų – kiekvieno fantazijos laisvė
Laisvė siekti savo norų ir svajonių – tai kone kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas. Norime eiti per gyvenimą, semtis patirčių, mokytis iš padarytų klaidų ir keliauti savo tikslo link. Studijų metai – puikus laikas dar kartą pagalvoti apie tai, kur save matome ateityje, juk ne visada aukštosios mokyklos diplomas nulemia tai, kokius žingsnius vėliau tau teks žengti. Taip mano ir farmacijos studijų kryptį pasirinkusi trečiakursė Deimantė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas), kurią jos pasirinkimas šiandien, iš esmės, džiugina, tačiau neretai kelia ir dvejopus jausmus.
„Iš vienos pusės, man tikrai yra įdomu, juk kiekvieną dieną sužinau naujų dalykų. Įdomu ir tai, kad viskas koncentruojasi į žmogų, jo organizmą ir tikrai yra naudinga sužinoti, kas gi tavyje vyksta kiekvieną sekundę. Iš kitos pusės, aš dar vis nežinau, ar esu pilnai patenkinta savo pasirinkimu“, – dalijosi mergina.
Anot Deimantės, dvejones neretai kelia mintys apie kur kas platesnes karjeros galimybes nei jos yra apibrėžiamos universitete.
„Lyg ir žinau, kad, pabaigusi šį dalyką, galėsiu savo ateitį planuoti labai plačiai, gausiu sveikatos mokslų magistro diplomą, o, galų galiausiai, tai tikrai nereiškia, kad tu privalai su tuo dirbti, bet man labai nepatinka tai, kad, nors tai yra farmacija, bet moksluose visiškai yra koncentruojamasi tik į vaistines, vaistininkus. Vaistininkai yra tik farmacininkų atšaka, o, aš manau, kad pabaigęs tokius mokslus tu gali veikti labai plačiai. Universitetas mus labai įstato į rėmus, kad tu turi eiti link vaistininko krypties. Kiek esu kalbėjusi su savo kolegomis, jiems šis dalykas taip pat užkliūva“, – teigė ji.
Tiesa, mergina teigė suprantanti, kad tai, ką veiksi pabaigęs studijas, tavo fantazijos laisvė. Šiandien tokiomis mintimis Deimantė ir gyvena, tačiau neslepia, jog studijų metu pastebėti formuojami rėmai ne kartą privertė susimąstyti ir apie tam tikrą pertrauką ar visišką studijų nutraukimą.
„Apie pertrauką mintys kilo tiesiog dėl to, nes kartais atrodo, kad užsisėdi vienoje vietoje ir pradedi galvoti, kad norėtum pakeliauti, padirbti svetur, kažką pamatyti, pažinti. Manau, tokios mintys kyla daugeliui ir taip yra tiesiog dėl rutinos, dėl didelės monotonijos. Apie nutraukimą mintys yra kilusios būtent dėl universiteto formuojamų rėmų. Mane tas nelabai tenkina, nenorėčiau siekti tik to“, – dalijosi ji.
Kaip teigė pati Deimantė, svarbu suprasti, kad viskas dar prieš akis.
„Turiu visokiausių minčių, kas man ateityje būtų įdomu, kur galėsiu pritaikyti savo žinias, kas yra naudinga ir, atrodo, perspektyvu, bet pilnai savęs atradusi dar tikrai nesu. Tas kartais gąsdina. Kartais atrodo, kad nieko nedarai su savo gyvenimu, tačiau tada susimąstai, kad dar esi jauna ir viskas dar prieš akis“, – teigė studentė.
Tėvų įtaka jaunuolių pasirinkimams
Nenuostabu, kad žmogaus gyvenimo pasirinkimams įtaką daro ir artimiausi jų žmonės. Neretai atsitinka ir taip, jog vaikai pildo ne savo, o savo tėvų ar senelių svajones, keliauja jiems kitų žmonių link užbrėžtų tikslų ar karjeros siekia jau šeimoje esančių profesijų rėmuose. Savo patirtimis apie tėvų įtaką, priimant svarbius gyvenimo kelio pasirinkimus, pasidalijo ir kalbintos studentės.
„Iš pradžių, tėvai labai norėjo, kad studijuočiau tai, ką dabar esu pasirinkusi. Bet, kaip ir minėjau, aš pati visai neplanavau to. Gal dėl to ir nenorėjau pasirinkti šios srities, kad man tėvai ją visada piršdavo ir, galbūt, iš principo šią profesiją buvau atmetusi. Atrodo, kad neturėjau progos pati ją atrasti be tėvų įsikišimo“, – teigė sveikatos mokslų kryptyje karjeros siekianti Paulina.
Vis dėlto, dabar savo pasirinkimu džiaugiasi ir pati mergina, ir jos tėvai. Tiesa, Paulina šiandien neabejoja, kad net ir kitoks jos pasirinkimas artimiesiems būtų suteikęs nemažiau džiaugsmo.
„Kai 12-oje klasėje nusprendžiau pasirinkti šią studijų kryptį, tėvai labai apsidžiaugė ir palaikė, bet, net ir sužinoję, kad nesu tikra savo pasirinkimu, kad kyla abejonės ar pabaigus studijas norėsiu dirbti šią profesiją – tėvai vis tiek mane labai palaikė ir supratau, kad, nors ir ką aš pasirinksiu – turėsiu besąlygišką jų palaikymą“, – atviravo ji.
Taigi, pavyzdžiai aiškiai rodo, jog, dažnu atveju, tėvai atvirai priima ir gerbia jaunuolių pasirinkimus bei skatina juos ieškoti laimės pasaulio platybėse. Tiesa, jų patarimai – taip pat svarbūs ir prasmingi. To nevengia pripažinti ir farmacijos studentė Deimantė.
„Kai reikėjo rinktis profesiją, turėjau ir kitų minčių, kur norėčiau stoti. Pildydama stojimo formą, tuos variantus taip pat į ją įtraukiau, tačiau juos, pagal eiliškumą, dėjau jau žemesnėse vietose. Tad tėvai gal ne kiek mano studijų pasirinkimui turėjo įtakos, bet prioritetų dėliojimui. Vaikystėje tėvai man niekada nesakė, kad turiu būti daktarė ar teisėja, bet jie visada man sakydavo, kad geriausia yra dirbti sau, turėti kažką savo, tad jie bandė mane kreipti taip, kad eičiau ten, kur, galiausiai, galėčiau to pasiekti. Jie tiesiog bandė mane paprotinti, kad dirbti kažkam niekada nebus taip gerai, kaip dirbti sau, net jei tai ir yra pakankamai sudėtinga“, – pasakojo ji.
Antrindama studentei Paulinai, Deimantė teigė, kad, vienaip ar kitaip, jos tėvų palaikymas savo vaikui – begalinis.
„Galų gale, kad ir kaip aš būčiau sudėliojusi savo pasirinkimus, jie vis tiek mane būtų labai palaikę, nes visi jų patarimai tikrai nebūdavo iš piktos valios ar noro įsakyti, liepti. Tai buvo dėl noro gerovės savo vaikui“, – teigė mergina.
6 prasmingi patarimai
Kaip anksčiau buvo rašoma Delfi, tyrimai rodo, kad net ir karjeros viršūnę pasiekę žmonės dažnai nusivilia suvokę, kad profesija jiems nebeteikia malonumo, emocinio pasitenkinimo ar trukdo tobulėti, tad, renkantis profesiją ir norint savo pasirinkimu nenusivilti – svarbu įvertinti tam tikrus dalykus. Ko nevertėtų praleisti pro akis ir į ką atkreipti dėmesį yra taip svarbu, anksčiau portalui Delfi pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto prodekanė dr. Milena Seržantė. Ji skaitytojams parengė 6 prasmingus patarimus.
Pirma – įsiklausykite į savo asmenybės tipą
Asmeninio charakterio bruožas – itin svarbus elementas, nuolat lydintis gyvenimo kelyje, apibūdinantis žmogaus santykį su aplinka. Rinkdamiesi profesiją turėtumėte aiškiai įsivertinti, esate intravertas, ekstravertas, melancholikas, sangvininkas, o gal – cholerikas.
Atsakę į šiuos klausimus, galėsite lengviau suprasti, ar verta rinktis, pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) specialybę, jei puikiai jaučiatės užmegzdamas naujas pažintis ar patardamas savo artimiesiems, kaip geriau atnaujinti būstą.
Antra – išryškinkite savo gebėjimus
Atsakymas dažnai slypi vaikystės žaidimuose bei pomėgiuose. Jei būdamas vaikas mėgote konstruoti lego ir be jokios naudojimosi instrukcijos sukurdavote įspūdingus kūrinius, kurie džiugino ir stebino tėvus, gal būtumėte geras statybų inžinierius arba projektuotojas?
Jeigu nestokojote kūrybiškumo iš kėdžių, pledų ir pagalvių kurdami namus, mėgote piešti, tad gal vertėtų savo žinias pagilinti dizaino ar architektūros srityse.
Trečia – susidarykite pageidaujamų profesijų sąrašą
Išanalizavus gebėjimus ir pomėgius, pats laikas sudaryti galimų profesijų sąrašą. Tuščias popieriaus lapas ir rašiklis – ne tik gera meditacija, bet ir puikus būdas apibendrinti visas savo mintis ir pradėti pamažu jas įgyvendinti.
Dar vienas svarbus dalykas – rinkos analizė. Tai padaryti gana paprasta – pakanka pasižvalgyti po darbo skelbimų portalus, pasidomėti, kokių gebėjimų tikisi darbdaviai, kokias užduotis turėsite atlikti dirbdami tam tikrą darbą. Taip pat verta pasidomėti, kokios profesijos šiuo metu patraukliausios.
Kai sudarysite savo norimų profesijų sąrašą, pats laikas panagrinėti ir „pasimatuoti“ ar pasirinkta profesija tinka asmenybės tipui.
Ketvirta – savanoriaukite, atlikite praktiką
Dažniausiai darbo skelbimuose vienas iš pirmųjų reikalavimų kandidatui – panašios darbo patirties turėjimas. Kaip jos įgyti, jeigu esate moksleivis ir dar tik ieškote savo karjeros kelio?
Puikus būdas įgyti patirties, iš arčiau susipažinti su tam tikra profesija – atlikti praktiką arba savanoriauti.
Daugelis darbdavių patvirtins, kad savanorystės patirtis ir turėta praktika daro svarią įtaką priimant naują darbuotoją. Jeigu esate studentas, rasti tinkamą vietą praktikos atlikimui yra dar paprasčiau. VVF aktyviai bendradarbiauja su aibe stambių kompanijų, pripažintų tarptautiniu mastu. Jų atstovai puikiai žino, kad geriausias kelias rasti tinkamus specialistus – ieškoti jų universitete. Šiais laikais, kai jaučiamas ypatingas darbuotojų stygius, studentų praktika yra paklausi įvairaus profilio organizacijose.
Penkta – dalyvaukite universitetų rengiamose atvirose paskaitose
Vienas iš būdų ne tik įgyti pirminių kompetencijų pasirinktai profesijai, bet ir puiki galimybė sužinoti, kokių žinių prireiks svajonių darbui – dalyvauti atvirose universitetų organizuojamose paskaitose.
Dažniausiai jų spektras itin platus – nuo finansų ir mechanikos inžinerijos iki sustiprinamųjų kursų, padėsiančių pasirengti baigiamiesiems egzaminams. VILNIUS TECH jau daug metų vykdo panašaus pobūdžio paskaitas gyvai ir nuotoliniu būdu – susitinkama su universiteto bendruomene, studentais, organizuojamos ekskursijos į laboratorijas, vykdomos įvairios veiklos, palengvinančios specialybės pasirinkimą.
Bet koks žinių bagažo pastiprinimas, dalyvavimas mokymuose, kursuose, konferencijose, paįvairins galimų profesijų sąrašą.
Šešta – svajonės yra raktas į sėkmę
Svarbu nepamiršti, kad pomėgiai, gebėjimai ir pasirinkta profesija turėtų sietis ir su svajonėmis, bei sąžiningu prisipažinimu – ko iš tiesų norite.
Jeigu norite uždirbti daug pinigų ir tai yra pagrindinis prioritetas – rinkitės pelningą profesiją. Tik tuomet, jeigu neišsiryškinsite savo asmeninių gebėjimų ir neįvertinsite savo asmenybės tipo, būkite pasiruošę emociniam disbalansui. Jeigu ieškote visuomenės pripažinimo ir įsiklausymo, priklausomai nuo asmeninių savybių, galėtumėte pasirinkti dailininko, dainininko, o gal – visuomenėje vertinamo ekonomisto ar finansų eksperto specialybę.
Idealu rasti kompromisą tarp savo asmeninių savybių bei to, kas padės įgyvendinti svajones. Juk svajonės – galingas motyvacinis ginklas jūsų tikslų įgyvendinimui!
