Kai darai tai, kas tau patinka, viską įmanoma suspėti, tačiau reikia nepamiršti ir laiko planavimo

J. Janulevičiaus manymu, svarbiausia yra ne veiklų kiekis, o tai, ar veiklos teikia džiaugsmą. Anot pašnekovo, didžiausia problema būna tada, kai kasdien turi daryti tai, ko nemėgsti: „Tada atsiranda nespėjimo jausmas, gyvenimo perdegimo savijauta“.Tačiau net ir pasirinkus patinkančias veiklas, viską padaryti laiku sugeba ne kiekvienas. Daugeliui puikiai žinomas pasakymas „kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji“, Juliui nėra svetimas. Anot jo, tam puikiai padeda laiko planavimas: „Laiko planavimo labai detalaus aš nedarau, tačiau jei yra kažkokios svarbesnės datos, turiu kalendoriuką, kur žymiu svarbesnius dalykus, kurių aš negaliu pamiršti. Kiekvieną naktį prieš eidamas miegoti susidedu artėjančios dienos planą, ką man reikia padaryti, kas yra svarbu.“

Laikas sau – kaip užimtoje dienotvarkėje jo atrasti?

Paklaustas apie laiką sau, J.Janulevičius šypteli. „Aš manau, kad geriausias laikas sau yra tuomet, kuomet darai tai, kas tau patinka.“ Visgi vaikinas atkreipia dėmesį į laiką, skirtą šeimai, artimiesiems, kurio rasti visgi yra sudėtingiau.

Julius Janulevičius

Padaryti pertrauką – padėti sau ir neperdegti?

Dažnai veiklūs bei užimtą dienotvarkę turintys žmonės, pervargę nuo didelio užimtumo, staiga nori viską mesti ir tarsi pabėgti nuo įtemptos rutinos. Julius ne išimtis: „Mesti atsiranda visą laiką noro, ypač kai kažkas nesiseka.“

Tačiau galų gale, pašnekovo teigimu, ateina suvokimas, kad jeigu ne visos veiklos ir užimamos pareigos, būtų sunku atrasti, ką kito gyvenime galima nuveikti. J. Janulevičius taip pat įžvelgia dažną problemą žmonių suvokime: „Reikėtų suprasti, kad tu atėjęs į kokią nors sritį, neprivalai joje būti visą laiką. Tu gali joje pabūti tiek, kiek tau reikia ir padaryti pertrauką.“ Pertraukų darymas ir veiklos pakeitimas yra puikus būdas pailsėti, apsisaugoti nuo perdegimo bei taip padėti sau.

Klaidingas visuomenės požiūris į savanorystę priverčia jaunimą vengti tuo užsiimti

Daugelis moksleivių, jaunų žmonių verčiau savo laiką leidžia su draugais, o savanorystė jiems atrodo kaip linksmą laisvalaikį atimanti ir labai įpareigojanti veikla, kuri nesuteikia pakankamai grįžtamojo ryšio. J. Janulevičiaus manymu, visuomenėje susidaręs klaidingas požiūris paskatina jaunimą neįtraukti savanorystės į savo laisvalaikį. Vyrauja klaidingas nusistatymas, kad savanorystė yra kaip pridėtas balas stojant į universitetą ar užsidėtas pliusas sau, tačiau į visa tai vertėtų pažvelgti kitu kampu: „Tau nereikia galvoti apie kažkokią pridėtinę vertę. Tiesiog eik ir daryk, kas tau smagu, nes tai yra pati didžiausia pridėtinė vertė, kurią tu gali pats sau susikurti“. Kaip naudas, kurias suteikė savanoriškos veiklos, Julius įvardija galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, patirti naujų dalykų, gebėjimą lanksčiau ir empatiškiau priimti sprendimus.

Julius Janulevičius ir Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinių taryba

Svarbu atrasti balansą tarp atsidavimo kitiems bei pačiam sau

J. Janulevičiaus kelias savanorystėje prasidėjo nuo įstojimo į gimnazijos mokinių tarybą. Atradęs džiaugsmą bendrauti su kitais žmonėmis, dalintis patirtimi, Julius panoro prisijungti ir prie kitų organizacijų. Dirbant bendruomenėje su kitais savanoriais, svarbu atrasti balansą tarp atsidavimo kitiems bei pačiam sau. „Šiek tiek egoistiškumo, to tokio lengvo, tuo pačiu ir kitų žmonių nepamiršimo, sukuria pačias geriausias patirtis“.

Kaip paskatinti jaunus žmones įsitraukti į savanorišką veiklą?

Kokios konkrečios priemonės galėtų būti veiksmingos, norint paskatinti jaunimą nešvaistyti laiko veltui, o paskirti jį prasmingoms veikloms? Jauno vaikino teigimu, naudos ar pridėtinės vertės suteikimas yra tik maža dalis to, kas iš tiesų paskatintų jaunimą. Pagrindinis dalykas, padėsiantis tai padaryti – švietimas: „Reikėtų stengtis nuo pat mažų dienų, nuo pat pradinių klasių, įdiegti supratimą jauniems žmonėms, kad jie patys iš savęs susidomėtų šitom visom veiklom.“

Julius Janulevičius ir Alytaus Jotvingių gimnazijos mokinių taryba

Pašnekovo teigimu, dažniausiai veiksmų visuomenėje imamasi tik tuomet, kai jau atsiranda problema, tačiau užmirštamas švietimas ir pastangos išvengti problemų, su kuriomis susiduria jauni žmonės dar mokykloje.

J. Janulevičiaus patarimai bei veiklų gausa gali tapti įkvėpimu kitiems jauniems žmonėms nenustoti siekti savo tikslų bei pradėti pildyti savo svajones!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)