Į savo kasdienybę stengiasi įtraukti vis daugiau tvarių įpročių
Jauni žmonės – mūsų visų ir mūsų planetos ateitis. Vis dėlto, net ir patys jaunuoliai pripažįsta, kad atsakomybės už savo veiksmus jie galėtų prisiimti daugiau. Kaip teigė Edita (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas), tam tikri tvarūs ir Žemei palankesni įpročiai į jos gyvenimą įsiliejo savaime, tačiau padirbėti ir keistis dar yra kur.
„Negalėčiau sakyti, kad visiškai nekreipiu dėmesio į tvarumą, ekologiją ir į problemas, kurios kyla mūsų planetoje. Pastaraisiais metais savo gyvenime aš atsisakiau tam tikrų įpročių ir pakeičiau juos planetai draugiškesniais sprendimais: pavyzdžiui, daug važinėju viešuoju transportu ir vaikštau pėsčiomis, stengiuosi pirkti kuo mažiau ne pirmos būtinybės daiktų, nešvaistau maisto, elektros, vandens. Visa tai įvyko gana organiškai, tačiau yra vietų, kuriose dar galėčiau labiau pasistengti“, – teigė mergina.
Jai antrino ir kita pašnekovė, vardu Miglė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas). Jaunuolė pripažino mananti, kad jos indėlis į planetos išsaugojimą nėra labai didelis, tačiau, kaip teigė ji pati, šiandien ji stengiasi vis dažniau pagalvoti apie situaciją planetoje ir atkreipti dėmesį į savo įpročius.
„Mano konkretūs veiksmai, kurie padeda kovoti su šia problema yra keli: pirma, stengiuosi naudoti kuo mažiau vienkartinių, plastikinių indų mastui, gėrimams ir juos iškeisti į daugkartinio naudojimo indus. Antra, kasdien keliauju tik viešuoju transportu arba pėsčiomis. Ir trečia, kartais įsigyju drabužių iš antrų rankų ir visada, prieš pirkdama daiktą, stengiuosi apgalvoti, ar jo tikrai reikia, renkuosi tokius drabužius ir batus, kurių kaina didesnė, bet kokybė taip pat galėtų leisti jiems tarnauti ilgesnį laiką“, – dalijosi Miglė.
Kad neigiamai klimato kaitą veikiančius įpročius žmonės keistų aplinkai draugiškesniais sprendimais – veiksmų imasi ir Europos bei viso pasaulio lyderiai. Tiesa, kai kuriuos jų sprendimus Miglė teigė vertinanti kritiškai.
„Manau, kad kai kurie sprendimai, kurie skirti šiai problemai mažinti, yra orientuoti ne į pačią problemą, o norima tiesiog pasipinigauti, prisidengiant klimato kaita, ypač Lietuvoje, o to neturėtų būti. Tai daroma taip akivaizdžiai, kad sukuriamas atvirkštinis efektas ir žmonės gali nenorėti dėti pastangų dėl klimato kaitos mažinimo, kadangi pati valstybė priima tokius nelogiškus sprendimus“, – savo nuomone dalijosi jaunuolė.
O štai jaunoji pašnekovė Edita pasidalijo kiek kitokiais pastebėjimais.
„Man atrodo, pasaulio lyderiai šiame kontekste daro ir veikia tikrai nemažai. Tai yra ir sveikintina, ir tuo pačiu natūralu, kadangi Žemėje vyrauja akivaizdžios problemos, kurių ignoruoti tiesiog neįmanoma. Didieji klimato aktyvistai tikriausiai sakytų, kad dauguma sprendimų yra priimami ganėtinai vangiai, kad trūksta politikų iniciatyvos, didesnio žmonių įtraukimo į pokyčius, tačiau aš esu naiviai linkusi tikėti, kad mažais žingsniais mes visi dar galime keliauti į priekį ir bent kažkiek sumažinti įvairių grėsmių poveikį tiek mums patiems, tiek planetai“, – teigė ji.
Tiesa, Edita pripažino, kad nors ji ir yra linkusi tikėti, kad teigiamų pokyčių pasiekti dar galime, nerimo dėl situacijos jos galvoje tik daugėja.
„Gal ir aš pati nesu pavyzdingiausia planetos gyventoja, tačiau neretai tai, ką matau savo aplinkoje, kokių įpročių žmonės laikosi, mane priverčia šiek tiek suabejoti, ar visi suprantame, su kokiomis rimtomis problemomis mes galime susidurti netolimoje ateityje. Galbūt nuskambės kiek savanaudiškai, bet man šiek tiek baisu pagalvoti apie tai, kaip aš ateityje kursiu šeimą, auginsiu vaikus, tokioje aplinkoje, kur situacija prastėja net ne dienomis, o valandomis“, – teigė ji.
Savo mintimis apie ateitį pasidalijo ir pašnekovė Miglė.
„Kalbant apie klimato kaitą, visada atrodo, kad ryškūs jos padariniai mus pasieks dar ne taip greitai, bet turbūt taip galvoti yra naivu, kadangi tyrimai rodo kitaip, tačiau aš tikiu pasaulio gyventojų sąmoningumu ir manau, kad ryškūs pokyčiai yra padaryti jau dabar, tad situacija neturėtų blogėti taip drastiškai greitai“, – teigė ji.
Klimato šiltėjimas – nulemtas žmogaus veiksmų
Tam tikri teigiami pokyčiai visuomenėje – pastebimi. Vis daugiau žmonių mato ir supranta problemas, kurios vyrauja Žemėje, vis daugiau jų imasi keisti savo planetai žalingus įpročius ar bent jau žada tai daryti ateityje, tačiau daugeliui turbūt kyla klausimas – ar to pakanka? Ar jau pradedame eiti geresne linkme? Į šiuos klausimus atsakė klimatologas Donatas Valiukas.
„Kol kas tikrai nejudame geresne linkme. Atvirkščiai – praeiti metai buvo patys šilčiausi per meteorologinių stebėjimų istoriją. Visa eilė paskutinių metų buvo labai šilti ir, jeigu mes pasižiūrėtume, per keletą šimtų metų visi šilčiausi metai buvo praktiškai paskutinį dešimtmetį. Taigi, mes einame tik link globalios oro temperatūros šiltėjimo ir ta situacija kol kas tikrai nėra gerėjanti“, – teigė jis.
Apskritai, pasak pašnekovo, šiltnamio dujas, kurios skatina klimato kaitą, kuria kone visi kasdieniai mūsų veiksmai.
„Produktai, kuriuos mes perkame, prekės – pamąstykime, ar tai, ką nusiperkame, yra tikrai reikalinga? Jas kainuoja pagaminti ir gaminant išmetamas anglies dvideginis į atmosferą, kainuoja jas atvežti, saugoti, parduoti. Kiekvienas iš mūsų prisidedame prie to per prekių, paslaugų pirkimą, per transporto naudojimą, per kasdienius savo įpročius – ar elektros naudojimą, kada jos nereikia, ar vandens palikimą atsuktą, kada gal galima jį užsukti. Iš esmės, netgi tokie minimalūs dalykai, kaip SMS žinutės išsiuntimas – jis irgi sukuria labai mažą, bet CO2 emisiją į atmosferą. Taigi, klimato šiltėjimas yra nulemtas žmogaus veiksmų ir tie veiksmai yra vos ne kiekviename mūsų gyvenimo žingsnyje“, – aiškino D. Valiukas.
Klimatologas taip pat pasakė, kaip situacija Žemėje gali keistis ir vystytis ateityje.
„Jeigu mes nieko nesiimtumėme, tai planeta jau tikrai gana greitai – amžiaus viduryje ar link amžiaus pabaigos – taptų visiškai negyvenama. Klimato sistema – neprognozuojama, chaotiška ir pasekmės aplamai yra sunkiai prognozuojamos. Tai, kas vyksta dabar, reiškia, kad mes pasaulyje turėsime vis daugiau ekstremalių reiškinių, kurie atneša nuostolius – ar tai būtų karščio bangos, ar tai būtų liūtys, sausros“, – kalbėjo D. Valiukas.
Pasak jo, tai – globalūs dalykai, tačiau jie dalykai liečia mus visus.
„Mums, būnant Lietuvoje, kur yra sąlyginai saugu, gal nelabai rūpi, kad kažkur Azijoje ar Afrikoje džiūsta žemė, kad žmonės praranda derlių, badauja ar kenčia jų sveikata, bet, realiai, pasaulis yra surištas įvairiais saitais ir tai, kas atsitinka kažkur Pietų Amerikoje, Azijoje ar kitur, pavyzdžiui, dėl sausros – tai atsliepia per kainas Lietuvoje. Iš principo, klimato kaita yra kylanti temperatūra, ekstremalių reiškinių didėjimas, kuris sukelia įvairius nuostolius, kurie gali atsiliepti ne tik tam regionui, bet ir visam pasauliui“, – teigė D. Valiukas.
Visų sprendimų pradžia – visuomenėje
Kaip pastebėjo klimatologas D. Valiukas, Europos Sąjunga pastaraisiais metais priima išties nemažai sprendimų, vedančių situacijos gerėjimo link, bet tobulėti dar tikrai yra kur.
„Ko gero, Europos Sąjunga čia pakankamai lyderiauja ir tikslai Europos Sąjungos yra pakankamai ambicingi. Tačiau, iš vienos pusės, Europos Sąjungos tikslai ambicingi, bet pas mus yra dar labai daug prekių, kurios atkeliauja iš Azijos, Kinijos, Pietryčių Azijos, kur mes tarsi tiesiogiai neprisidedame, bet, pirkdami prekes, kurios pagaminamos pakankamai taršiai, jau prisidedame prie pačių šiltnamių dujų emisijos“, – teigė jis.
Taigi, prie reikalingų pokyčių galime prisidėti mes visi.
„Kiekvienas žmogus gali kažkiek prisidėti, o kai kiekvienas prisideda, tada susidaro masė. Ir viešasis transportas, ir protingas prekių pirkimas, nepirkimas tada, kada jų nereikia, geriau mažiau, bet kokybiškesnių, nešvaistymas įvairių prekių ir, ypač maisto, kas Europoje yra didelė problema. Tai yra toks subalansuotas ir racionalus gyvenimas“, – atkreipė dėmesį D. Valiukas.
Pasak jo, visų pirma, pokyčiai ir turėtų gimti visuomenėje, o tik tada jie persikelia į politikų sprendimus.
„Politika, pirmiausia, prasideda nuo žmonių. Nuo žmonių požiūrių, jų išreikštų minčių ir pageidavimų, o paskui visa tai persikelia į aukštesnį lygmenį. Taigi, mes savo veiksmais kasdieniais galime ne tik parodyti, kaip galime vesti draugišką planetai gyvenimą, mažinant klimato kaitos įtaką, bet ir formuojamą požiūrį perduoti politikams, kurie jau vėliau formuoja valstybių politiką, kuri pereina į globalią politiką. Iš principo, viskas prasideda nuo žmogaus ir nedidelių jo veiksmų“, – teigė klimatologas D. Valiukas.