Privalome jausti atsakomybę už savo sveikatą
Sakoma, jog nuo 20-ties metų amžiaus moteris turėtų pradėti reguliariai tikrintis savo krūtis. Atliekant krūtų patikrą, pati moteris turi galimybę geriau pažinti savo organizmą, sužinoti, kokia krūtų būklė yra laikoma normalia, dėl ko jai lengviau aptikti ir bet kokius pakitimus. Vis dėlto, pavyzdžiai rodo, jog apie tai susimąstoma ne visada, o kartais patikra tiesiog atidedama vėlesniam laikui, ypač, kai yra kalbama apie jaunas moteris.
„Man 21-eri. Nors girdėti apie klastingas krūtų ligas yra tekę, vis dėlto, patikros atlikusi niekada nesu. Iš tikrųjų, pasiklausiusi skaudžių istorijų bei plačiau apie tai pasidomėjusi, suprantu, kad laukti nėra ko, tačiau kasdienybėje apie tai kol kas dar nesusimąstau“, – teigė vilnietė Patricija (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
Kaip teigė mergina, ji supranta, jog tiek ji pati, tiek kiekviena moteris turi jaustis atsakinga už savo sveikatą.
„Žinau, kad krūties vėžys pasiglemžia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunas moteris, ir tikrai nesu abejinga savo sveikatai, tačiau, akivaizdu, kad dėmesio jai galėčiau skirti ir daugiau“, – atviravo ji.
Anot Patricijos, nors informacijos apie krūtų vėžį ir kitas ligas bei jų simptomus šiandien laisvai galima rasti internete, rimčiau apie galimas rizikas susimąstyti privertė pokalbis su mama.
„Esu klausus mamos, ar ji atlieka profilaktinę krūtų apžiūrą bei patikrą dėl krūties vėžio. Mama sakė, kad anksčiau yra tai dariusi, tačiau tai buvo jau gana seniai. Man iškart iškilo klausimas – kodėl? Dabar šiek tiek kyla nerimas ir dėl mamos, ir dėl savo sveikatos, ypač, kai žinau, kad kai kurių simptomų pačios galime ir nepajusti. Manau, jog abi kartu turėtumėme dėl to susirūpinti labiau, juo labiau, kad žinau, jog tokios ligos stipriai paveikia ir žmogaus emocinę būklę“, – teigė Patricija.
Patricijos mamai Ingai (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) – 48-eri. Kaip teigė moteris, ji dėl krūtų vėžio gyvenime kol kas profilaktiškai tikrinosi tik du kartus.
„Tai buvo maždaug prieš 7-erius metus. Tuo metu buvau sunegalavusi, turėjau rūpesčių dėl sveikatos, tad lankiausi pas ginekologę, kuri ir paskatino atlikti krūtų tyrimą, kad būtų ramiau. Tiesa, laukiant atsakymo – buvo neramu, nes informacijos, kad moterys dažnai susiduria su šia problema – tikrai turiu. Nerimą kėlė ir gydytojos noras sužinoti būtent krūtų tyrimo rezultatus, galvojau, gal ji kažką įtaria“, – pasakojo ji.
Ingos teigimu, sulaukti rezultatai – nuramino.
„Jie buvo geri, tad gyvenau toliau, taip ir palikusi tą mintį ramybėje, ir pakartotinai nesitikrinau“, – teigė moteris.
Tiesa, ji teigė suprantanti, jog krūtų patikra turėtų tapti tam tikru įpročiu.
„Kai geriau pagalvoji, aišku, suvoki, kad tą daryti reikia, bet tiesiog rutina, kasdienybė – taip ir neatsiranda laiko sau. Šeimoje šios srities vėžio susirgimų nėra buvę, tačiau, kas žino, kur gali tūnoti tas blogasis genas, juk mano mama mirė nuo vidaus organų vėžio. Sutinku su mintimi, jog patikra turėtų tapti įpročiu ir turėčiau paskatinti savo dukrą taip pat rūpintis savo sveikata, nes ji yra to amžiaus, kada reikėtų išsiugdyti rūpestį savimi“, – teigė Inga.
Tiesa, nors vaikščioti pas gydytojus moteris teigė nemėgstanti ir būtent dėl to tą daranti retai, šis pokalbis – privertė susimąstyti.
„Prižadu sau, kad, paskatintos šios minties, abi su dukra nuvyksime patikrai“, – tvirtino ji.
Krūtų ligos – kas tai?
Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau, pasak gydytojos dr. D. Gudavičienės, apskritai, krūtų ligos gali būti labai įvairios.
„Yra visa eilė gerybinių susirgimų, būklių ir netgi ne ligų, o tiesiog medicininių terminų. Anksčiau buvo tokia liga, kaip mastopatija. Ir dabar kažkiek jos yra, tačiau tą terminą mes vartojame, turbūt, daug dažniau negu iš tiesų tie pakitimai yra, taip įvardindami visas gerybines būkles, kur nerandame kažkokių auglių – ar gerybinių, ar piktybinių“, – pasakojo ji.
Anot daktarės, tuo pačiu, yra ir daug skirtingų būklių.
„Yra tokios būklės, kaip krūties skausmas, kuris, dažniausiai, būna sąlygotas hormonų ir ciklinių pakitimų. Kartais tai net nėra susiję su krūtimi, o daugiau su krūties siena ir su skausmais, kuriuos sukelia pakitimai stubure, ir kažkokie nervinių šaknelių spaudimai. Taip pat turime įvairių gerybinių auglių, kuriuos kartais, dėl jų dydžio ar neaiškios eigos, gali tekti gydyti chirurgiškai, bet didesnę dalį nedidelių tų pakitimų mes galime saugiai stebėti, nes dabar turime puikias diagnostikos priemones“, – teigė D. Gudavičienė.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos įvardinti apibūdinimai tarsi nuramina, jog ne visi krūtų pakitimai yra piktybiniai ir, kad nebūtinai tai reiškia kokią nors baisią ligą. Vis dėlto, svarbu žinoti ir apie piktąsias ligas.
„Piktųjų ligų, vėlgi, yra keletas rūšių. Dažniausiai, tai yra liaukinio audinio augliai, kurie gali būti kilę iš skiltelių, gali būti kilę iš latakų, tai yra įvairios karcinomos ir gali būti iš jungiamojo audinio kilę augliai, kaip sarkomos, kurie irgi yra piktybiniai. Taip pat krūtyje gali būti metastazės iš kitų lokalizacijų piktybinių susirgimų. Tai, neretai, gali būti melanomos metastazės arba, pavyzdžiui, kiaušidžių vėžio metastazės. Tokie atvejai, be abejo, retesni, bet jų mes kartais turime“, – teigė dr. D. Gudavičienė.
Anot jos, tai – dažniausi susirgimai, tačiau ligų yra ir daug daugiau.
„Gali būti spenelio liga, vadinama Pedžeto liga, kuri pasireiškia spenelio žaizdelėmis, išopėjimais, kartais net tiesiog pleiskanojimu ar šerpetojimu, tai, jeigu yra nemaitinančiai krūtimi moteriai ar vyrui, tarp kitko, pažeistas spenelis – šito tikrai nereikėtų ignoruoti ir reikėtų pasirodyti specialistams“, – teigė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Krūtų ligomis serga ne tik moterys
Kai kalbame apie krūtų ligas, dažnai galvojame tik apie moteris, tačiau dėmesingumo šioje vietoje vertėtų neprarasti ir vyrams.
„Čia yra opus klausimas, dėl to, kad ir vyrams gali būti gerybinės būklės, gali būti gerybiniai augliai, kaip, pavyzdžiui, lipomos, riebaliniai augliai, gali būti tiesiog liaukinio audinio išvešėjimas arba krūtų padidėjimas dėl liaukinio ir riebalinio audinio pertekliaus“, – aiškino dr. D. Gudavičienė.
Pasak jos, Lietuvoje kasmet registruojami vyrų krūties vėžio atvejai.
„Ką norėtųsi pasakyti, tai, kad vyrai labai sunkiai atpažįsta ir jų moterys sunkiai atpažįsta, ir net šeimos gydytojai kartais nepagalvoja, kad vyrui taip pat gali būti krūties vėžys. Tai, apčiuopus kažkokį darinį arba pastebėjus spenelio įsitraukimą, arba kažkokias žaizdeles – tikrai rekomenduojama nedelsti ir pasitikrinti“, – teigė gydytoja.
Kaip teigė D. Gudavičienė, ignoruoti simptomų – nevertėtų.
„Vyrų, tarkime, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu – mes, praktiškai, nematome. Jie kreipiasi tada, kada pakitimai jau yra didesni, nes jie negali patikėti, po to gal nedrįsta eiti pas tą vadinamą moterų daktarą. Žodžiu, tikrai galimas daiktas ir reikėtų apie tai pagalvoti visiems“, – teigė ji.
Radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja I. Lekienė taip pat pridūrė, jog tam tikrais atvejais į šią problemą reikėtų žiūrėti dar atidžiau.
„Būtent tiems vyrams, kurių pirmos eilės giminaičiai vyrai yra sirgę krūties vėžiu, reikėtų atidžiau sekti save, dažniau pasičiupinėti, pasitikrinti krūtis arba kartas nuo karto apsilankyti ir pas krūtų specialistą“, – teigė ji.
Priemonių nustatyti susirgimą – tikrai yra
Pasak I. Lekienės, tyrimų, galinčių pagrįsti sergamumą krūtų ligomis, arsenalas yra labai platus.
„Galime tuo pasidžiaugti. Kad ir esame nedidelė šalis, bet galime, iš tikrųjų, suteikti ganėtinai gerą diagnostinį ištyrimą. Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos moterys, nuo 50-ties iki 69-erių metų imtinai, Lietuvoje yra kviečiamos į programą, būtent į programinę patikrą, kas dvejus metus atlikti mamogramą. Taip pat, vis daugiau pastebime tokių moterų, kurios ateina, pasitikrina, bet tai vis dar nėra pakankama, tai nėra didžioji dalis“, – pasakojo ji.
Anot gydytojos, tokių moterų paklausus, kodėl jos nuolat nesitikrina savo krūtų, dažnu atveju, atsakoma, jog tą moteris vieną kartą jau darė.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikėtų tą daryti kas dvejus metus, nebent gydytojas rekomenduoja tą daryti dažniau“, – teigė I. Lekienė.
Tiesa, praktika rodo, kad susirgimai krūties vėžiu – ankstėja.
„Jaunesnėms moterims, užsičiuopus kažkokį darinį, kažkokį netolygumą, reikėtų kreiptis pas gydytoją, atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą. Tai būtų jaunesnėms moterims tinkamesnis krūtų ištyrimo metodas ir, žinoma, toms moterims, kurioms mamografijos metu yra randamas liaukinis audinys, dominuojantis, vyraujantis audinys jos krūtyse“, – patarė radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja.
Rizika susirgti gali išaugti ir tokiu atveju, jeigu šeimoje ar pirmos eilės giminėje būta susirgimų panašiomis ligomis.
„Moterims, kurios turi BRCA mutaciją, pirmą arba antrą, arba jų šeimoje, pirmos eilės giminėje yra sirgusių moterų iki 50-ties metų – tai būtų indikacija atlikti tyrimą. Tokioms moterims Lietuvoje, mes galime pasidžiaugti, kad esame vienintelė Rytų Europos valstybė, kurioje taikome patikros programą, kur kas vienerius metus atliekame magnetinio rezonanso tyrimą profilaktiškai, kadangi tokioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu padidėja, skirtingais literatūros duomenimis, maždaug iki 70 procentų“, – teigė I. Lekienė.
Kur kreiptis pagalbos?
Pastebėjus ar apčiuopus tam tikrus pakitimus, visų pirma, dr. D. Gudavičienės teigimu, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Šeimos gydytojas turėtų nukreipti moterį, jaučiančią simptomus, krūtų ligų specialisto konsultacijai. Tos moterys, kurios jau čiuopia sustandėjimą arba darinį krūtyje – jos neturėtų būti siunčiamos tikrintis pagal programą. Tą reikia aiškiai suvokti, kad programa yra skirta moterims, kurios nejaučia nieko ir, kur šeimos gydytojas neįtaria. Lygiai taip, programa nėra skirta moterims, kurios yra gydytos dėl krūties vėžio – jos tikrinasi atskiru srautu“, – aiškino Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Anot jos, neretai pasitaiko ir kitokių klaidinančių situacijų.
„Pasitaiko, kad ateina moteris ir sako: „man dar nėra 50-ties, man mamograma nepriklauso“. Nėra taip. Programa yra orientuota į piką, kur moterys serga daugiausiai, kad ji pasiteisintų finansiškai, kad ji sumažintų mirtingumą, koks ir yra jos tikslas. Ji atliekama nuo 50-ties iki 70-ties, bet serga ir gerokai jaunesnės moterys. Pavyzdžiui, jeigu mes kalbame apie šeimas, kuriose yra buvę krūties vėžio atvejų, ypač jauno amžiaus moterų tarpe, jeigu mes kalbame apie moteris, kurių krūtyse vyrauja riebalinis audinys – mes mamogramas siūlome daryti gerokai anksčiau negu prasideda tas programinis amžius“, – teigė dr. D. Gudavičienė.
Pasak jos, kai yra programinis amžius – viskas aišku, kai yra juntami simptomai – taip pat, tačiau yra ir nemaža grupė tų, kurie dar arba jau nepakliūva į programą. Dr. D. Gudavičienės teigimu, tokią grupę žmonių profilaktiniams tyrimams turėtų nukreipti būtent šeimos gydytojas.
„Jaunoms moterims toks pagrindinis tyrimas yra echoskopija, vėliau, apie 40-45 metus, paprastai, norisi derinti echoskopiją su mamografija, bet, jeigu šeimoje yra buvę jauname amžiuje susirgimų krūties vėžiu, tai mamogramas mes siūlome daryti 10 metų anksčiau negu susirgo jauniausias šeimos narys. Čia taip labai reikia pasverti, nes mamogramos nesinori siūlyti jaunai moteriai, kurios krūties audinys yra liaukinis, kad neišprovokuoti vėžio, nes pati mamografa – ji yra radiologinis tyrimas, rentgeninis tyrimas. Mes jo labai dažnai ir labai daug kartų siūlyti, kai galima, stengiamės išvengti“, – aiškino Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Pasak radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytojos I. Lekienės, prieš taikant tyrimą, visada yra pasveriama nauda ir žala.
„Iš tikrųjų, tos dozės – jos jau nebėra tokios didelės, kaip būdavo anksčiau. Tikrai yra moterų, kurios sunerimusios būtent dėl tos apšvietos, bet, iš tikrųjų, tos dozės yra saugios ir viskas yra moksliškai įrodyta, pagrįsta ir apskaičiuota. Tai yra tikrai leistinos dozės, nežalojančios moters dozės“, – tikino ji.
Simptomai, kurių ignoruoti nevertėtų
Pokalbio metu, gydytoja dr. D. Gudavičienė ne kartą pabrėžė, jog, pastebėjus bet kokius simptomus – jų ignoruoti nevalia, tačiau, pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog šiuo metu yra gydoma net 30-40 procentų tokių vėžio atvejų, kurie nesukelia jokių simptomų.
„Čia yra svarbi informacija, kuri yra argumentas už profilaktinius patikrinimus, nes, kuo anksčiau nustatai vėžį arba, jeigu pavyksta nustatyti nulinės stadijos vėžį, tuo mažiau agresyvus gydymas yra reikalingas. Tarkime, jeigu mums pavyksta pagauti nulinės stadijos vėžį – mes nekalbame apie chemoterapiją. Jeigu tai yra pirmos stadijos vėžys – jo prognozės yra ženkliai geresnės negu didesnių stadijų krūties vėžio“, – aiškino ji.
Tačiau, kalbant apie krūties vėžio simptomus arba tam tikrus pakitimus, dr. D. Gudavičienė įvardijo, kaip galima juos pastebėti pačiam žmogui.
„Reikėtų apsižiūrėti prieš veidrodį. Galima tą padaryti atvedus rankas į šonus, galima pakelti jas į viršų. Veidrodyje labai gražiai matosi odos įtrūkimai, įdubimai, krūties simetrijos pasikeitimai. Kartą per mėnesį reikėtų krūtis apsičiupinėti. Nėra svarbu kaip – ar gulint, ar stovint, ar duše, ar lovoje. Svarbu apeiti visą plotą. Kiekviena moteris savo tą krūties audinį turbūt žino geriausiai. Neretai užčiuopia pakitimus ir jų vyrai. Visokiausių keisčiausių istorijų mes prisiklausome, bet prisiklausome lygiai taip, kai ateina žmonės su kumščio didumo dariniais ir sako, kad pats neapčiuopė“, – pasakojo ji.
Pasak gydytojos, labai klastinga vėžio forma yra uždegiminis krūties vėžys.
„Jeigu moteris maitina ir jai vystosi mastitas – taip gali būti, tai yra neretas dalykas, bet jis turėtų pasiduoti gydymui antibiotikais arba, jį atvėrus, jis turi sugyti. Jeigu moteriai nėra temperatūros, nėra padidėję uždegiminiai rodikliai, o krūtis dega ir yra patinusi – reikia visada galvoti, kad yra mastitinė krūties vėžio forma, kuri yra tikrai ganėtinai agresyvios eigos. Svarbu neuždelsti su kreipimusi“, – teigė D. Gudavičienė.
Tiesa, kalbant apie apčiuopiamus simptomus, gydytoja I. Lekienė pridūrė, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada reikėtų bandyti apčiuopti esamus pakitimus.
„Čiuoptis reikėtų po mėnesinių moterims. Dažnai klausia, kada tai daryti, tai tiesiog – tai turėtų būti kaip įprotis, kad, kiekvieną kartą, paskutinę mėnesinių dieną, galima pasitikrinti, pasičiupinėti“, – teigė ji.