„Žiedinėje trasoje buvo greitas posūkis į dešinę, padangos šiek tiek buvo jau sudilusios, paslydau ir 180km/h greičiu – į sieną. Tai gerai, kad buvo skalda, akmenukai ir tiek iki sienos liko, sustojau“, – pavojingą akimirką prisimena R. Baciuška.
Nors kvapą gniaužiančių akimirkų lenktynininkai gali papasakoti ne vieną, tačiau bijoti jie negali niekada – kitu atveju, kaip sako laidos pašnekovas, jie negalėtų lenkyniauti.
„Sako treneriai, kad jeigu tu galvoji apie baimę, tai tu niekada netapsi lenktynininku. Būna tokių atvejų, po stiprių avarijų, kol įsibėgėji vėl į tą lenktynių režimą. Jei pavyksta – tai gerai, bet kiti jau negali, bijo. Kaip trauma tokia gaunasi“, – atskleidžia laidos pašnekovas.
R. Baciuška šypsosi, kad baimė jo niekada nėra įveikus, kadangi meilė autosportui yra per didelė: „aš esu išprotėjęs, man patinka“.