Būdamas vaikas, N. Bierancas buvo kitoks, nei visi kiti berniukai – jį labiau traukė mergaitiški užsiėmimai.
„Visą laiką mama sakydavo, kad Naglis kitoks vaikas. Aš nežinau, kodėl sakydavo kitoks. Turbūt dėl to, kad visi įprastai kiemo berniukai žaisdavo karą su mediniais ginklais ir mašinėlėm, o mane traukdavo mergaitiški dalykai: siuvinėjimas, lėlytės. Visą laiką aš būdavau kažkaip prie mergaičių“, – apie vaikystę pasakojo laidos pašnekovas.
Augo tik su mama
Nuo pat mažų dienų augęs tik su mama, N. Bierancas pripažįsta, kad kitokio šeimos modelio jis ir negali įsivaizduoti, nes tėčio šalia niekada nebuvo.
„Iš manęs tėvo neatėmė, kai man buvo 5-6 metai. Man buvo visiškai normalu augti taip, kaip aš augau ir mano šeimos supratimas buvo aš ir mama, mes turėjome vienas kitą“, – atvirauja žinomas nuomonės formuotojas.
Užaugęs Žygaičiuose, kaime, be vandens ir visų kitų patogumų, N. Bierancas teigia visada tai laikęs normaliu dalyku, atrodė, kad taip gyvena visi.
„Man labai šilti tie prisiminimai, nepaisant to, kad gyvenau troboje, bet ta troba man ir atrodė normalu, be vandens ir visų kitų patogumų – taip visi, atrodė, gyvena“, – teigia N. Bierancas.
Nors žinomas nuomonės formuotojas augo be tėčio, namuose, kuriuose nebuvo visų įprastų patogumų, tačiau jis jautėsi gerai, kitaip savo gyvenimo ir negalėjo įsivaizduoti, o savo vaikystę prisimena kaip gražų gyvenimo etapą, o ne atvirkščiai.
