Neskubėkite įgyvendinti naujametinių pažadų
Kaip pranešime, platintame žiniasklaidai, pastebėjo rinkodaros agentūros „Fabula Rud Pedersan Group“ projektų vadovas, partneris Maksimas Reznikovas, naujametinių pažadų tradicija visame pasaulyje gyvuoja iki šiol – milijonai žmonių nuo sausio 1-osios prižada keisti savo gyvenimus, rutiną, siekti naujų tikslų ar įgyvendinti ilgametes svajones.
„Paprastai, pažadai būna patys įvairiausi – pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, pakeisti darbą, atsisakyti žalingų įpročių ar nuveikti kažką didingo. Vieni jų yra orientuoti į naudingų įpročių diegimą, kiti – žalingų atsisakymą, siekiant sumažinti, pavyzdžiui, rūkymo žalą sveikatai“, – teigė jis.
Vis dėlto, M. Reznikovo teigimu, skubėti nerti į pokyčius – nevertėtų. Tą esą patvirtina ir garsios australų psichologės Jacqui Manning mintys, kuri pastebi, kad griežta pokyčių starto linija iš tiesų gali užbraukti motyvaciją keistis.
„Daug tyrimų prieina prie išvadų, kad, baigiantis antrajai sausio savaitei, žmonių ryžtas siekti užsibrėžtų tikslų mažėja ir daugelis pradeda svarstyti, ar tai verta pastangų“, – teigė jis.
Pasak M. Reznikovo, to išvengti galėtų padėti keli paprasti, tačiau labai svarbūs dalykai, kuriuos privalome suvokti kiekvienas. Jo teigimu, visų pirma, svarbu suprasti, kad, nors dabar daugelis Naujųjų metų tikslus priderina prie sausio 1-osios, tam laisvai galima rinktis ir bet kurią kitą datą, geriausiai atitinkančią asmenines gyvenimo galimybes.
„Vertindama žmonių planus, galimybes ir motyvaciją juos įgyvendinti, australų psichologė J. Manning teigia, kad pažadus galima atidėti kitam laikui ir tai nebūtinai turi būti sausis. Ji pastebi, kad paprastai pirmosios metų dienos ir savaitės būna išsiderinusios, įtemptos, nes po švenčių reikia sugrįžti į įprastą ritmą. Pirmosiomis savaitėmis darbe gali lydėti stresas, todėl bus sunku susikaupti ir išlikti motyvuotiems siekiant didelių gyvenimo pokyčių“, – sakė M. Reznikovas.
Anot jo, jeigu, vis dėlto, permainų atskaitos tašku labai norisi pasirinkti būtent Naujųjų metų naktį, nereikėtų tikėtis, kad jas pavyks įgyvendinti jau per pirmąjį metų mėnesį.
„Anot psichologės, galingo permainų starto lūkesčiai daugeliu atvejų lemia ankstyvą nesėkmę, nes kyla sunkiai numaldomas noras viską mesti. Galiausiai tai atneša nusivylimą savo pastangomis ir savimi“, – teigė jis.
Be to, kaip pastebėjo M. Reznikovas, pradedant pokyčius nuo sausio pradžios – teks įsitraukti į varžybas su milijonais tą patį sprendimą priėmusių žmonių, o tai veda į konkurenciją ir varžymąsi su kitais.
„Jau sausio 2-ąją iš draugų sulaukus klausimų apie tai, kaip sekasi sportuoti, rašyti knygą ar ieškoti antrosios pusės, gali būti labai nejauku. Bet juk galima ir nedalyvauti šiose masinėse lenktynėse – pasirinkti bet kurią kitą datą ir judėti pirmyn nepatiriant socialinio spaudimo, sutelkiant dėmesį į savo elgesio kontrolę ir pasirinkimų alternatyvas“, – patarė jis.
Svarbu išsikelti realius tikslus
Kaip pastebėjo M. Reznikovas, daug žmonių naujų tikslų siekimo kelyje pasiduoda ir todėl, kad pervertina savo galimybes įgyvendinti tam tikrus sprendimus, nes, planuojant ir derinant gyvenimą keičiančias permainas, dažniausiai įsivaizduojamas tik galutinis tikslas, o sunkumai, kuriuos gali tekti įveikti – nebūna numatomi.
„Kai tikslas yra grandiozinis, bet tolimas, todėl sunkiai apčiuopiamas, padidėja ir vadinamojo hiperbolinio diskontavimo rizika. Mokslininkai šiuo fenomenu įvardina žmonių polinkį labiau vertinti arčiau laike esančius nei nutolusius apdovanojimus. Pavyzdžiui, praleidus treniruotę sporto salėje vietoje to pasirenkamas vakaras prie televizoriaus. Antrasis variantas patrauklesnis vien dėl to, kad rezultatas – nauji įspūdžiai, gaunami tą pačią akimirką. Palyginti, fizinės būklės bei savijautos pagerėjimo iš sporto tektų laukti kur kas ilgiau“, – teigė jis.
Šioje vietoje, M. Reznikovas pasidalijo ir tam tikrais patarimais.
„Apčiuopiamas ir aiškiai išmatuojamas tikslas gali būti tiksliai iš anksto žinomas treniruočių skaičius, dienos praleistos nerūkant ar sveikai maitinantis. Už sėkmę siekiant rezultato galima numatyti sau nedidelius paskatinimus, jei tai nesikerta su pačiais tikslais. Toliau galima vėl kartoti tą patį arba išsikelti ambicingesnį tikslą“, – teigė jis.
Žalos mažinimas – toks pats svarbus, kaip ir naudos didinimas
Pradėdami nuo mažesnių ir aiškiai suprantamų tikslų – galime lengviau įvertinti, kiek pastangų tai gali pareikalauti ir atitinkamai viską planuoti.
„Lengviau įveikiami iššūkiai leidžia išvengti atvejų, kada planai neįgyvendinami, nesugebėjus įvertinti situacijos arba nenumačius, kaip tai galėtų veikti ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė M. Reznikovas.
Be to, pasak jo, verta apgalvoti ir dar vieną svarbų dalyką.
„Rengiant naujo įpročio ugdymo (pvz., pradėti bėgioti) arba seno įpročio atsisakymo (pvz., mesti rūkyti) planus, verta apgalvoti, kokie galėtų būti naujojo įpročio variantai bei alternatyvos seniesiems, kad pakeitus gyvenseną būtų didesnė nauda arba mažesnė žala. Anot psichologų, pastangos mažinti žalą yra ne mažiau svarbios negu naudos siekis“, – pridūrė M. Reznikovas.
Jis pasidalijo ir konkrečiais pavyzdžiais.
„Pavyzdžiui, pastebėjus, kad nubėgti 5 kilometrus yra sunku, šį atstumą iš pradžių galima įveikti pėsčiomis, greitesniu tempu. Ilgainiui kūnas sutvirtės, ir kilometrus bus galima įveikti ristele. Kitaip tariant, bet kuriuo atveju judėjimo nauda bus didesnė negu sėdėjimo ant sofos su telefonu rankoje“, – teigė M. Reznikovas.
Jo manymu, panašus principas veikia ir siekiant atsisakyti žalingų įpročių.
„Galima per dieną sąmoningai pamažu sumažinti surūkomų cigarečių skaičių, atpažinti situacijas, kai kyla stiprus noras rūkyti ir mintis nukreipti kitur arba tiesiog rasti alternatyvų, kurių žala organizmui galėtų būti mažesnė negu surūkomos cigaretės“, – teigė jis.
Mažinant žalą sumažėja ir nesėkmės rizika
Nors metus esame linkę pradėti tikėdamiesi kardinalių pokyčių savo gyvenime, pasak M. Reznikovo, kiekvienam, Naujųjų metų tikslus išsikėlusiam žmogui, svarbu suprasti ir nepamiršti, kad, kuo pažadas didesnis – tuo didesnę atmetimo reakciją jis gali sukelti, o dėl to didėja ir rizika, kad tikslo pasiekti nepavyks.
„Dėl šios priežasties, pokyčių kelių ir alternatyvų paieškos yra svarbi pažadų įgyvendinimo plano dalis. Būtent alternatyvūs pasirinkimai yra tarsi pakopos pereinant nuo vieno gyvensenos modelio prie kito, tačiau mažesniais žingsneliais – sklandžiau ir patiriant mažiau įtampos“, – teigė jis.
Taigi, pašnekovo manymu, didelius ir iš pažiūros radikalius tikslus visada verta suskaldyti į mažesnius siekius, užtikrinant nenutrūkstamą progresą ir nuoseklią pokyčių kelionę.
„Mažesni tikslai yra lengviau pasiekiami, o sėkmės pojūtis leidžia išlaikyti motyvaciją. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nuosekliai ilgesnį laiką siekiant pokyčių susiformuoja įprotis, todėl anksčiau pastangų reikalavęs elgesys galiausiai tampa rutinos dalimi“, – teigė M. Reznikovas.
Be to, pasak jo, įgyvendinti norimus pokyčius yra lengviau ir susikūrus sistemą, kuri padėtų įvertinti tai, kas jau buvo pasiekta.
„Tai gali būti įrašai užrašų knygutėje, elektroninis dienoraštis, nuotraukos ar bet koks kitas rezultatų fiksavimo būdas. Paprastai tariant, net ir siekiant paties didžiausio tikslo reikia švęsti mažas pergales ir nepamiršti džiaugtis savo pasiekimais, nes tai padeda išlikti motyvuotiems ir nepasiduoti“, – teigė M. Reznikovas.
Linkime, kad Naujųjų metų tikslų siekimas būtų sklandus, nekeliantis nusivylimo, o, svarbiausia, suteiktų emocinę pilnatvę ir laimę!