Oro kokybė kiekvieno žmogaus gyvenimą veikia skirtingai
Jau ne vienerius metus oro tarša laikoma vienu svarbiausių ir didžiausių rizikos veiksnių europiečių sveikatai. Oro tarša didina riziką susirgti kvėpavimo takų, širdies ligomis, taip pat trumpina ir tikėtiną žmogaus gyvenimo trukmę. Ko gero, apie tai susimąsto ne visi, tačiau, anksčiau ar vėliau, žvelgti realybei į akis tenka.
Agnė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) Lietuvos sostinėje gyvena jau ne pirmus metus. Gyvenimas didmiestyje, kaip teigė pati mergina, jai patinka, tačiau jis kiek kitoks nei gimtajame mieste ir tam įtakos turi būtent oro tarša bei jo kokybė.
„Esu kilusi iš mažesnio miesto, o gyventi Vilniuje pradėjau vos pabaigusi mokyklą. Iš tikrųjų, apie oro taršą, gyvendama gimtajame mieste, pernelyg dažnai nesusimąstydavau, tačiau, atsikrausčiusi gyventi į didmiestį, pajutau, kad tai – tikrai didelė ir svarbi problema, kuri turi įtakos ir tam, kaip jaučiuosi aš pati“, – pasakojo Agnė.
Anot merginos, požiūrį į situaciją privertė pakeisti nemalonūs pojūčiai, kuriuos ji pradėjo justi jau pirmomis gyvenimo Vilniuje dienomis.
„Nors tai gali skambėti juokingai, puikiai prisimenu, kad pirmomis gyvenimo Vilniuje dienomis, su draugu stebėjomės keistais pojūčiais, kuriuos jautėme vos išėję į lauką. Juos paaiškinti žodžiais – nelengva, tačiau jausmas buvo labai nemalonus. Atrodydavo, kad su kiekvienu įkvėpimu grauždavo kvėpavimo takus, vėliau imdavo skaudėti galvą ir panašiai. Gyvenome miesto centre, kur oro tarša, manyčiau, labai didelė, nes ten – didžiulė transporto priemonių gausa“, – teigė mergina.
Agnės manymu, pirmieji nemalonūs pojūčiai tokie stiprūs buvo todėl, kad skirtumas tarp oro kokybės jos gimtajame mieste ir sostinėje – didelis.
„Drįsčiau teigti, kad tokius stiprius pojūčius mums sukėlė būtent tai, jog iki tol gyvenome kur kas švaresniame ore. Dabar, praėjus jau ne vieneriems metams, kai gyvenu Vilniuje – nieko panašaus nebejaučiu. Ko gero, prisitaikiau prie tokios situacijos, kokia ji yra, pripratau prie oro kokybės ir panašiai. Prisimindama tas dienas, dabar galvoju, kad, galbūt, aš tiesiog esu gana jautri tokiems dalykams, nors kažkokių rimtų sveikatos sutrikimų, kiek žinau, neturiu“, – svarstė ji.
Tiesa, kaip teigė pati mergina, visa tai ir ją pačią paskatino imtis tam tikrų pokyčių gyvenime.
„Nors pati turiu ir vairuotojo pažymėjimą, ir automobilį, mieste stengiuosi viską pasiekti viešuoju transportu arba, jei yra galimybė, pėsčiomis. Man atrodo, kad tai yra daugiausia, ką aš šiuo metu galiu padaryti dėl to, kad gyventi tiek man pačiai, tiek aplinkiniams būtų saugiau, švariau ir lengviau. Tiesa, tenka pastebėti, kad taip mąsto ne visi mano bendraamžiai“, – dalijosi Agnė.
Ir tai – tikrų tikriausia tiesa. Štai iš Klaipėdos kilusi, tačiau šiuo metu taip pat Vilniuje studijuojanti ir gyvenanti Ieva (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) teigia, kad, nors apie oro taršą girdėti tenka ne taip jau retai, vis dėlto, situacija realių pokyčių imtis jos kol kas nepriverčia.
„Kaip jaunosios kartos atstovė, galbūt turėčiau apie planetą Žemę, jos ir savo pačios bei savo ateities vaikų ateitį susimąstyti labiau, tačiau, deja, šiuo klausimu pavyzdinga nesu. Tiek gyvendama Klaipėdoje, tiek Vilniuje – prioritetą teikiu kelionėms automobiliu ir viešuoju transportu važiuoju labai retai. Tiesą sakant, net ir neprisimenu, kada paskutinį kartą tą dariau“, – pripažino Ieva.
Anot merginos, galima sakyti, kad šioje vietoje pavyzdingesni yra jos pačios tėvai.
„Jie dažnai man primena, kad mano gyvenimo būdas netvarus, kad kenkiu ne tik oro kokybei, bet ir pačiai sau. Kadangi esame klaipėdiečiai, labai dažnai kaip pavyzdį išgirstu ir mūsų mylimą Baltijos jūrą. Ji kartais atrodo tokia užteršta ir nešvari, kad net ir maudytis ten nesinori. Tėvai vis siūlo susimąstyti, kad, nesiimdama jokių pokyčių, aš pati kvėpuoju ne ką švaresniu oru“, – teigė ji.
Tiesa, kas paskatintų imtis realių pokyčių – nežino ir pati mergina.
„Man atrodo, kad tokie dalykai emociškai manęs neveikia. Aš žinau, kad oro tarša Lietuvoje ir visoje Europoje yra didelė, tačiau, ko gero, kol kažko nepajusiu fiziškai – tol nesusimąstysiu apie tai, kokios viso to pasekmės. Dabar, kai apie tai kalbu, atrodo, kad man šiek tiek gėda, kad šioje vietoje esu visiškai nejautri visoms rizikoms ir galimoms tragedijoms, tačiau taip jau yra. Pati nežinau, kodėl manyje užgimė abejingumas tokiems dalykams“, – dalijosi Ieva.
Situacija gerėja, bet lėtai
Oro tarša pasaulyje kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių, tačiau akivaizdu, kad tokia informacija pasiekia ir jaudina tikrai ne visus. Tiesa, pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Solveigos Pajarskienės, šiandien bendra oro kokybės situacija Lietuvoje – pakankamai gera, tad, tam tikra prasme, galime jaustis ramūs.
„Pastarosiomis dienomis mūsų šalyje vyrauja palankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (lietingi orai ir stiprūs vėjai), tad esamuoju laiku oro kokybė šalyje gera ir teršalų koncentracijos neviršija normų“, – teigė specialistė.
Anot jos, aplinkos oro užterštumas – nuolat kinta.
„Aplinkos oro užterštumas kasmet varijuoja ir priklauso nuo to, kokie oro taršos šaltiniai ir koks jų tuo metu daromas poveikis yra tam tikroje teritorijoje, taip pat nuo meteorologinių sąlygų atskirais metais. Kiekvieno teršalo kitimo dinamika šalies miestuose skirtinga. Pavyzdžiui, vertinant ilgesnio periodo (2003-2002 metų) oro kokybės tyrimų duomenis, kietųjų dalelių koncentracijos beveik nekinta arba rodo nedidelę mažėjimo tendenciją Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose“, – pasakojo S. Pajarskienė.
Pašnekovė taip pat atskleidė, kokia situacija šiuo metu stebima Lietuvos didmiesčiuose.
„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje stebima kietųjų dalelių koncentracijos nedidelė mažėjimo tendencija, tačiau individualių namų rajonuose arba intensyvaus eismo gatvėse oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja kietųjų dalelių padidėjimą. Tačiau, apibendrinus galima sakyti, kad šalyje oro kokybė lėtai, bet gerėja“, – tvirtino ji.
Anot S. Pajarskienės, oro kokybės tyrimų duomenys yra prieinami kiekvienam. Juos galime rasti apsilankę Aplinkos apsaugos tinklalapyje, kur yra paskelbti tiek metų statistiniai rodikliai, tiek oro kokybės tyrimų apžvalgos su apibendrintais duomenimis.
Oro kokybė miestuose priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių
Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė, Aplinkos oro monitoringo duomenimis, daugiausiai įtakos oro užterštumui mūsų šalyje turi vietiniai taršos šaltiniai.
„Tai – transportas, kuro deginimas pramonėje ir namų ūkiuose, pramonės ir statybų procesų metu keliama tarša. Be to, dalį kasmet fiksuojamų oro užterštumo padidėjimo epizodų lemia ir tarpvalstybinė oro teršalų pernaša iš kitų šalių“, – aiškino S. Pajarskienė.
Pasak jos, didžiausios koncentracijos fiksuojamos būtent prie intensyvaus eismo gatvių dienos metu, kai eismas yra didžiausias, tačiau tarša didėja ne tik dėl transporto išmetamų teršalų.
„Ji didėja ir dėl to, kad automobiliai pakelia dulkes nuo nešvarių, prastai valytų ar nevalytų gatvių. Šaltuoju metų laiku, vakarais, naktį ir ankstyvą rytą – sunkiausia kvėpuoti tose miestų ir mažesnių gyvenviečių vietose, kur susitelkę daugiausiai individualių namų, besišildančių kietuoju kuru ar, kur netoliese yra katilinė ar kita energiją, deginant kietąjį kurą, gaminanti įmonė“, – teigė specialistė.
Oro taršos riziką didina ir tam tikri pramonės objektai.
„Tose savivaldybėse, kuriose iš pramonės objektų į aplinkos orą išmetami didžiausi Lietuvoje teršalų kiekiai, yra įrengtos oro kokybės tyrimų stotys, nepertraukiamai matuojančios teršalų koncentracijas. Galime paminėti, kad tai – Mažeikių, Akmenės, Kėdainių, Jonavos savivaldybės, kurių teritorijose yra stambiausi pramonės objektai“, – dalijosi S. Pajarskienė.
Anot jos, neužmiršti ir energetikos įmonių, kurios įsikūrusios kiekviename didesniame mieste.
„Atitinkamai, oro kokybė stebima ir 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (juose nuolat veikia 10 oro kokybės tyrimo stočių). Nepaisant to, kad pramonės ir energetikos
objektai išmeta santykinai didelį kiekį teršalų, jos yra griežtai kontroliuojamos, be to – jų taršos šaltiniai yra aukšti ir teršalai išsisklaido aukštesniuose atmosferos sluoksniuose“, – aiškino specialistė.
Tiesa, ne ką mažiau rizikos oro kokybei kelia ir individualių būstų šildymas.
„Kalbant apie individualių būstų šildymo įpročius, kur nėra vykdoma griežta kontrolė, vietinis oro taršos padidėjimas (dėl žemų taršos šaltinių – kaminų ir dažnai deginamo neleistino kuro ar atliekų, senų deginimo įrenginių ar neišvalytų kaminų) šaltuoju sezonu yra dažnai daug didesnė problema nei pramonės objektų keliama tarša“, – teigė pašnekovė.
Taigi, labai svarbu suprasti, kad didelę įtaką oro, kuriuo kvėpuojame patys, kokybei turi ir mūsų pačių asmeninio gyvenimo pasirinkimai.
„Oro kokybė miestuose labai priklauso ir nuo gyventojų kasdienių pasirinkimų, ir gyvenimo būdo – pavyzdžiui, kaip ir kokiu transportu keliaujame mieste, kokiu kuru šildome būstą, kaip tvarkome bei prižiūrime savo aplinką ir namus, kokius turime maisto, tekstilės vartojimo įpročius ir panašiai“, – teigė S. Pajarskienė.
Daug kas priklauso nuo mūsų pačių
Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė S. Pajarskienė, sąmoningai keisdami savo kasdienius įpročius palankesniais aplinkai – kvėpuotume švaresniu oro, pagerintume savo sveikatą bei sutaupytumėme pinigų. Ji pasidalijo ir keliais konkrečiais pavyzdžiais, kokiais paprastais, tačiau reikšmingais gyvenimo pokyčiais galime prisidėti prie oro kokybės gerinimo savo šalyje.
- Bent kartą per savaitę automobilį (varomą dyzeliniu kuru ar benzinu) galime palikti kieme ar mieste ir keliauti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu;
- Taupant energiją – galime naudoti elektros energiją taupančias lemputes, nepalikti veikti elektros prietaisų budėjimo režimu;
- Turime pasiruošti žiemos sezonui ir pasirūpinti, kad kaminas būtų išvalytas, šildymo įrenginiai sureguliuoti ir veiktų maksimaliu efektyvumu;
- Privalome peržiūrėti savo vartojimo įpročius – gal būtų galima sumažinti išmetamo maisto kiekį, nepirkti naujų batų, bet nunešti senus į taisyklą, mažinti buityje naudojamos buitinės chemijos kiekį.