Pasinaudoję jomis, jauni europiečiai gali ne tik nemokamai arba su minimaliais finansiniais resursais keliauti, pažinti naujas kultūras, bet ir įgyti darbui reikalingų įgūdžių, gauti vertingos patirties.
Ona: kelionės suteikia laisvę gyventi
Šiuo metu dvidešimtmetės Onos sąskaitoje ir savanorystė Tanzanijoje, ir darbas Jutoje, ir apsilankymas Anglijoje, Turkijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Graikijoje bei kitose šalyse.
Būdama aštuoniolikos, mergina trims mėnesiams išvyko į Tanzaniją, kur savanoriavo mokykloje.
„Visą šį laiką gyvenau su vietiniais žmonėmis, viską kartu su jais darydavau, keliaudavau, gamindavau. Buvau tikra bendruomenės nare. Ši patirtis – unikali, ji leido labai daug patirti, pažinti. Juk Tanzanija visiškai kitokia nei Lietuva“, – sako ji.
Vis dėlto Ona prisimena ir baimę, kuri ją kaustė prieš kelionę, mat į Afriką mergina leidosi visiškai viena.
„Teko nemažai kovoti su savo mintimis, baimėmis. (…). Antras didžiausias iššūkis buvo susigyventi su aplinka. Man jis prasidėjo apsinuodijimu vandeniu. Labai norėjau būti kaip tie Afrikos vaikai, kurie mokykloje laksto basomis kojomis, žaidžia futbolą ir lekia atsigerti iš čiaupo. Vis dėlto mano skrandis nebuvo tam pasiruošęs, tad vienintelė iš 70 žmonių, kurie su manimi gėrė tą patį vandenį, atsidūriau ligoninėje“, – pasakoji ji.
Mergina sako, kad šiuo metu atmintyje likę tik geriausi prisiminimai, o kelionė paliko neišdildomų įspūdžių.
Šiuo metu Ona gyvena už Atlanto esančioje Jutoje, kur dirba valčių instruktore.
„Kiekvienas pasaulio kampelis slepia neišpasakytą grožį, Juta – ne išimtis. Oranžiniai kalnai, nulis žalumos ir gyvenimas viduryje niekur ne tik stebina, bet ir verčia būti kūrybiška. Čia, kur gyvenu, nėra miesto linksmybių, pramogų parkų ar paprasčiausio Wallmart’o, tačiau turėjimas mažiau jauną žmogų paverčia laimės ieškotoju“, – sako mergina.
Paklausta, kaip jai kilo noras tyrinėti ne tik Europą, bet ir kur kas toliau esančias šalis, ji – nedaugžodžiauja.
„Tikriausiai supratimą apie kelionių svarbą pirmoji įdiegė mama, tada draugai. Galiausiai, paleidus visas baimes, norai tapo realybe“, – sako Ona.
Pagalvojus apie keliones po Europą ar visą pasaulį, anot jos, jauniems žmonėms pirmiausia kyla klausimas apie finansus. Vis dėlto Ona patikina, kad būtent kelionės jai atneša finansinę laisvę, taip pat laisvę gyventi.
„Dirbdama svetur penktadalį viso laiko praleidžiu keliaudama, septyniasdešimt – dirbdama, keletą – ilsėdamasi. Vis dėlto laiko stygius ir padaro kelionę tikru realybės šou, (…), tampi ne turistu, o tikru keliautoju“, – sako mergina.
Ji taip pat pažymi, kad daugiausia galimybių keliauti jai suteikė „Erasmus+“ jaunimo programa ir savanorystės projektas „Worldpackers“. Mergina dažniausiai keliones – skrydžius, apgyvendinimą, darbus ir kitas veiklas – organizuojasi pati, tačiau minėtos programos Onai ir kitiems jomis besinaudojantiems asmenims suteikia galimybę būti tikriems, kad, išvykę svetur, jie žinos, ką ten veiks.
„Tokiose kelionėse pati aplinka priverčia patirti nuotykių, jų net neieškant“, – sako ji.
Pirmą kelionę sau ir mamai Meda suorganizavo vos keturiolikos
Kita Delfi pašnekovė devyniolikmetė keliautoja Meda Spiridovičiūtė, socialinuose tinkluose žinoma kaip varlė keliauninkė, jau yra pabuvojusi daugiau nei 30 šalių.
Mergina sako, kad pirmąją kelionę savarankiškai suorganizavo būdama vos keturiolikos.
„Su mama keliavome į Paryžių. Radau pigius skrydžių bilietus, gerą apgyvendinimą už prieinamą kainą. Suplanavau, ką veiksime visas dienas. Buvo nuostabi kelionė. Po jos supratau, kad noriu keliauti dar, tad būdama penkiolikos metų per vasaros atostogas išskridau į Olandiją dirbti. Visą vasarą vežiojau maistą su dviračiu, taip užsidirbau kitoms kelionėms“, – prisimena socialiniuose tinkluose kelionių įspūdžiais ir patarimais besidalijanti Meda.
„Nuo to laiko apkeliavau daugiau nei 30 šalių“, – priduria ji .
Šiuo metu Australijoje gyvenanti ir ten studijuojanti mergina jaunam, žmogui, kuris galvoja, kad norint keliauti, reikia turėti daug pinigų, pataria pasidomėti nemokamų kelionių galimybėmis, kurias siūlo ES.
„Tai įvairūs projektai, praktikos, mainų, savanorysčių programos. Jomis naudojantis, dažniausiai ir apgyvendinimas, ir kelionių bilietai būna padengiami iš ES lėšų. Naudodamasi ES siūlomomis programomis, pati pamačiau daug šalių“, – sako ji.
Vis dėlto norintiems keliauti savarankiškai, Meda pirmiausia pataria tai daryti ne sezono metu.
„Toks sprendimas ne tik padės sutaupyti, bet ir išvengti turistų antplūdžių. Be to, tokios šalys kaip Ispanija ar Italija yra daug fainesnės ne vasaros metu. Vasarą ten tiesiog per karsta“, – šypteli Delfi pašnekovė.
Mergina taip pat pažymi, kad yra programėlių, kurios padeda sutaupyti renkantis apgyvendinimą ar skrydžių bilietus.
„Praėjusiais metais susiorganizavau gana pigią kelionę. Pamačiau dvi šalis – Jordaniją ir Izraelį. Skrydžių bilietams, apgyvendinimui, maistui ir įvairiems turams po dykumą išleidau 200 eurų. Kitas keliones planuoju į Filipinus ir Tailandą“, – sako devyniolikmetė Meda.
Jaunimui skirtos ES programos
ES siūlo įvairias programas, kurios suteikia galimybę jauniesiems europiečiams ne tik keliauti, pažinti naujas šalis ir jų kultūras, bet ir įgyti darbui reikalingos patirties, savanoriauti.
„Erasmus+“ programa padeda jauniems žmonėms keletą mėnesių praleisti pasirinktoje užsienio šalyje. Universitetų studentai gali gauti finansinę ir organizacinę paramą, kad dalį studijų baigtų kitos šalies universitete arba atliktų praktiką užsienio organizacijoje. „Erasmus+„ skirta ne tik universitetų studentams, bet ir moksleiviams – jie taip pat gali bendradarbiauti su mokyklomis ar organizacijomis užsienyje. Nuo 1987 m. „Erasmus“ programoje jau yra sudalyvavę daugiau nei 10 milijonų jaunų žmonių.
Programa „Europos solidarumo korpusas“ suteikia galimybių jaunimui įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte arba savanoriauti užsienyje. Su šia programa 18–30 metų (humanitarinės veiklos atveju – iki 35 metų) asmenys gali dalyvauti įvairiose solidarumo veiklose – nuo biologinės įvairovės išsaugojimo iki paramos pažeidžiamiems asmenims – savanoriškai dirbdami arba atlikdami praktiką. Ši programa gali būti puikus būdas pažinti naują šalį, įgyti vertingų įgūdžių, gauti darbo patirties ir susirasti draugų. Dalyviai taip pat gauna finansinę ir kalbinę paramą bei gali dalyvauti internetiniuose mokymuose. Jaunų žmonių grupė gali tiesiogiai teikti paraišką inicijuoti, kurti ir įgyvendinti savo projektą, kuriuo sprendžiamos svarbiausios jų bendruomenės problemos, nuo dviejų iki 12 mėnesių laikotarpiui.
Programa „DiscoverEU“ aštuoniolikmečiams ES piliečiams suteikia nemokamus Europos traukinių sistemos „Interrail“ kelionių bilietus.
Programa „ES jaunimo dialogas“ buria jaunus žmones ir politikos formuotojus visoje ES. Tai būdas užtikrinti, kad apibrėžiant ES jaunimo politiką būtų atsižvelgiama į jaunimo ir jaunimo organizacijų nuomonę, požiūrį ir poreikius. Programoje įprastai dalyvaujama per jaunimo organizaciją, daugiausia nacionaliniu lygmeniu. Per 2011–2020 m. laikotarpį joje jau sudalyvavo 290 000 jaunų žmonių.
Europos jaunimo savaitė įprastai vyksta pavasarį. Tai programa, skirta aptarti jauniems žmonėms aktualias temas, sužinoti apie jaunimui teikiamas galimybes ir pasidžiaugti jų pasiekimais.
Jaunam žmogui gali būti sunku rasti savo gyvenimo kelią, o tokios krizės kaip COVID-19 pandemija neproporcingai paveikia jaunimo galimybes. Programa „Jaunimo garantijos“ siekiama užtikrinti, kad jauniems žmonėms (iki 29 metų amžiaus) per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo baigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jauno žmogaus polinkius ir galimybes. Iniciatyva įgyvendinama nuo 2014 m.
Jei svajojate apie tarptautinę karjerą, galite pradėti nuo ES institucijų. Dauguma jų siūlo stažuočių galimybes universitetų absolventams. ES suteikia galimybę stažuotis pačiose įvairiausiose srityse – nuo žemės ūkio iki kibernetinio saugumo.
„Tavo pirmasis EURES darbas“ (angl. Your First EURES Job) yra nedidelio masto ES profesinio judumo programa. Jos tikslas – padėti jauniems 18–35 metų ES šalių, Islandijos ir Norvegijos piliečiams susirasti darbą arba mokomąją praktiką kitoje šalyje.
Patarimai, kaip keliauti neišlaidaujant
ES projektas „Europos jaunimo portalas“, kuris suteikia galimybę jauniems žmonėms dalyvauti įvairiose tarptautinėse veiklose, norintiems keliauti savarankiškai pateikia rekomendacijas, kaip tai daryti neišlaidaujant.
Pasiruošk. Suplanuok maršrutą, kad būtų kuo mažiau netikėtumų. Užsisakyk paslaugas iš anksto, apsvarstyk galimybę pasidalyti išlaidomis, jei keliauji su grupe.
Išbandyk neatrastas vietas. Rinks ne taip turistų mėgstamas ir mažiau žinomas kelionių kryptis. Ieškok pigesnių miestų, jei gali, keliauk ne sezono metu.
Sek savo išlaidas. Įsitikink, kad neviršiji suplanuoto biudžeto. Užsirašyk išlaidas į užrašų knygelę ar programėlę – žinok, kiek turi išleisti, ir stebėk, ar pavyksta laikytis nustatyto plano.
Pažinimas neturėtų kainuoti milijonų. Kur įmanoma, keliauk ekologiškai su nuomojamais elektriniais paspirtukais, dviračiais ar viešuoju transportu. Aukis patogius batus, kad galėtum tyrinėti aplinką pėsčiomis.
Išmintingai užsisakyk apgyvendinimo paslaugas. Ieškok pigių jaunimo nakvynės namų, siūlančių maitinimą, pavyzdžiui, nemokamus pusryčius, pietus ar abu. Jei keliauji su grupe, galbūt verta užsisakyti bendrą kambarį.