Su narkotinėmis medžiagomis susiduria vis jaunesni
Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidento Emilio Mikulskio, narkotikų vartojimas mokyklose – itin aktualus ir svarbus klausimas sąjungai. Anot jo, Lietuvos moksleivių sąjungos pozicija paremta tuo, jog problema privalo būti sprendžiama sistemiškai, naudojant švietimo ir nuolatines prevencijos priemones.
„Manome, jog Gyvenimo įgūdžių programa yra pradžia tam. Kalbant apie intervenciją, konkrečios pozicijos neturime, tačiau priemonės taip pat turi būti sisteminės, o ne pijarinės. Jeigu yra sisteminės spragos, varžančios policijos galimybes efektyviai veikti, jas reikėtų užpildyti, tačiau konkrečių siūlymų šioje srityje neturime“, – teigė LMS viceprezidentas.
Anot E. Mikulskio, nors duomenų apie savivaldybės, kuriose dažniausiai pastebimi nepilnamečių narkotikų vartojimo atvejai, sąjunga neturi, kita turima informacija – liūdina.
„Amžiaus grupės yra įvairios, ypač liūdina pastebimas aspektas, jog vis jaunesni mokiniai susiduria su narkotinėmis medžiagomis, net iki progimnazijos lygmens“, – dalijosi jis.
Pašnekovo teigimu, kompetencija tiesioginiams sprendimams šiuo atveju atitenka savivaldybėms, tad, siekiant spręsti problemą ir mažinti jos mastą, turi nenutrūkti nuolatinis švietimas. Šiuo atveju LMS viceprezidentas siūlo atsigręžti ir į šiandien neretai kritikuojamą bei aptariamą Gyvenimo įgūdžių programą.
„Reikia nestabdyti Gyvenimo įgūdžių programos vykdymo, o ateityje ją tik plėsti. Reikalingos akredituotos prevencijos programos, o ne piešinių konkursai, neformalaus vaiko krepšelio plėtojimas, sistemos tobulinimas, sukuriant galimybes šeimoms leisti savo vaikus į papildomus užsiėmimus, būrelius ir taip toliau“, – teigė E. Mikulskis.
Dėmesys prevencinijai mokyklose
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių – kompleksinė problema, tad ir ją spręsti ministerija teigė besistengianti bendromis pastangomis.
„Mokykloje labai svarbus nuolatinis prevencinis ugdymas, saugios aplinkos kūrimas, todėl jau nuo šių mokslo metų mokyklose startuoja Gyvenimo įgūdžių programa, kurios reikšmingą dalį sudaro ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, sveikatos ugdymas bei saugus ir atsakingas elgesys“, – buvo teigiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentare.
Jame taip pat buvo priduriama, jog naujoji Gyvenimo įgūdžių programa leis mokykloms greičiau pastebėti problemas, o tai paskatins mokyklų vadovus įsidiegti prevencines programas tikslingai ir nuosekliai, tačiau priemonių, nukreiptų į narkotikų vartojimo problemos sprendimą, mokyklose yra ir daugiau.
„Taip pat, kiekvienoje mokykloje veikia vaiko gerovės komisija, kuri rūpinasi vaikui saugia ir palankia ugdymo aplinka, organizuoja prevencijos programų įgyvendinimą. Nuo 2016 metų mokyklos yra įpareigotos sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Įgyvendinant prevencines programas, siekiama įtraukti visą mokyklos bendruomenę, taip pat ir tėvus“, – komentavo ministerija.
Be viso to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokykloms yra pateikusi rekomendacijas, padedančias įgyvendinti prevencines programas, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas parengė reikalingą metodinę medžiagą.
„Mokyklose įgyvendinamos akredituotos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programos, pavyzdžiui „Paauglystės kryžkelės“. Programa į bendrąsias ugdymo programas integruoja charakterio ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų ir patyčių prevenciją“, – priduriama komentare.
Tiesa, pasak ministerijos, svarbu pastebėti, kad nepilnamečiai psichoaktyvias medžiagas vartoja ne tik mokyklose, tad ir visa atsakomybė neturėtų atitekti tik joms.
„Šias medžiagas mokiniai, pirmiausia, ir pradeda vartoti ne mokykloje, todėl ypač svarbu, kad ir kitos institucijos imtųsi veiksmų užkardyti šių medžiagų prieinamumą, sumažintų platinimo galimybes“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Lyderiaujančios ir gerą pavyzdį rodančios šalys
Kaip buvo teigiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentare, šiuo atveju, kaip geri pavyzdžiai tarptautinėse ataskaitose, žvelgiant į narkotikų vartojimo problematiką tarp jaunimo, dažniausiai, minimos tokios šalys kaip Švedija, Islandija ir Norvegija.
„Tai šalys, sėkmingai vykdančios nepilnamečiams skirtas prevencines programas ir užkertančios kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui. Pavyzdžiui, Islandija – viena šalių, šią problemą sprendžiančių sėkmingiausiai, taiko ir tam tikrus įstatyminius ribojimus nepilnamečiams, stiprina šeimų ryšius, kiekvienais metais vykdo mokinių gyvensenos tyrimus“, – buvo vardinama ministerijos komentare.
Jame buvo priduriama, kad Islandijoje papildomas dėmesys skiriamas ir jaunimo užimtumui.
„Šioje šalyje prie mokyklų veikia jaunimo centrai, kuriuose siūloma daug įvairių veiklų vaikams. Įstatymu ribojamas nepilnamečių buvimas lauke, po renginių tėvai savanoriškai patruliuoja ir stebi aplinką. Taip pat skatinami aktyvūs užsiėmimai šeimoms“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija.
Anksčiau minėtoje Švedijoje problemos sprendimų paieškoms dėmesio skiriama ne ką mažiau.
„Švedijos mokyklose kuriami tėvų tinklai, kurių tikslas – padėti vienas kitam, stebėti vaikų elgesį ir apsaugoti nuo galimų rizikų, taip pat vykdomas privalomas priklausomų paauglių gydymas“, –teigiama ministerijos komentare.
Jauno žmogaus sprendimams įtaką daro įvairūs veiksniai
Lietuvoje matomos situacijos rodo, jog į narkotikų pinkles įsitraukia vis jaunesnio amžiaus vaikai. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėjos Ilmaros Noreikienės, konkretaus vaikų amžiaus, į kurį dėmesį dėl šios problemos reikėtų atkreipti labiausiai, nėra, tačiau, jos manymu, vidutinis amžius, kada jauni žmonės, vedini smalsumo, išbando narkotines medžiagas, yra 12-14 metų. Anot pašnekovės, priežastys, dėl kurių vaikai žengia šiuos žingsnius, gali būti įvairios.
„Dėl įvairių išgyvenimų namuose, tokių kaip tėvų skyrybos, netektys, psichologinis smurtas, seksualinė prievarta ar panašiai. Vaikas, kurio poreikiai namuose, mokykloje neatliepiami, pripažinimo ir dėmesio gali imti ieškoti netinkamais būdais. Esu sulaukusi mamos skambučio dėl vaiko, kuriam viso labo devyneri“, – pasakojo I. Noreikienė.
Tiesa, priežasčių, darančių įtaką tokiems vaiko sprendimams, gali būti ir kur kas daugiau, pavyzdžiui, nesaugumo jausmas, dėmesio ar net veiklos trūkumas.
„Žinoma, prisideda ir smalsumas, noras pritapti prie draugų, įtampos, streso sumažinimas ar noras būti kietu“, – teigė Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja.
Mano, kad nieko blogo nenutiks ir jaučiasi nemirtingi
Paauglystė – emociškai sudėtingas laikotarpis ne tik besikeičiančiam jaunam žmogui, bet ir jo pokyčius stebintiems tėvams ar kitiems artimiesiems. Šiame amžiaus tarpsnyje jaunas žmogus susiduria ne tik su kūno, bet ir mąstymo ar pasaulėžiūros pokyčiais, tad taip jau nutinka, kad kartais paaugliui atrodo, jog jo minčių ar išgyvenimų nesupranta net ir patys artimiausi jo gyvenimo žmonės. Natūralu, jog šiame gyvenimo etape padėti ar paaiškinti tam tikrus dalykus jaunam žmogui sunku. Pasak I. Noreikienės, paauglystės metu vaikams atrodo, jog jie viską žino, supranta, o kartais net ir jaučiasi nemirtingi, tad būtent šiame gyvenimo etape sunku jaunam žmogui paaiškinti ir apie tokių dalykų, kaip narkotinių medžiagų vartojimas, žalą jų pačių sveikatai.
„Dažnai jaunimas žino apie neigiamą poveikį ir pasekmes, tačiau mano, kad jiems nieko blogo nenutiks, kad, galbūt, tos pasekmės nutinka tik kitiems ar, kad jie kontroliuoja situaciją“, – teigė I. Noreikienė.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, reikia suprasti, jog, kad ir koks sunkus periodas bebūtų, išeičių visada yra. Tiesa, tam tikrų dalykų turi nepamiršti ir šalia vaiko tuo metu esantys suaugusieji.
„Svarbiausia suaugusiems neatstumti vaiko, kai jis nori kalbėtis, kai nori dėmesio. Šiais laikais seni auklėjimo metodai yra neveiksmingi ir nebeveikia. Vaikams turi būti ugdomas sąmoningumas, stiprios valios, vertybių žinojimas, savigarbos, saiko ir atsakomybės principai“, – teigė I. Noreikienė.
Jos teigimu, labai svarbūs yra ir aiškūs atsakymai į vaiko klausimus apie žalingų medžiagų vartojimą.
„Svarbu, kad vaikas nebijotų pasidalinti, jei jis jau pabandė psichoaktyvių medžiagų, taip pat būtina išsiaiškinti, ką jautė, kaip jautėsi po to, tam, kad parodyti teisingą kelią“, – aiškino Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja.
Anot I. Noreikienės, labai svarbu, kad jaunas žmogus visada turėtų patikimą asmenį, kuris galėtų jį išklausyti.
„Ne visada tai yra tėvai. Gali būti ir mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas, šeimos draugas ar panašiai. Šiai dienai yra sukurtas profesionalus paslaugų tinklas vaikams ir paaugliams, kad vaikas „neiškristų“ iš įprastos dienotvarkės, mokyklos ir kitų veiklų. Paslaugas galima gauti ir anonimines“, – teigė ji.
Įvardijo ženklus, galinčius byloti apie vaiko psichotropinių medžiagų vartojimą
Pasak I. Noreikienės, paauglystė – tai metas, kai vaikai sparčiai keičiasi, tad neretai kiek kitoks ir dar nepažintas vaiko elgesys gali būti tiesiog natūrali būsena. Vis dėlto, jeigu tam tikri elgesio pakitimai pastebimi ilgiau ir tėvams tai kelia nerimą, jie turėtų pasikalbėti su savo vaiku ar kreiptis konsultacijos į specialistą. Anot Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėjos, kilus įtarimui, kad vaikas vartoja narkotines medžiagas, tiesą gali išduoti šie jo veiksmai:
• Vaiko elgesys pasikeitė, nors tam nebuvo akivaizdžių priežasčių: tapo uždaras, dažnai
pavargęs, nuliūdęs, priešiškas ar dar koks kitoks nei anksčiau;
• Pasikeitė vaiko draugų ratas;
• Nesilaiko higienos įpročių, mažiau prižiūri save;
• Suprastėjo mokymosi pasiekimai, nukrito pažymiai;
• Praleidinėja pamokas ir nelanko mokyklos;
• Sumažėjo susidomėjimas anksčiau patikusia veikla;
• Pasikeitė mitybos ir miego įpročiai;
• Suprastėjo santykiai su draugais ir šeimos nariais.
Anot I. Noreikienės, jeigu vaiko elgesys tėvams kelia nerimą, jie turi ieškoti to priežasties.
„Klauskite vaiko atsargiai, su pagarba jam, švelniai – kas jam nutiko? Kokios jo pasikeitusio elgesio priežastys? Stenkitės suteikti vaikui erdvę, kurioje jis galėtų išsikalbėti be baimės būti pasmerktu, sukritikuotu. Kad vaikas jums atsiskleistų, gali prireikti ir laiko“, – patarė pašnekovė.
Pasak jos, jeigu jau sužinote, kad vaikas turi problemų su psichoaktyvių medžiagų vartojimu – nedelsiant kreipkitės į specialistus – į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Klaipėdos filiale konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatras taip pat yra Vaikų dienos stacionaras. Kreiptis pagalbos yra būtina, nes tai yra perspektyvos į vaiko ateitį, į jo tolimesnį kelią. Tai neturi būti gėda“, – tikino I. Noreikienė.
Neretai jauni žmonės ir patys nesupranta, ką jie vartoja, tačiau psichotropinių medžiagų vartojimo žala slypi visur. Ji gali paliesti net tik žmogaus organizmą, bet ir stipriai paveikti jo emocinę sveikatą bei psichinę būklę. Paauglystė – tai laikas, kada eksperimentuoti su įvairiais gyvenimo pojūčiais norisi labiausiai, tačiau svarbu suprasti, kad noras maištauti ar pažinti save per sveikatai kenkiančius eksperimentus – gali negrįžtamai pakenkti žmogaus sveikatai.
