„Aš buvau tris metus Austrijoje, ten turėjau pirmąją burbulinių vaflių su ledais kavinę. Aš juos pati gaminau, pati pardavinėjau, pati mokesčius mokėjau ir dar taip išmokau vokiečių kalbą“, – dalijosi E. Sebrova.
Kaip teigė ji, apie tai moteris svajojo net du metus. Kaip tokia idėja gimė jos galvoje – ji pati nesuprato, tačiau giliai viduje Eleonora jautė, jog prie tokių pokyčių ją atvedė ne kas kitas, kaip jos pačios emocinė būklė.
„Aš nežinau, kodėl man ta mintis kilo. Aš tiesiog norėjau pardavinėti ledus, norėjau paprasto gyvenimo. Tu nori dirbti paprastą darbą, su paprastais žmonėmis bendrauti ir paprastai gyventi, ir būti niekas. Aš tiesiog taip norėjau, pavargau“, – pasakojo Eleonora.
Anot jos, toks gyvenimo būdas padėjo pamiršti viską, kas iki tol neleido atrasti vidinės harmonijos ir ramybės.
„Aš gyvenau tokiame rojaus kampelyje, o tas darbas, bendravimas su žmonėmis, matymas tų sveikų šeimų, kad ateina su vaikučiais, vyras moterį gerbia, visi dirba, turi pinigų – mane tas darbas ir atgaivino, man suteikė jėgų, kad sugrįžčiau gyventi, kvėpuoti ir kalbėti“, – teigė E. Sebrova.
Gyventi taip, kaip norime mes patys – viena svarbiausių dedamųjų, norint palaikyti gerą emocinę būklę ir sveikatą. Išsekimas, pervargimas ar kitos problemos gali sukelti rimtas pasekmes žmogaus psichologinei būklei, todėl tam, kad to išvengti, labai svarbu įsiklausyti į save ir daryti tik tai, ko mūsų prašo mūsų pačių vidus.