U. Žilytė šių metų konferencijoje „LOGIN“ pristatė naujausius technologinius sprendimus, padedančius kokybiškai ugdyti tokį patį sutrikimą turinčius vaikus. Pradėdama kalbą pranešėja pasakojo iki šiol sulaukianti klausimų apie brailio raštą.
„Pirmoji mokykla, skirta sutrikusios regos vaikams, buvo įkurta tik 18 a. pabaigoje, Prancūzijoje. Jos mokinys ir sukūrė brailio raštą, – pranešimą pradėjo U. Žilytė. – Būna, žmonės painioja brailio raštą su gestų kalba. Klausia – ar sunku išmokti brailio raštą užsienio kalba? Tenka paaiškinti, kad lotyniškos raidės tiek anglų, tiek lietuvių kalboje yra tokios pačios, savo kalbai pritaikome tik diakritinius ženklus. 20 a. pirmojoje pusėje brailio raštas buvo pritaikytas ir lietuvių kalbai“.
Anot pranešėjos, vėliau technologijos, skirtos regos sutrikimą turintiems žmonėms, vystėsi gana sparčiai. U. Žilytė pasakojo, kad jau 20 a. antrojoje pusėje atsirado garsinės knygos.
„Pirmoji knyga lietuvių kalba buvo įgarsinta 7-jame dešimtmetyje – tai buvo Kristijono Donelaičio „Metai“. Panašiu metu atsirado ir balso sintezatoriai – ši programa leidžia skaityti tekstą iš įvairių išmaniųjų įrenginių. Akcentuoju tai, nes norėčiau nebesulaukti klausimų, kas man perskaito žinutes arba iškviečia pavėžėją. Perskaitau ir išsikviečiu pati“, – konferencijoje kalbėjo ji.
U. Žilytė paminėjo ir prietaisą, kuris padeda pedagogams, ugdantiems regos sutrikimą turinčius vaikus. Prie išmanaus įrenginio jungiama brailio eilutė suteikia galimybę ne tik skaityti informaciją brailio raštu, bet ir brailio raštu rašyti į kompiuterį. Įdomu tai, kad regintieji parašytą tekstą mato įprastu raštu.
„Šis prietaisas padeda pedagogams – jiems nebereikia mokytis skaityti brailio raštu. Užtenka išmokti bazinius aspektus, taškų kombinacijas“, – naudas vardijo pranešėja.
Tuo pat metu, anot Ugnės, atsirado ir įvairių piešimo technologijų – pavyzdžiui, elektrinis pieštukas, kuris įkaitęs į specialų popierių įrėžia apčiuopiamus kontūrus.
„Išmanusis termometras, kuris sutrikusios regos vaikams padeda chemijos pamokose išmatuoti tam tikrų cheminių medžiagų temperatūrą. Informacija neregiui perduodama vibraciniais ir garsiniais impulsais, panašiais į Morzės abėcėlę“, – kalbėjo moteris.
Ji paminėjo ir Lenkijoje sukurtą specialią platforma, į kurią talpinami matematiniai uždaviniai ir jų sprendimo būdai. Joje, pasak U. Žilytės, pateikti alternatyvūs aprašai garsine forma. Moteris akcentavo ir programavimo mašiną, kuri suteikia galimybę regos sutrikimą turintiems vaikams mokytis programavimo kalbos. Baigdama pranešimą specialistė įvardijo, kokia technologija šiandien yra viena svarbiausių.
„Dirbtinis intelektas sutrikusios regos žmonėms – neįkainojama pagalba. Pirmas aspektas – mes galime patys padaryti nuotrauką ir gauti iš jos informaciją apie mus supančią aplinką. Galime dirbtiniam intelektui parašyti žinutę arba netgi įrašyti balsu, užduoti klausimą apie objektą, o jis gali jį apibūdinti, – kalbėjo Ugnė. – Vis dėlto visada sakau, kad lytėjimas bus pirmoje vietoje. Dirbtinis intelektas labiausiai pasitarnauja buityje, kai reikia sužinoti, kokios spalvos drabužį iš spintos išsitraukei. Moksle pirmoje vietoje lieka lytėjimas. Antras aspektas – atvirkštinis, kai dirbtiniam intelektui patys užduodame uždavinį, kokį vaizdą norime sukurti. Manyčiau, tai labiausiai veikia dailės pamokose.“
Pasak U. Žilytės, svarbu kombinuoti įvairius pojūčius – tokiu būdu paprasčiausia perduoti informaciją sutrikusios regos vaikui.