Varšuvoje vykusios konferencijos „Mano poveikis“ (angl. „My Impact) scenoje diskutavo trys jaunosios kartos aktyvistai: LGBT+ bendruomenės atstovė Alicja Herda, klimato kaitos aktyvistė Dominika Lasota ir Rumunijos kariuomenės vaizdo tinklaraštininkas, nuomonės formuotojas Radu Chirila. Anot jų, Z karta žino, kad dabar atėjo jų laikas formuoti geresnį pasaulį, tačiau pasiekti to įmanoma tik bendromis jėgomis.
„Mes siekiame pokyčių, tačiau vyresnės kartos nesupranta, kad stengiamės dėl visų. Iš bumerių (Kūdikių bumo karta – red. pastaba) girdime, kaip jie mūsų nemėgsta, kad mes veltui rėkiame viešojoje erdvėje, kad turėtume tiesiog gyventi, siekti karjeros ir užsitikrinti sau patogų gyvenimą. Tačiau mūsų karta augo suprasdama, kad iš asmeninės laimės nieko gero nebus, jeigu griausime žemę, kurioje gyvename. Kai mums pašaipiai sako, kad tvarumas, klimato kaitos problemos yra mūsų kartos „mada“, konfrontuojame ir kovojame. Tai – visų atsakomybė. Kasdien kantriai viliamės, kad pavyks įtraukti pokyčiams vyresnes kartas, ypač Bumerius: mūsų senelius, tetas ir dėdes. Tik drauge su jais pokyčiai gali įvykti“, – pasakoja D. Lasota.
Vis dar vadina vaikais
Europoje Z karta gali būti vadinama pačia laisviausia, mat augo jau demokratiškose valstybėse. Anot A. Herdos, būtent jų turima laisvė kartais neigiamai ar pavydžiai veikia kitų kartų atstovus, bet kartu sukuria šiuolaikinio jaunimo išskirtinumą.
„Esame laisvi ir drąsūs. Mes pirmoji karta Rytų Europoje, kurie niekaip nebesusidūrė su komunistiniu režimu. Savo galvose turime kur kas mažiau blokų, mažiau kultūrinių nuostatų. Mes jau tikime, kad patys sprendžiame likimą, kad galime daryti pokyčius ir aktyviai juos kuriame, nors sunkumų patiriame įvairių“, – teigia A. Herda.
Aktyvistės nuomone, merginos sulaukia didesnių sunkumų, nei aktyvistai vyrai. Jaunas amžius naudos irgi neprideda.
„Dažnai paskambinus pristatyti idėją, ar tartis su suinteresuotomis grupėmis išgirstu – gal galėtume pasikalbėti su kuo nors vyresniu? Merginos dažnai girdi net prašymus vietoje jos pasikalbėti su vyru. Vis dar gajus mitas, kad pastarieji problemas išmano geriau“, – pasakoja A. Herda.
Jai pritaria D. Lasota, pabrėždama, kad didžiausias sunkumas – kovoti su įsisenėjusiais stereotipais, bandyti įrodyti, kad moterys yra lygiavertės, kad jos lygiai taip pat gerai išmano atstovaujamą sritį. Pasak klimato kaitos aktyvistės, tai reikalauja nepaprastai daug kantrybės.
„Kantrybės reikia visur. Vyresnė karta mus vis dar laiko vaikais, tačiau mes jau esame pilnaverčiai visuomenės nariai“, – sako D. Lasota.
Turi geresnius naujienų pažinimo įgūdžius
Paklaustas, kokiomis problemomis jauni aktyvistai gyvena Rumunijoje, R. Chirila pastebi, kad sunkumai panašūs kiekvienoje šalyje. Didžiulių iššūkių, anot jo, kelia netikros naujienos.
„Mūsų karta turi ženkliai daugiau įgūdžių atskirti tikras ir padirbtas naujienas (angl. Fake News). Mes augome socialinių tinklų apsuptyje, mes mokame su jais elgtis. Kita vertus, kovodami už savo idėjas turime veikti kur kas stipriau. Mums būtina ne tik įtikinti vyresnes kartas, kad pokytis gali įvykti, bet ir nugalėti tarp jų paplitusį netikrų naujienų foną. Jomis vyresnės kartos labai tiki. Tad kovojame visada dvigubai“, – atskleidžia R. Chirila.
Anot diskusijos dalyvio, būtent socialinių tinklų įgūdžiai padeda jaunajai kartai skleisti savo idėjas. Tam jie pasitelkia visas priemones.
„Rumunijos kariuomenės paskyrose dažniausiai naudojame „Tik Tok“ dėmesiui atkreipti. Iš jo vedame žiūrovą į „Instagram“ platformą, kur susisiekiame su auditorija ir pasakojame istorijas, o iš čia nukreipiame į „YouTube“, kur kiekvieną temą galime paanalizuoti išsamiai ir kokybiškai“, – savo patirtimi dalinasi R. Chirila.
Istorijos pasakojimo svarbą pabrėžia ir D. Lasota, sakydama, kad žmonės yra išsiilgę ryšio, santykio ir nuoširdžių istorijų, todėl tik jų pasakojimas gali grąžinti pasitikėjimą ir sukurti tikėjimą Z kartos idėjomis.
„Kalbėdami socialiniuose tinkluose, mes rodome sąsajas, pasakojame istorijas, aiškiai įvardijame poveikį. Suprasdami, kaip viskas susiję tarpusavyje ir kaip keičiame pasaulį, žmonės yra linkę labiau įsitraukti“, – patikina klimato kaitos aktyvistė.
„Aš galiu daryti poveikį“ (asmeniškai, šalies ir net visos ES mastu) – pagrindinė konferencijos, vykusios Varšuvoje, Lenkijoje, rugpjūčio 21 d., žinutė. Ši konferencija – tai daugiau nei metus trunkančio projekto MANO POVEIKIS finalas. Renginio metu įkvepiantys ir patyrę žmonės dalinosi savo istorijomis emocinės sveikatos, pilietinio aktyvumo, tvarumo, LGBT temomis. Pranešėjų ir renginio tikslas – atkreipti jaunų žmonių dėmesį į vertybes, kuriomis remiantis turi būti kuriamas dabartinis pasaulis, skatinti auditoriją mąstyti ir diskutuoti, keisti nuostatas bei formuoti įpročius.
