Bėgant metams daug kas keičiasi
Pirmoji meilė anksčiau ar vėliau aplanko kiekvieną, o kartais ji tęsiasi net ir visą gyvenimą. Kokia tokių santykių paslaptis, atsakyti nėra lengva, bent jau taip mano šeštus metus su savo partneriu skaičiuojanti jaunuolė Modesta (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
„Kai pradėjome megzti santykius su mano antrąja puse, buvau labai jauna – man buvo 15-ka. Tai buvo pirmoji mano draugystė, todėl tuo metu viskas atrodė labai nauja – nežinai, kaip viskas turi būti, nežinai, kaip turėtų atrodyti normalūs, geri santykiai, bet viskas buvo labai įdomu, dar nepatirta, norėjau su tuo žmogumi praleisti kaip įmanoma daugiau laiko“, – prisiminė mergina.
Nors Modestos ir jos partnerio draugystė prasidėjo dar paauglystėje, mintys apie tolimą jųdviejų ateitį merginą aplankydavo jau ir tada.
„Tikrai buvo ir įvairių abejonių, nes buvau dar visiškas vaikas, tačiau baimės įsipareigoti – tuo metu jos nebuvo. Gal tas jaunatviškumas, vaikiškumas ir nepatyrimas baimės nekėlė, o kaip tik vertė džiaugtis ir leido pilna koja žengti į santykius, su intriga, kas bus toliau“, – atviravo mergina.
Ji pripažino, kad net ir pati negalvojo, jog tokiame jauname amžiuje išsivysčiusi draugystė tęsis taip ilgai.
„Tikrai negalvojau, kad mes sulipsime ir būsime taip ilgai. Eidama į santykius nesitikėjau, kad čia bus mano žmogus, su kuriuo taip ilgai draugausiu, susituoksiu, turėsiu vaikų ir taip toliau. Kadangi taip negalvojau, gal dėl to ir nebuvo tos baimės. Tiesiog nesupratau, kas yra tas santykis ir, kur jis veda“, – teigė mergina.
Tiesa, Modesta pripažino, kad prisiminimai iš santykių pradžios, kuriuos šiandien ji regi savo mintyse, dabar dažnai kelia šypseną. Anot merginos, bėgant metams, jos santykiuose daug kas pasikeitė.
„Kalbant apie visokius ginčus ir pykčius, anksčiau jų būdavo tikrai daugiau. Viskas buvo nauja, nežinojai, kaip viskas turi būti, kaip į ką turi reaguoti, o dabar, kadangi susigyvenau su žmogumi, tą žmogų pažįstu ir žinau, kaip jis reaguotų į tam tikrą situaciją – tai padeda išvengti tam tikrų pykčių, o jei tie pykčiai ir būna, jau žinai, kaip su jais susitvarkyti“, – dalijosi ji.
Kalbėdama apie tai, kas neleidžia nutrūkti jos ir jos partnerio gražiam ryšiui, Modesta teigė tobulų santykių recepto dar neatradusi, tačiau tam tikri dalykai jaunai porai padeda išvengti rimtų nesutarimų ar emocijų svyravimų.
„Dabar išmokome kalbėtis, spręsti tam tikrus iškilusius sunkumus be didžiulių pykčių. Be to, svarbus ir paties žmogaus suvokimas, mano suvokimas, kad nuomonės tam tikrais aspektais gali išsiskirti. Vis dėlto, kiekvienas žmogus turi savo požiūrį ir gali skirtingai žiūrėti į tam tikras situacijas. Tai suvokus, man pačiai pasidarė daug lengviau spręsti kylančias problemas“, – kalbėjo Modesta.
Be to, jauna mergina pripažino, kad tam, kaip vystosi jos santykiai su antra puse, įtakos turi ir tai, ką ji mato savo artimoje aplinkoje.
„Neturiu kažkokio santykių pavyzdžio, bet vienas dalykas man tikrai daro įtaką – mano tėvų santykių matymas. Esant kažkokiam ginčui, dažniausiai yra taip, kad mano tėtis turi nusileisti mano mamai. Kuo toliau, tuo labiau pastebiu tai ir savo santykiuose – aš nenusileidžiu. Jeigu galvoju taip, jeigu noriu taip – taip ir turi būti. Esu pastebėjusi, kad mano antra pusė jau irgi supranta, iš kur visa tai ateina“, – juokėsi Modesta.
Nuo įsipareigojimų stabdo ankstesnės patirtys
Nors gražių meilės istorijų jaunimo pamėgtuose filmuose, serialuose, o net ir jų kasdieninėje aplinkoje yra apstu, vis dėlto, ne visus likimas veda tokiu pačiu keliu. Ankstyvame amžiuje prasidėję santykiai kartais nutrūksta, o tai, be abejonės, palieka ryškų pėdsaką jauno žmogaus gyvenime.
„Šiuo metu neturiu antros pusės, nes visai neseniai išsiskyriau ir dabar noriu skirti laiko sau. Be to, tiesiog neatrandu sau tinkamo žmogaus, bet tai man nesukelia kažkokio liūdesio. Žinau, kad kažkada tas žmogus ateis į mano gyvenimą“, – mintimis dalijosi jaunuolė Samanta (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
Anot merginos, tam tikros jos gyvenimo patirtys ją yra privertusios pagalvoti ir apie baimę įsipareigojimams.
„Tikrai esu apie tai pagalvojusi, bet ne dėl to, kad nenorėčiau turėti santykių, o labiau dėl baimės iššvaistyti savo laiką su netinkamu žmogumi. Aišku, niekada nenuspėsiu, koks tas žmogus bus ateityje ar kai prasidės tas vadinamasis buitinis gyvenimas, bet tiesiog yra baimė, kad tie tobuli santykiai pasisuks netinkama linkme ar prasidės kokie nesutarimai, kuriems nebus įmanoma rasti sprendimo“, – atviravo Samanta.
Ji pripažino, kad tam tikrų pastebėjimų dėl to, jog vis dar yra vieniša, kartais sulaukia iš aplinkos, tačiau tai merginos nei kiek neerzina.
„Tokių pastebėjimų sulaukiu nebent iš senelių per vienas ar per kitas šventes išlenda klausimas, ar jau turiu žmogų šalia, o apart jų – nelabai kas komentuoja, kad neturiu antros pusės. Jeigu ir kas nors tą pasakytų, tai tikrai manęs neerzintų. Tiesiog dabar esu tokiame gyvenimo etape, kurį einu viena ir dėl to net džiaugiuosi“, – teigė Samanta.
Taigi, gyvenimas, kurį dabar gyvena jauna mergina, jos nei kiek neliūdina, o kaip tik leidžia dar geriau pažinti save ir suprasti savo asmeninius poreikius.
„Retai prigaunu save liūdint dėl to, kad neturiu antros pusės, bet kartais tai atsitinka, pavyzdžiui, po pasivaikščiojimo mieste ar pamačius kokią praeinančią mielą porą, ar pažiūrėjus romantinį filmą. Tiesa, tos liūdesio emocijos neužsitęsia. Aš tikrai esu laiminga ir būdama viena, o kažkada sutiksiu žmogų, su kuriuo pasidalinsiu ta savo sukaupta laime“, – teigė jaunuolė.
Tiesa, apie tai, kokį žmogų šalia savęs norėtų matyti ateityje – Samanta teigė susimąstanti.
„Įsivaizduoju, kokių maždaug savybių norėčiau, kad mano partneris turėtų, bet tikrai nesu nusistačiusi, kad žmogus turėtų būti toks ir ne kitoks. Tikriausiai, kaip ir visi noriu turėti gerią žmogų šalia ir, kad turėtume bendrų interesų, bet man atrodo sunku apibūdinti tuos tobulus santykius, nes kartais atrodo, kad jie net neegzistuoja. Juk visi susiduria su mažesniais ar didesniais sunkumais“, – dalijosi Samanta.
Kodėl Z karta bijo ilgalaikių santykių?
Nors santykiai yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, vis dėlto, vis dažniau pastebima, kad būtent šių dienų jaunimas – vadinamosios Z kartos atstovai – į tvirtus įsipareigojimus yra linkę mažiau. Kodėl taip atsitinka ir kas tą lėmė, atsakė emocinės gerovės specialistė ir mentorė Ineta Žukauskaitė. Galimų šios problemos šaknų ji įvardijo išties nemažai.
„Mano subjektyvia nuomone, Z karta stebėjo savo tėvus, senelius ir aplinką, kurioje užaugo, o dažnas matė nelaimingus tėvus, besiskiriančius tėvus, nepagarbą šeimoje, buvimą „vardan vaikų“, skausmingas tėvų skyrybas, senelių prastus santykius. Santykiai ir santuoka daugumai gali asocijuotis su neigiamą reikšmę turinčiais dalykais“, – vardijo ji.
Anot pašnekovės, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tam tikrus kultūrinius dalykus. Jos teigimu, nesunku pastebėti, kad visuomenės požiūris tiek į pačias skyrybas ar, pavyzdžiui, nesantuokinius vaikus, dabar jau tapo kur kas mažiau stigmatizuotas.
„Atsirado gerokai daugiau laisvės rinktis, o ten kur daugiau laisvės rinktis – atsiranda didesnis pasirinkimas, o tada rinktis būna sunkiau. Todėl drįsčiau sakyti, kad šios kartos problema yra didelis pasirinkimas ir siekis trumpalaikio, patogaus, lengvo malonumo. Ar tai yra blogai? Nemėgstu vertinti, kas yra blogai ar gerai, tiesiog suvokimas apie įsipareigojimus ir ilgalaikius santykius – pakito“, – tvirtino I. Žukauskaitė.
Emocinės gerovės specialistė teigė, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog požiūris į bet kokius santykius ateina iš subjektyvios žmogaus patirties, aplinkos, sociumo ir, žinoma, tėvų ar senelių pavyzdžio.
„Baimė įsipareigoti ir megzti rimtus santykius taip pat kyla iš subjektyvios patirties. Žmonės turi tam tikrą įsivaizdavimą, kokio santykio nori ir koks jis turi būti, todėl pamatę, kad nėra taip, kaip vylėsi ar tikėjosi, renkasi nutraukti ryšį ir ieškoti kito žmogaus/santykio“, – aiškino I. Žukauskaitė.
Tiesa, kaip pastebėjo emocinės gerovės specialistė, dažnu atveju, mes ieškome idealaus ir mums tinkamo žmogaus, kuris kaip obuolio kita pusė atitinka mūsų norus, svajones ir pačius įvairiausius įsivaizdavimus, tačiau sąvoka „tinkamas“, anot jos, santykių temoje apskritai yra klaidinanti.
„Abipusis vidinis pasirinkimas ir pasiryžimas kurti santykį yra tinkamas požiūris į pasirinktą žmogų, ir santykį tuo pačiu“, – tvirtino pašnekovė.
Problemas I. Žukauskaitė įžvelgia ir dar giliau.
„Taip pat, dažnu atveju, rimtų santykių vengimą lemia atviros komunikacijos baimė. Žmonės gana dažnai gali skubėti į intymius santykius, nemokėdami arba vengdami kalbėti apie savo jausmus arba emocijas. Tai sukuria netikro artumo ir intymumo iliuziją“, – pasakojo ji.
Pasakė, kaip reikėtų vertinti tokį žmogaus pasirinkimą
Nors žmogaus baimė įsipareigoti ir kurti ilgalaikius santykius gali kelti nerimą ne tik pačiam žmogui, bet ir tam, kuris kuria santykį kartu su juo, vis dėlto, kaip teigė emocinės gerovės specialistė I. Žukauskaitė, įvertinti, ar toks žmogaus pasirinkimas yra geras, ar blogas yra sudėtinga.
„Žodžiai „geras“ arba „blogas“ labai apriboja, sukuria klaidinga teisingumo arba klastos pojūtį. Manau, kad tai nėra nei gerai, nei blogai, kad jauni žmonės nori būti kuo ilgiau laisvi ir nuo nieko nepriklausomi, tačiau tai yra dirbtinas, klaidingas įsivaizdavimas, todėl, kad mes, žmonės, esame glaudžiai susiję ir būti nepriklausomu yra sunkiai pasiekiamas noras“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, apskritai – mes esame priklausomi nuo daugybės įvairių dalykų.
„Mes esame priklausomi nuo daug dalykų: maisto, darbo, savo sveikatos, kitų žmonių sprendimų ir elgesio. Tvirtindami, kad žmonės kuo ilgiau nori nuo nieko nepriklausyti, tvirtiname, kad žmonės nori kuo vėliau turėti reikšmingus tarpasmeninius ryšius, tačiau tarpasmeniniai ryšiai daro didelę įtaką žmogui“, – teigė I. Žukauskaitė.
Pašnekovė paaiškino, kokia tai įtaka ir kuo ji yra svarbi.
„Ryšiai su žmonėmis visą gyvenimą kuria žmogaus pasaulėžiūrą į meilę, ryšį, artumą. Tai yra svarbi žmogaus raidos dalis. Dabar čia visai neįvėliu šeimos kūrimo faktoriaus, kalbu tik apie „tu ir aš“ santykius“, – dalijosi emocinės gerovės specialistė ir mentorė.
Taigi, I. Žukauskaitės manymu, žmogaus norą būti laisvu ir nepriklausomu galima vertinti kaip nepasitikėjimą vienas kitu ir baime arba vidiniu pasipriešinimu atsiverti, būti nuoširdžiu ir tikru.
„Kita vertus, toks noras yra suprantamas, nes tarpasmeniniai ryšiai įpareigoja, o atsakomybė darbe, studijose yra didelė todėl žmonės dažnai renkasi kažką, kas suteiks finansinę laisvę“, – pastebėjo ji.
Patarė, kaip išgyventi skaudų išsiskyrimo etapą
Išsiskyrimas – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės vėliau bijo vėl megzti santykius su nauju žmogumi. Anot I. Žukauskaitės, tokie įvykiai – skaudūs visiems žmonėms ir visai nesvarbu, ar skyrybų metų partnerį dar mylėjome, ar ne.
„Santykis, kuris iširo, sukelia įvairius nepatogius jausmus, nes galvojame, kad įskaudinome arba įskaudino mus. Dažnai sunku skirtis su tuo, kas buvo artimas, reikšmingas ir, kai buvo įdėta daug pastangų, laiko į santykį. Visi skyrybas išgyvena skirtingai. Vieni užsidaro savyje, kiti ieško naujų ryšių. Kai kurie nesusitvarko su praradimu ir pradeda tai malšinti alkoholiu ar kitomis žalingomis priemonėmis. Greičiausiai, tai indikuoja, kad kažkokį skausmą jau nešiojomės prieš tai“, – įžvalgomis dalijosi emocinės gerovės specialistė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į klaidas, kurių nevertėtų daryti, norint, kad pasibaigusius santykius paleisti būtų lengviau.
„Manau, kad sveikiausia būtų gerai išgryninti buvusio santykio iširimo priežastis. Labai dažnai santykiai užsimezga turint skirtingas meilės kalbas ir prisirišimo tipus. Tai tikrai nėra lemiami veiksniai, nes žmonės, kurie turi giluminį norą būti kartu, gali pereiti įvairius sunkumus kartu, tačiau skirtingas suvokimas, kas yra meilė ir kaip aš ją išreiškiu savo partneriui, gali išskirti, o kartu ir pasunkinti skaudų „gijimo“ laikotarpį, nes atrodo, kad mūsų nemylėjo, nevertino“, – teigė I. Žukauskaitė.
Ji taip pat pasidalijo patarimais, kaip šį skaudų etapą išgyventi ir kaip „išgyti“ lengviau.
„Rasti laiko sau, leisti sau daugiau ilsėtis, nelaikyti jausmų savyje, ieškoti pagalbos, jeigu savijauta blogėja arba nežinote, kaip sau padėti. Galima rašyti jausmų dienoraštį, esant pykčiui – išleisti jį sporto salėje. Jeigu neturite artimųjų – įsigyti augintinį. Pakartosiu, blogėjant emocinei ir fizinei būklei – labai svarbu ieškoti profesionalios pagalbos“, – teigė I. Žukauskaitė.
Ko iš santykių tikisi šių dienų jaunimas?
Idealius santykius kiekvienas įsivaizduojame skirtingai, tačiau tam tikrų dalykų iš savo antros pusės tikisi kone kiekvienas jaunas žmogus. I. Žukauskaitė atskleidė, kas, jos manymu, šių laikų jaunimui santykiuose yra svarbiausia.
„Manau, kad dabartinis jaunimas nori, kad santykiai būtų lengvi, malonūs, nesukeliantys papildomų iššūkių. Labai svarbūs yra bendri interesai, bendrystės jausmas ir patogumas, tačiau, iškilus sunkumams santykiuose – dažnu atveju yra noras kaitai, santykių nutraukimui arba išsiskyrimui. Sunku išbūti nepatogumą, santykių krizę, atšalimą“, – teigė emocinės gerovės specialistė ir mentorė.
Ji išskyrė ir dar vieną tendenciją, pastebimą šioje kartoje.
„Dabar yra vis mažiau svarbi santuoka, ilgalaikiai įsipareigojimai. Netvirtinu, kad jaunimas nenori santuokos ar „rimtų santykių“, bet požiūris į tai yra pakitęs, tapęs labiau kaip vienas iš pasirinkimų, kokį santykį galima turėti, tačiau tikrai ne vienintelis“, – teigė I. Žukauskaitė.
Tiesa, nesunku pastebėti ir tai, kad dažnai žmonės yra linkę kelti įvairius lūkesčius ir daugiau tikėtis iš savo partnerių, nei iš pačių savęs. Tai taip pat gali būti ydinga.
„Dažnai turimas kritinis požiūris į partnerį yra didelis nepasitenkinimo savimi požymis. Ar tai žlugdo santykius? Labiau taip negu ne. Kai nuolat turime kitam lūkesčių sąrašą, kas gali mus padaryti laimingais, nusisukame nuo savęs. Kitaip tariant, atiduodame atsakomybę už santykius kitam“, – teigė I. Žukauskaitė.
Anot pašnekovės, turėti tam tikrų vilčių ir lūkesčių savo partneriui galima, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.
„Tie lūkesčiai turi būti santykyje ištransliuoti laiku, kad tai netaptų dar didesniu nematomu drambliu kambaryje. Dažnai žmonės nesako, o po to jaučiasi, kad jų lūkesčiai nėra pateisinti. Tokie dalykai tarp jaunimo vyksta ne tik asmeniniuose santykiuose, bet ir darbiniuose“, – pastebėjimais dalijosi I. Žukauskaitė.
Pasidalijo svarbiais santykių patarimais
Santykiai – dviejų žmonių pastangomis sukuriamas ryšys, o tam, kad jis būtų nuoširdus, teiktų abipusę laimę ir emocinę gerovę, labai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras detales. Jas išsakė emocinės gerovės specialistė ir mentorė I. Žukauskaitė
„Tam, kad santykiai būtų tvarūs ir darnūs, verta geriau pažinti save, kokie yra mūsų norai, lūkesčiai ir poreikiai. Kai gerai žinome, ko norime patys – lengviau tai perteikti kitam. Nebėra vidinio konflikto ir prieštaravimų. Sužinojus, ko mes patys norime, galime pradėti galvoti jau ir apie tai, kaip tai papasakoti kitam. Klaidinga manyti, kad kitas galbūt supras mane geriau ir netgi išspręs mano kažkokius iššūkius, vidines baimes“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į kitus dalykus.
„Labai svarbu komunikacija ir nesmurtinis bendravimas. Klaidinga galvoti, kad mus turi suprasti iš pirmo žodžio. Taip, kaip kalbame mes ir kaip perteikiame mintis mes, yra tinkamas būdas mums, todėl verta pagalvoti: o kaip perteikti savo poreikius, mintis kitam taip, kad tas žmogus labiau suprastų? Tą pačią informaciją galima pateikti įvairiais būdais – vaizdžiai, emocingai, trumpai, glaustai. Svarbus tonas ir veido išraiška“, – teigė I. Žukauskaitė.
Anot pašnekovės, nemažiau svarbu gerai pažinti ne tik save, bet ir mylimą žmogų.
„Visgi, labai svarbu žinoti, kokia yra mano ir partnerio meilės kalba, koks yra to žmogaus asmenybės tipas, prisirišimo būdas, kaip tas žmogus sprendžia konfliktą ir kaip jį sprendžiu aš, kokių turiu baimių santykyje aš ir tas žmogus. Visa ta informacija gali padėti geriau komunikuoti konfliktų metu ir gerų akimirkų metu“, – teigė I. Žukauskaitė.
Ji pastebėjo, kad tokį artumą santykiuose turi tikrai ne visi.
„Kartais apie tai yra bijoma šnekėti, nes nenorima atsiverti, jaučiamasi it kitas galės mus valdyti, tačiau, jeigu tai tikrai nuoširdus santykis – mes įsitikinsime, kad tai tik padės, o, kitu atveju, gana greitai pamatysime, kad jokios emocinės gerovės ir darnos santykyje su manipuliuojančiu žmogumi nesukursime ir galėsime rinktis pasitraukti iš tokio santykio“, – teigė I. Žukauskaitė.