Kai kurios internetinės pramogos kenkia psichikai

Kaip buvo rašoma ankstesnėse „Mano poveikio“ publikacijose, jau daugybę metų pasaulyje egzistuoja kovos menų fenomenas, kai kovinio sporto ringe akis į akį susiduria kovotojai, turintys itin skirtingas gyvenimo patirtis. Vieni jų gali būti ilgamečiai kovinio sporto virtuozai, kiti – apskritai ryšio su šiuo sportu neturintys socialinių tinklų veidai ar nuomonės formuotojai.

Nenuostabu, kad šis fenomenas neaplenkė ir Lietuvos. Organizacijų, atkuriančių šį kovų formatą, Lietuvoje pastaraisiais metais pasirodė ne viena. Tiesa, Lietuvos jaunuoliai tokias organizacijas ir jų veiklą sugeba vertinti gana kritiškai, suprasdami, kad tokių kovų stebėjimas internete gali daryti žalą jų psichikai. Be to, jų nuomone, tokiomis kovomis yra rodoma ir nepagarba tikram koviniam sportui.

„Pati tikrai nesu kovinio sporto žinovė, tačiau artimoje aplinkoje turiu žmonių, kurių gyvenimuose kovinis sportas užėmė arba iki šiol užima didelę ir labai svarbią vietą. Man tikrai ne kartą teko matyti, kiek daug darbo, kiek jėgų ir pastangų yra įdedama, kad būtų pasiekti išsvajoti rezultatai. Kai žiūriu tas kovas arba bent jau kai kurias jų, atrodo, kad į visa tai yra žiūrima tik per juoko prizmę, kad tik bandoma kelti dirbtines dramas, didinti peržiūras, rinktis sekėjus socialiniuose tinkluose. Žodžiu, tai yra beprasmybė, dėl kurios rizikuojama sveikata ir gyvybe“, – teigė mergina.

Jos nuomonei antrino ir kalbintas vaikinas.

„Kai tik viskas prasidėjo, kai dar kovodavo tik influenceriai, būdavo visai įdomu pažiūrėti, kaip jie „išsiaiškina“ internete kilusius ginčus. Dabar ten pradėjo kviesti bet ką, kiekvienas pradėjo apsimetinėti kovotoju ir visa tai tapo tyčiojimusi iš profesionalaus sporto, kuriam tikri sportininkai ruošiasi visą gyvenimą“, – teigė jis.

Bokso pirštinės

Jaunuoliai taip pat pastebi, kad visa tai didelę neigiamą įtaką gali turėti būtent jaunimui ir vaikams.

„Tikrai nemanau, kad šie šou sudomina padorius, rimtus, suaugusius žmones, o, kai pagalvoju, kokį suvokimą apie kovinį sportą tai formuoja tiems jauniems žmonėms, kaip jų psichiką gali paveikti tai, kad ten mušasi kas tik nori ir su kuo nori, netgi, sakyčiau, be jokio supratimo apie taisykles ir apie pavojų sveikatai – man tikrai baisu“, – dalijosi mergina.

Jos manymu, tam, kad išvengtume įvairių skaudžių padarinių, svarbu apie tokias pramogas internete kalbėti garsiai.

„Manau, kad šitas versliukas dar ganėtinai ilgai nesustos, nes yra pakankamai nemažai žmonių, kurie šias pramogas įvertina kaip tokias, už kurias nori mokėti pinigus. Tai yra jų pasirinkimas ir jį, žinoma, privalu gerbti, tačiau, manau, dar svarbiau yra kalbėti būtent su jaunais žmonėmis, su vaikais, pasakoti jiems apie tai, kad ne viskas, ką jie mato internete, yra gerai, nes visa tai tikrai gali sužaloti jų psichiką negrįžtamai. Galų gale, tokiose kovose net ir brandesniam žmogui sunku suprasti, kas yra vaidyba, o kas tiesa, tad ką jau kalbėti apie vaikus ar paauglius. Nežinau, ar jie supranta, kas yra profesionalus sportas, o kas smurtas“, – teigė mergina.

Telefonas

Ne visi į tai žvelgia prieštaringai

Panašių formatų kovos stebimos ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje. Tiesa, ten ne visi žmonės šį fenomeną yra linkę vertinti taip pat kritiškai.

„Iš to, ką iki šiol mačiau, šis smurtinis turinys tikrai patraukia jaunų žmonių dėmesį. Asmeniškai, aš nenorėčiau žiūrėti tokio smurtinio turinio. Nemanau, kad tai žmonėms naudinga. Tai nieko neišmoko. Visada reikia būti ciniškam, šiek tiek skeptiškam“, – teigė Rumunijos žiniasklaidos kalbinta pašnekovė.

„Manau, kad tai panašu į mūsų vaikystę su GTA-San Andreas. Daug smurto, bet kartu tai nebūtinai yra blogai. Galėčiau pasakyti, kad kažkaip tai darydami išreiškiame save internete. Žaidimais – agresija, o realiame gyvenime nesame tokie agresyvūs“, – kiek kitokia nuomone pasidalijo pašnekovas.

Kompiuteriniai žaidimai

O štai kitas pašnekovas atkreipė dėmesį į labai svarbią detalę.

„Rumunijoje jis vadinamas RXF (Real Xtreme Fighting) ir yra plačiai transliuojamas. Griežtai kalbu apie Rumuniją, bet taip gali būti ir kitose šalyse. Vyresni nei 40 metų žmonės nesupras, kas yra kai kurie iš tų kovotojų, todėl daug daugiau jaunų žmonių naudos tokį turinį. Ir tai reiškia, kad Z karta naudoja daugiau smurtinio turinio vien todėl, kad kovotojai yra žinomi Z kartos“, – pastebėjo jis.

Pasakė, kaip tvarkytis su kylančia agresija

Kaip pastebėjo anksčiau Delfi kalbintas jaunasis pašnekovas, vaikai ir jaunuoliai, internete matantys įvairias žvaigždūnų kovas, necenzūruotus ginčus, o kartais net ir patyčias, pradeda manyti, kad visa tai yra normalu.

„Iš to kyla ir įvairūs nesusipratimai gatvėse, tai yra konfliktai, smurtas“, – pastebėjo jis.

Jaunimo agresija – labai rimta problema, kuri paliečia daugybę visuomenių visame pasaulyje, pastebi bulgarų portalas „VBOX7“. Pasak šaltinio, tai gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo žodžių ir gestų iki fizinio smurto. Bulgarų hipnoterapeutė pasakė, kokios yra jaunų žmonių agresijos priežastys ir kaip galime su visu tuo kovoti.

„Kai yra nesąmoningi jausmai ir emocijos, jauni žmonės labai dažnai negali suprasti, ką jaučia. Jie nežino, kaip suvaldyti šias savo būsenas. Kai nesuvoki, ką jauti, leidi, kad tai tave užvaldytų. Taip gimsta agresija“, – sakė hipnoterapeutė Alexandra Gardeva.

Smurtas

Apskritai, pasak hipnoterapeutės, kad agresija yra blogis – supranta tikrai ne visi, tačiau tam, kad išvengtume galimų žiaurių agresijos pasekmių, specialistės teigimu, turime kontroliuoti mus supančią aplinką.

„Kuo labiau kontroliuosime savo aplinką, nedarydami su ja kompromisų, tuo naudingesni būsime sau“, – aiškino A. Gardeva.

Anot jos, norint valdyti savo emocijas, galima atlikti ir specialius emocijų valdymo pratimus.

„Man sveiko streso valdymo strategija yra kūno rengyba, meditacija ir kontroliuojamas kvėpavimas. Kai nervinuosi, mano širdies ritmas visada padažnėja. Daugelis žmonių, kurie kenčia nuo panikos priepuolių ar tiesiog negali kontroliuoti savo emocijų, turi išmokti kvėpuoti tinkamai“, – portalui „VBOX7“ sakė ji.



Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją