A. Dulkys: niekada nesvajojau, kad būsiu toks laimingas
Varšuvoje, Lenkijoje, vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mano poveikis“ A. Dulkys pasakoja apie tai, kaip prieš daug metų svajojo turėti didelę šeimą, keturis vaikus, tris šunis, dvi kates, taip pat norėjo turėti didelę karjerą IT sektoriuje.
„Šiuo metu didelės šeimos neturiu. Neturiu ir keturių šunų bei trijų kačių. Tuometinės svajonės neišpildžiau, tačiau niekada nesvajojau, kad būsiu toks laimingas, koks esu dabar. Gyvenu svajonėje“, – sako pranešimo „Kaip aš skridau virš gegutės lizdo“ (angl. How I flew Over the Cuckoo’s Nest) autorius.
„Turime suprasti, kad kartais mūsų svajonės nebūtinai yra mūsų pačių svajonės, galbūt kažkieno kito primestos, nesuprastos, sugalvotos, neįsiklausius į save“, – priduria jis.
A. Dulkys pamini ir tai, kad daug metų dirbo IT, technologijų, projektų valdymo srityse, tačiau visą laiką jautė, kad kažkas yra ne taip. Patyręs ne vieną sukrečiantį įvykį tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesiniame kelyje, išgyvenęs perdegimą ir supratęs, kad negali gyventi be kūrybos, jis apvertė savo gyvenimą 180 laipsnių kampu – pasuko į visiškai priešingą sritį.
„Esu šimtaprocentinis kūrybininkas. Šiuo metu vedu įvairius mokymus, organizuoju renginius, dirbu su emocinio raštingumo projektu. Jeigu prieš penkerius metus man kas nors būtų pasakęs, ką aš šiandien darysiu, būčiau tiesiog pasukiojęs pirštą prie smilkinio“, – sako jis.
Prie pokyčių privedė perdegimas
A. Dulkys tai taip pat prisimena, kad svarbiausias gyvenimo pamokas įsisavino per skaudžias asmenines patirtis.
„Fokusavausi į IT karjerą, kuri užtikrino tik didelius pinigus, bet menką savirealizaciją. Negirdėjau kvietimo iš aplinkos imtis kūrybinių projektų, nors šioje srityje esu gabus, numojau į tai ranka. Ignoravau įvairius kūno ir minčių siunčiamus perdegimo signalus. Klausiau ir šventai tikėjau tėvo pasakymais būk vyras, nebūk boba, suimk save į rankas, vyrai neverkia, kai realybė yra visiškai priešinga. Bijojau psichiatrinės it velnias kryžiaus, į kurią papuoliau tik po minčių nutraukti savo gyvybę“, – dalijasi pranešimo autorius.
Vyras sako, kad buvo ne vienas labai aiškus signalas, kad gyventi taip, kaip gyveno anksčiau, jis toliau nebegali.
„Nereikėjo sėdėti ir galvoti. Visų pirma, patyriau labai stiprų klinikinį perdegimą. Atsidūriau psichiatrinėje ligoninėje. Kai joje sutikau kolegą iš buvusios darbovietės, pagalvojau, kad galbūt dabar yra metas keisti gyvenimą ir stengtis, kad niekas nepapultų į tokią situaciją, kokioje buvau aš. Vis dėlto po gydymosi ligoninėje, kai jaučiausi geriau, planavau ir vėl grįžti į IT sektorių“, – pasakoja A. Dulkys.
„Galbūt skamba komiškai, bet po pokalbio su vienu potencialiu darbdaviu patekau į avariją – mane, važiuojantį dviračiu, partrenkė automobilis. Pabudau reanimacijoje, nors maniau, kad ir vėl atsidūriau psichiatrinėje ligoninėje. Žiūriu, kad ranka susagstyta, krūtinė susagstyta ir staiga atėjo palengvėjimas – nieko tokio tie lūžę kaulai, svarbu, kad esu ne psichiatrinėje. Tai buvo lyg antras signalas, kad reikia bandyti kitokį karjeros kelią“, – tęsė jis.
Pranešimo autorius sako, kad visose šiose pamokose būtent jis, o ne kažkas kitas, turėjo daryti įtaką sau – taip save saugant, savęs klausantis ir užsiimant tuo, kam jis turi talentą – kūryba.
„Man pasisekė, nes supratau tai ne mirties patale, o vos įpusėjus gyvenimui. Norėdami daryti bet kokią įtaką bet kam, visų pirma, turime susipažinti su savimi ir išmokti daryti įtaką savo mintims, veiksmams, jausmams. Kitaip neveikia, tokia yra proto fizika“, – priduria jis.
Susidūrus su iššūkiais, skatina kreiptis pagalbos
A. Dulkys taip pat sako, kad žmonės save identifikuoja per profesinę veiklą, per tai, kaip save realizuoja.
„Kuo geriau jaučiamės darbe, tuo mums mažiau reikia įdėti resursų, kad pailsėtume. Banalus pasakymas – susirask mėgstamą darbą ir niekada nereikės dirbti, bet jame yra tiesos. Priklausomai nuo to, kiek esame įsiklausę į tai, ką norime daryti, o dar labiau į tai, kas mums sekasi ir kas patinka, jaučiame savo integralumą“, – sako jis.
„Negaliu sakyti, kad nekenčiau savo darbo, bet aš jį dariau išskirtinai tik dėl finansinės grąžos. Pakeitus karjeros kryptį, mano psichinė sveikata pražydo naujomis spalvomis. Šiuo metu man nereikia ilgų atostogų, nes labai džiaugiuosi tuo, ką darau, jaučiu palaikymą, labai gerai sekasi. Profesija gali būti atskaitos taškas pradėti keistis, suprasti, kas esi, ir po to pamatyti, kad su pokyčiais karjeroje pradeda keistis ir kiti dalykai“, – pažymi pranešimo autorius.
Patiriančius iššūkius A. Dulkys ragina nebijoti kreiptis pagalbos.
„Kai norime pastatyti namą, samdome architektus, kai norime pasitaisyti automobilį, samdome serviso meistrus, tačiau dažnai galvojame, kad su mūsų psichika susijusias problemas galime išspręsti patys. Jeigu ateina supratimas, kad jaučiuosi ne taip, kaip norėčiau jaustis, tai yra signalas, kad gal visai verta nueiti pas gerą psichoterapeutą į keletą sesijų. Geri specialistai geba daug greičiau užvesti ant kelio, negu tai galėtume padaryti patys“, – sako jis.
„Stigma ieškoti psichologinės pagalbos mažėja, bet ji vis dar yra, ypač kai kalbame apie atokesnius šalies regionus. Jei kokiame mažame mieste pasakai, kad eini pas psichologą, tai viskas – būsi nurašytas. Neretai prisibijome, kad būsime palaikyti brokuotais, jei kreipsimės pagalbos. Vis dėlto, ne vienas pasaulinio garso žmogus iš verslo ir pramogų pasaulio yra prasitaręs, kad tikrasis gyvenimas ir tikroji laimė prasidėjo nuo susipažinimo su savimi, pradėjus psichoterapiją“, – pabrėžia pranešimo autorius.
„Aš galiu daryti poveikį“ (asmeniškai, šalies ir net visos ES mastu) – pagrindinė konferencijos, vykusios Varšuvoje, Lenkijoje, rugpjūčio 21 d., žinutė. Ši konferencija – tai daugiau nei metus trunkančio projekto MANO POVEIKIS finalas. Renginio metu įkvepiantys ir patyrę žmonės dalinosi savo istorijomis emocinės sveikatos, pilietinio aktyvumo, tvarumo, LGBT temomis. Pranešėjų ir renginio tikslas – atkreipti jaunų žmonių dėmesį į vertybes, kuriomis remiantis turi būti kuriamas dabartinis pasaulis, skatinti auditoriją mąstyti ir diskutuoti, keisti nuostatas bei formuoti įpročius.