Mamos susiduria su daugybe baimių
Įvairūs šaltiniai nurodo, jog pogimdyvinė depresija pasireiškia 10-15 procentų visų gimdžiusių moterų, tačiau ar duomenys tikslūs – nusakyti sunku. Šios ligos mastą nustatyti yra ganėtinai sudėtinga, kadangi pagalbos į specialistus kreipiasi ne visos. Pasak VšĮ organizacijos „Mamos linija“ įkūrėjos Dalios Tijos Šilės, pasakyti, kodėl mamos nedrįsta pasakoti apie joms kylančias problemas ar besikeičiančias emocines būsenas, sunku, esą tokių atvejų yra daug ir visi jie – skirtingi.
„Vienos net nežino, kad tuo metu išgyvena pogimdyvinę depresiją, kitos bijo pasirodyti silpnos, nes nesusitvarko su motinyste. Dar kitos bijo apie tai papasakoti kitiems, nes mano, kad iš jų atims vaikus arba bus nesuprastos, sumenkintos. Taip pat mamos susiduria ir su daug kitų nepaminėtų baimių“, – teigė ji.
Su įvairiais nuotaikos svyravimais ir nerimu susiduria dažna pagimdžiusi moteris, tačiau tai ne visada reiškia, jog jai – pogimdyvinė depresija. Neretai ši liga gali būti sumaišoma su kita, po vaikelio gimimo užklumpančia būsena. Tai – pogimdyvinė motinystės melancholija. D. T. Šilė paaiškino, kuo tarpusavyje skiriasi šie du nelengvi motinystės etapai.
„Laikotarpis yra pagrindinis faktorius, kuo skiriasi šios dvi būsenos. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, greičiausiai, jūs išgyvenate pogimdyvinę depresiją. Taip pat, melancholija pasireiškia pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, o pogimdyvinė depresija gali pasireikšti bet kuriuo metu per pirmuosius kūdikio metus“, – dalijosi ji.
Pogimdyvinė depresija – kaip ją atpažinti?
Anot organizacijos „Mamos linija“ įkūrėjos, pirmieji signalai, kurie rodo, jog mamos emocinė būklė gali būti nestabili, gali apimti daugybę skirtingų dalykų: tai – ir nuolatinis liūdesys, ir nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai, taip pat sumažėjęs susikaupimas, augantis susirūpinimas vaiko gerove arba nuoširdžios abejonės dėl savo gebėjimo rūpintis vaiku bei begalė kitų.
„Jei šie simptomai tampa ilgesni nei keletą savaičių po gimdymo, tai gali būti pirmas signalas, kad reikia kreiptis pagalbos. Sunerimti reikėtų pradėti jau tada, kai šie simptomai tampa pastovūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Viso to galima išvengti, vos tik pajutus ar pamačius simptomus“, – teigė D. T. Šilė.
Tiesa, išskirti vieno veiksnio, lemiančio pogimdyvinės depresijos atsiradimą – neįmanoma.
„Pogimdyvinę depresiją gali iššaukti daugybė veiksnių, įskaitant hormoninius pokyčius po gimdymo, didelį stresą, nepakankamą socialinę paramą, anksčiau patirtą depresiją arba kitas psichologines būsenas, žindymo ir kitas problemas. Veiksniai, kurie gali didinti riziką susirgti, apima nepalankią aplinką, kurioje gyvena mama, nepasitenkinimą santykiais su partneriu ar šeima ir kiti“, – aiškino moteris.
Neretai ypač sunkiai motinystę išgyvena būtent jaunos moterys arba net merginos, vaikelio susilaukusios dar besimokant mokykloje ar universitete. Joms emocinio palaikymo reikia dar daugiau, nes šalia jaunatviškų problemų užgriūva suaugusio žmogaus gyvenimo rūpesčiai bei atsakomybė ne tik už save, bet ir už naujagimį. Galima manyti, jog ir pogimdyvinės depresijos būsena užklumpa būtent jaunas arba pirmagimių mamas, kurios dar nėra susidūrusios su panašiais iššūkiais, tačiau tai – tikrai nėra taisyklė.
„Nėra vieningo atsakymo, kad jaunesnės mamos turi didesnę pogimdyvinės depresijos riziką. Rizika gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmeninę psichologinę istoriją, paramą, gyvenimo aplinką. Bet, vis dėlto, jaunesnės mamos gali turėti didesnę riziką, jei jos yra nepasiruošusios emociniams ir praktiniams pokyčiams, susijusiems su motinyste“, – teigė D. T. Šilė.
Anot jos, svarbu nepamiršti ir to, kad pogimdyvinė depresija gali ir pasikartoti.
„Pogimdyvinė depresija gali pasikartoti antrą kartą, ypač, jei moteris jau yra ją patyrusi susilaukus pirmagimio. Antrasis vaikas gali pridėti dar daugiau streso ir atsakomybės, todėl svarbu anksti pastebėti simptomus ir gauti pagalbą laiku“, – dalijosi ji.
Svarbu padėti nedelsiant
Pogimdyvinė depresija pasitaiko vienai iš aštuonių gimdžiusių moterų. Laiku pastebėjus ar suteikus moteriai reikalingą pagalbą, galima išvengti skaudžių ligos padarinių, tad tam tikrus dalykus žinoti turi ne tik pati mama, bet ir ją supantys artimieji.
„Artimieji gali pastebėti moters pogimdyvinės depresijos simptomus, tokius kaip nuolatinį liūdesį, nerimą, nuovargį ar net neįprastą elgesį. Jei pastebėsite tokius simptomus ir įtariate, kad mama kenčia nuo pogimdyvinės depresijos, turėtumėte pabandyti su ja pasikalbėti apie jos jausmus ir skatinti ieškoti profesionalios pagalbos“, – teigė D. T. Šilė.
Pogimdyvinės depresijos gydymas – individualus ir pagal kiekvienos moters poreikius bei būklę kontroliuojamas procesas, tad pajutus ar pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į atitinkamus specialistus.
„Pastebėjus pogimdyvinės melancholijos ar depresijos simptomus, siūlytume pasikonsultuoti su specialistu arba prisijungti prie specializuotos mamų palaikymo grupės, kreiptis į emocinės paramos linijas. Moteriai svarbu ieškoti pagalbos kuo greičiau ir artimieji taip pat gali padėti paieškose. Be to, reikia atsižvelgi į savo emocinę gerovę, sureguliuoti laiką, skiriamą motinystei ir asmeniniam gyvenimui bei ieškoti socialinės paramos ir palaikymo iš šeimos, ir draugų“, – patarė organizacijos „Mamos linija“ įkūrėja.