Apie savo kasdienybę šiandien ji pasakoja su neslepiama meile ir žavesiu, nors rinkdamasi būsimą profesiją dirbti kosmoso industrijoje nė neketino – inžinerija patraukė savo universalumu ir praktiškumu.
R. Blinovaitės teigimu, mažieji kosmoso palydovai dabar yra ant bangos, tačiau jau kitų metų pradžioje, pavasarį, jie planuoja paleisti pirmąjį savo didesnį palydovą, bus tęsiamos ir Žemės stebėjimo misijos, tik jau pasitelkiant naujas technologijas ir sparčiai tobulėjančias sistemas.
„Visą laiką bandome prisitaikyti prie visų naujų idėjų, kurios gal kartais atrodo ir neįmanomos iš pirmo žvilgsnio“, – savo tikslą darbe apibūdino R. Blinovaitė ir sutiko apie profesinę kelionę plačiau papasakoti laidos „Mergaitės taip nedaro“ žiūrovams.
Inžinerija sudomino universalumu, praktiškumu
Paklausta, kaip pasuko į TECH, R. Blinovaitė patikino tikrai nesanti iš tų, kurie nuo pat vaikystės žinojo, kuo bus užaugę. Laisvu nuo mokslų metu ji mielai užsiimdavo rankdarbiais, o atėjus metui rinktis būsimas studijas nusprendė sekti mamos pėdomis – ji taip pat inžinierė.
„Man buvo įkalta tėvų, kad svarbu yra gerai mokytis, daug visko klausinėti, nuolat domėtis. Manau, tiesiog, kai rinkausi studijas, tai ir buvo lemiamas faktorius – inžinerijoje tikrai visą laiką kažkas bus, ką dar reikia išsiaiškinti, ar kas yra neaišku“, – šiandien svarsto ji.
Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad baigęs inžinerijos studijas nesi įpareigotas dirbti specifinėje srityje, bet karjeros galimybės išlieka itin plačios. Tiesa, įstojusi į fizikos srities mokslus, ji nusistebėjo, kad merginų čia tebuvo tik vos kas penkta.
„Ne tik moterims, bet ir vyrams šis mokslas atrodo toks kažkoks mistinis ir neįkandamas. Esą sunku išeiti iš savo komforto zonos, reikia daug darbo įdėti, kad suprastum viską. Man dar kartais atrodo, kad moterys gal tiesiog šiek tiek prisidengia tuo, kad čia vyriškas mokslas, čia man gal neįkandama. Bet kartais tiesiog pačios bijo iš savo komforto zonos išlipti ir įdėti tiesiog daugiau darbo, kad suprastų visus tuos fizikinius reiškinius“, – svarsto ji.
Išbandė darbą ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje
Dirbti pagal specialybę R. Blinovaitė pradėjo dar studijuodama. IT sritimi susigundė, iš dalies, ir dėl aplinkos spaudimo, ir dėl gero prieinamumo – universitete vyko karjeros dienos, kuriose dalyvavo daug IT įmonių.
„Pagalvojau: „Na, gerai, gal ir aš išbandysiu save šioje srityje“. Gavau vasaros praktiką, tada pasiūlė man ir darbą. Dirbau su debesų inžinerija. Tačiau, iš tiesų, nelabai man ten gal gerai sekėsi, bet turbūt ir nesisekė, nes nelabai patiko. Tada iš universiteto gavau pasiūlymą dirbti Ryšių reguliavimo tarnyboje, valstybinėje įmonėje.
Ir daug kas labai stebėjosi, kad iš privačios įmonės einu į valstybinę. Sakė: „Nesąmonė, nebus jokios karjeros, negausi geros algos“. Bet, iš tiesų, darbas buvo daug įdomesnis, nes skaičiavau Lietuvos mobiliojo ryšio padengimą, dirbau su operatoriais, derinau ryšio modelius, prisidėjau prie Europos masto analizės. Nė kiek nesigailiu savo sprendimu“, – sako pašnekovė.
Dirbdama čia, ji sulaukė pasiūlymo prisijungti prie dabartinės savo darbovietės – Lietuvos kosmoso technologijų įmonės „Nanoavionics“.
„Kai aš pamačiau, ką jie veikia, nes, prisipažinsiu, nežinojau iki tol apie šitą įmonę, tai tiesiog, manau, kad nebuvo galima atsisakyti to pasiūlymo“, – šyptelėjo R. Blinovaitė.
Papasakojo, kaip atrodo jos darbas
Paprašyta papasakoti, ką veikia šiuo metu, pašnekovė prisiminė, kad karjerą pradėjo kaip radijo licencijų koordinatorė, tačiau jau po metų buvo pakviesta tapti sistemų inžiniere.
„Tai žmogus, kuris turi žinoti po truputį iš kiekvieno įmonės departamento. Kai ateina klientas, sistemų inžinierius nagrinėja reikalavimus, kiek žino, pats padaro, kiek pasitaria su kitais departamentais. Ir, iš esmės, sudėlioja viską, kaip palydovas turi atrodyti, kokios turi būti jame subsistemos, kad viskas veiktų tarpusavyje gerai. Tai pakankamai nelengvas darbas ir gal man šiek tiek net ir pasisekė, kad atsiradau tinkamu laiku tinkamoje vietoje, kadangi sunku patekti į šią poziciją“, – džiaugėsi ji.
Be to, pridūrė R. Blinovaitė, Lietuvoje nėra studijų, kurios iš karto padėtų sukaupti visas šiam darbui reikalingas kompetencijas. O lietuviai, kosmoso srities mokslus kremtantys užsienyje, neretai tose šalyse ir pasilieka. Savo kompetencijas ji tobulina kasdien, daug mokosi ne tik iš praktikos, bet ir iš užsienio. Kontraktai taip pat pasirašomi ir tarptautiniai – visai neseniai R. Blinovaitė grįžo iš komandiruotės.
„Mes turime posakį, kad darbe nėra rūpesčių, darbe yra tik iššūkiai. <...> Gal kiek asmeniškai tau yra kažkas lengviau, kažkas sunkiau. Man kartais atrodo, kad daug pakankamai atsakomybės yra kalbėti su klientu ir atsakyti į klausimus. Kai, pavyzdžiui, kartais gal ir ne viską iki galo žinai, bet turi užtikrintai pasakyti, viską papasakoti. Pati asmeniškai iki šiol mokausi labiau pasitikėti savimi. Taip pat dar yra dalis, kai padarai technines analizes ir viską reikia sudėti į oficialius dokumentus – ne visiems inžinieriams tas patinka ir sekasi“, – darbe kylančiais iššūkiais dalinosi inžinierė.
Dirba su daiktų internetu, ekologija, gali padėti net pertvarkant miestus
Jos teigimu, patys mažieji palydovai šiuo metu vis didėja, nors šiaip technologijų srityje viskas mažėja. Tobulėja ir technologijos, sistemos, kamerų vaizdas, visa palydovo struktūra.
„Mažieji kosmoso palydovai – tai tokie palydovai, kurie yra maždaug batų dėžės dydžio, gaminame ir mažesnius, ir didesnius. Jie skrenda žemojoje Žemės orbitoje, apie 500 km aukštyje. Dideli palydovai, kurie sveria tonomis, skrenda 35 tūkst. km aukštyje. Galima numatyti, kad daug pigiau yra pagaminti mažąjį palydovą negu didįjį. Dėl to jie šiais laikais jau tapo ir populiarūs, nes juos taip pat gali panaudoti Žemės stebėjimo misijose. Jie skrenda pakankamai neaukštai, dėl to yra geros sąlygos nufotografuoti, nufilmuoti Žemę. Taip pat jau prisideda ir prie 5G tinklų, ir tiek pat prie daiktų interneto“, – pasakojo pašnekovė.
Visa tai aktualu ir klientams, kurie mažuosius palydovus naudoja savo verslo tikslams pasiekti.
„Dirbame su daiktų internetu, nes tai labai potenciali sfera. Daug yra visokių su ekologija susijusių dalykų. Kaip kad, pavyzdžiui, gaisrų stebėjimas iš kosmoso. Taip pat – miestų tankumo stebėjimas. Kiek girdėjau, irgi, pavyzdžiui, Azijos šalyse, kur yra labai didelis tankumas, tai jie nori su palydovais stebėti miestus ir taip galbūt kažkaip pertvarkyti juos, kad būtų tiesiog tolygesnis, tarkim, žmonių pasiskirstymas šalyje“, – aiškino ji.
Stereotipai veikia, bet kitaip: tai niekuo nesiskiria nuo kitų inžinerijos sričių
R. Blinovaitė patikino augusi šeimoje, kur niekada nebuvo stereotipiškai žiūrima į karjerą, problemų jai asmeniškai nekilo ir studijuojant ar ieškant darbo.
„Iš tiesų, fizikos fakultete gal kartais man pasirodė, kad buvo net ir lengviau būnant moterimi. Jų buvo tiesiog mažai ir, matyt, gal tie patys dėstytojai norėjo skatinti, kad nemestų studijų, tiesiog gerai sektųsi – ar tai kažkokią vietą laboratorijoje pasiūlyti, ar tai darbą. Toks atvirkštinis stereotipas gaunasi. Kalbant apie darbo rinką, pastebėjau, kad dažnai, labai keista, bet žmogiškųjų išteklių atstovai paklausia: „Tai kodėl pasirinkai tokią vyrišką specialybę?“. Nors, atrodo, žmonės, studijavę psichologiją, neturėtų turėti tokių stereotipų. Tačiau vis tiek antro lygio pokalbis, ar tai jau priėmimo į darbą pokalbis, būna su tavo vadovu, dažniausiai tai techninis personalas“, – pasakojo pašnekovė.
Savo ruožtu neformali aplinka, tikina, visuomet labai žavisi jos pasirinkta darbo sritimi.
„Daug kas galvoja, kad sudėtinga. Bet, iš tiesų, tai niekuo nesiskiria nuo kitų inžinerijos sričių. Tiesiog gal daugiau yra to tokio: „Vau, kaip faina“. Ir man pačiai. Aš dirbu dvejus metus, bet iki šiol yra: „O, paleisim jau naują palydovą, čia po poros mėnesių“ ir visi laukia labai. Tada rengiame vakarėlį, į kurį susirenka visa įmonė ir panašiai, ir švenčiame. Vis tiek lieka tas toks užsidegimas. Tu dirbi porą metų ir, kai jau ateina ta minutė, kai reikia paleisti į kosmosą, tai tada būna tokie sukryžiuoti pirštai, kad tik nebūtų kokios klaidos. Nes, kaip žinome, išleidžiame į kosmosą ir mes jau nieko pataisyti nebegalėsime“, – apie darbo specifiką kalbėjo R. Blinovaitė.
Aptarė pirmuosius žingsnius: reikia nepraleisti galimybių
Paklausta, kaip galėtume daugiau moterų pritraukti dirbti technologijų srityje, R. Blinovaitė patikino, visų pirma, svarstanti, ar tai specialiai reikėtų daryti, nes, jei žmogus tikrai nori dirbti tam tikroje srityje, jokie tikri ar menami sunkumai jo neturėtų stabdyti.
„Visą laiką reikia pagalvoti realistiškai, kas bus, jeigu bus. Tarkim, mano giminėje man duos repliką, kad „Tu čia ir pasirinkai kažkokią specialybę nemoterišką“. Ir tada tu tiesiog turi pagalvoti, kas bus, jeigu man duos tą repliką. Tos replikos bus nieko vertos, palyginus su ta sėkme visa, kurią tu gali patirti, ir su ta laime, dirbdama tam tikrą darbą. Tai tiesiog, manau, kartais užsiblokuojame patys savo galvoje. Savo galvoje susikuriame kažkokius barjerus“, – pastebėjo ji.
Kalbėdama apie pirmuosius žingsnius, pašnekovė pastebėjo, kad bene paprasčiausia būtų pradėti pasirenkant sau tinkamiausias studijas, o tuomet imti gyvenime pasirodančias galimybes.
„Tau kartais net nereikia nieko daryti. Ateini į universitetą, ten būna kažkokia karjeros mugė, būna kiti pasiūlymai, vyksta kažkas laboratorijose. Tiesiog reikia nepraleisti galimybių, kurios yra. Visą laiką nueiti, tarkim, į tuos pačius darbo pokalbius, net jeigu kartais ir nenori to darbo. Tu gausi kalbėjimo patirties, tave gal tiesiog įsimins darbo rinkoje labiau. O jau darbe, tai tiesiog pasiskirstyti darbus į mažas užduotis ir negalvoti: „O ne, kaip viskas sunku“, tiesiog imtis ir daryti“, – patarė ji.