„Įsimylėjau iš pirmo karto. Ir tiesiog tvirtai jau tada apsisprendžiau, kad čia bus mano kelias, bandysiu eiti šituo keliui“, – dabar sako M. Vaitkutė.
Pati ji užaugo menininkų šeimoje, net juokauja, kad jos vaikystės namai dažnam gali priminti meno galeriją. M. Vaitkutė svarstė apie galimybę studijuoti psichologiją, norėjo dirbti su vaizdo kūrimu, reklama, tačiau galiausiai pasirinko multimedijos mokslus ir jų metu išgirdusi apie UX savarankiškai ėmė gilinti žinias šioje srityje.
Neretai aiškinama, kad UX – pusiau menas, pusiau mokslas, arba pusiau kūryba, pusiau analitika. UX dizaineriai dirba su interneto svetainių funkcionalumu ir patogumu, užtikrina, kad jose apsilankę vartotojai turėtų tik teigiamą patirtį, stebi ir analizuoja svetainių dizaino sprendimus.
„Kai sužinojau apie šią sritį, kažkaip pasąmoningai susijungė mano visi ir anksčiau norėti studijuoti dalykai – psichologija, domėjimasis žmonėmis (bendraklasiams sudarydavau fenotipus). Man buvo labai įdomu, kad žmogus, UX dizaineris, gali numatyti, nuspėti, kas bus patogu kitiems, kaip, kas ir kur norės spausti. Tarkime, jeigu paliksi mygtuką čia, jis labiau pritrauks dėmesį, žmogus links eiti viena kryptimi. Jeigu nuspręsi įterpti kitur, links eiti kita kryptimi. Tai labai sudomino. Supratau, kad irgi galėčiau kurti produktus, kuriais naudosis begalė žmonių“, – pasakojo laidos apie moteris TECH srityje „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
Kilo iš menininkų šeimos ir savo pavyzdžiu paneigė mitą, kad TECH ir kūryba – nesuderinama
Abu jos tėvai – menininkai, dailės mokytojai, laisvu nuo pamokų metu dalyvaujantys įvairiuose tarptautiniuose pleneruose, parodose.
„Visą laiką mane supo meniški, kūrybiški žmonės. Visi tikrai klausinėdavo: „Tai ir tu būsi menininkė? Tai ir tu būsi tautodailininkė arba kažkas panašaus?“. Man tiesiog buvo labai smagu. Manau, ir išugdė ta meniška aplinka labai atvirą, empatišką požiūrį į gyvenimą“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto galvodama, kur studijuoti, ji nusprendė pasirinkti multimediją ir kompiuterinį dizainą. Daugumos dalykų, dabar juokiasi, tuomet nesuprato, tačiau svarstė dirbti su vaizdo turiniu ar reklama, užbūrė žodis multimedija, o visos su programavimu susijusios disciplinos tarsi praslydo pro akis.
„Dažnai vyrauja stereotipai, kad arba žmonės – menininkai, arba tiksliukai. Ir viskas. Takoskyra yra. Atrodo, turi matematiką, fiziką mokytis arba dailę ir galbūt istoriją. Bet, nors mano srityje yra labai daug techninių dalykų, daug logikos, kūrybinis mąstymas tikrai labai padeda ir jo labai reikia daug kur TECH srityje. Pavyzdžiui, aš turiu sekti kelią, kuriuo vartotojas keliaus tinklalapyje. Dažnai yra tam tikros taisyklės, gairės, kas turi būti, kas neturi būti, kažkokie reikalavimai, bet kelią nueiti gali bent trimis skirtingais būdais. Tuomet ir atsiranda kūryba, mąstymas, kaip būtų galima išspręsti tam tikras vartotojų problemas, nes niekada nėra vieno kelio“, – patikino M. Vaitkutė.
Pasidalijo kasdienybe: darbas primena galvosūkius
Savo darbą šiandien ji lygina su kryžiažodžių ar galvosūkių sprendimu.
„Kasdienybė – labai dinamiška. Turiu begalę skirtingų užduočių, apimančių nuo išsiaiškinimo iki įgyvendinimo. Pavyzdžiui, jei reikia įgyvendinti funkcionalumą X, tai prieš tai svarbu išsiaiškinti, kodėl taip nusprendėme, ar tikrai mums to reikia, nes galbūt vartotojui tai tebus perteklinė užduotis. Taip pat – atvaizdavimas, screen’ų (liet. ekrano užsklandų) kūrimas. Tai toks kompleksiškas darbas, kad net būtų sunku greitai viską supasakoti, kokios užduotys tenka ir ką turiu atlikti“, – paklausta apie savo kasdienybę, pradėjo aiškinti M. Vaitkutė.
Tiesa, anot jos, labai svarbu priimant galutinius sprendimus negalvoti, kad aš pats, vartotojas, daryčiau vienaip ar kitaip, būtina pasiremti tyrimais ar kitais informacijos šaltiniais.
„Reikia būti labai objektyviam. Tarkime, jeigu dabar dirbu su projektu ir mes kuriame produktą užsienio rinkai, tai aš toje šalyje negyvenu ir negaliu nei objektyviai matyti, nei niekada negaliu galvoti apie save. Turiu galvoti apie kitus, pasiremti tyrimais. Tai yra labai svarbu – netapatinti savęs su galutiniu vartotoju“, – aiškino pašnekovė.
Mokėsi savarankiškai, turi patarimą planuojantiems sekti šiuo keliu
Beje, įdomu tai, kad žinias UX srityje ji gilino savarankiškai, dar besimokydama universitete, o galiausiai nusprendė šia tema rašyti ir baigiamąjį studijų darbą.
„Kadangi buvau studentė, darbo neturėjau, nes norėjau labai gerai mokslus baigti, tai kaip ir tų laisvų pinigų kursams nebuvo. Aš viską mokiausi „Youtube“, įvairiuose kituose nemokamuose šaltiniuose, knygas skaičiau. Mokytis savarankiškai yra pakankamai sunkus kelias, nes, kai tu nelabai ką žinai, neturi mentoriaus, kas tave nukreiptų tam tikra linkme, labai dažnai žiūri visko daug, bet tiksliai nežinai, kas pravers. Pavyzdžiui, žinios atsikartoja, informacijos gausu apie užsienio rinką, neaišku, ar tai pravers dirbant Lietuvoje. Tikrai toks kelias yra pakankamai ilgas, bet, jeigu yra noro, tai tikrai viską galima išmokti ir nemokamai. Galbūt jis bus ilgesnis kelias, bet aš dar studijavau, tai to laiko kaip ir buvo, tai tiesiog tokiu keliu ir nuėjau“, – aiškino M. Vaitkutė.
Dar besimokydama ji taip pat atliko praktiką WEB grafikos dizaino srityje, susikūrė rimtą savo asmeninių projektų aplanką – visa tai padėjo rasti pirmąjį darbą UX srityje.
„Tiems, kas nei studijavo, nei turėjo praktikos, aš labai visada patariu, pirma, net galbūt prieš kažkokius mokamus kursus, pabandyti sukurti savo projektą, kas žmogui labai patinka. Pavyzdžiui, internetinį puslapį arba kokią nors programėlę kaip „Bolt“, „Wolt“, kažkas tokio. Svarbu, kad ta idėja pačiam žmogui patiktų. Ir pradėti kurti dizainus pačiam. Bekuriant kils labai daug klausimų, pradėsi ieškoti, rasi tuos atsakymus ir pamatysi, ar tave traukia ši sritis, ar nori eiti toliau, ar galbūt tiesiog pavargsti ir net kitą dieną nebesinori prie užduoties prisėsti. Taip sutaupysi pinigų, ir laiko, pamatysi, ar tau patinka ši sritis“, – patarė ji.
Profesiniais patarimais dalijasi ir instagrame
Profesiniais patarimais, interneto tinklalapių elementų analizėmis bei šmaikščiais filmukais iš kasdienybės M. Vaitkutė mielai dalijasi ir savo instagramo paskyroje „Ux_Monika“. Prieš susikuriant profilį, pripažįsta, buvo įvairių baimių – gal žino per mažai, gal turi per mažai patirties, tačiau informacija labai norėjo dalintis, o kartu ir augti, tobulėti, atrasti papildomos motyvacijos.
„Dažnai būna, kad įsivaizduoji po 5-erių metų būsiantis labai geras UX specialistas, arba manai, kad tuomet galėsi save tikrai vertinti ir laikyti kietu profesionalu. Tačiau labai užtrunka tas kelias ir dažnai žmonės save nuvertina. Tai yra toks power of small wins (liet. galia mažų pergalių). Yra labai svarbu save kelyje įvertinti ir pasidžiaugti pasiekimais, kad tas visas kelias link tų 5-erių metų tave labai džiugintų ir mėgautumeisi procesu. Nes pasieksi, tarkim, savo tą 5-erių metų patirtį ir kas tada, kas toliau? Dalinuosi ir tokiais patarimais, kurie netiesiogiai susiję su UX, bet tai, kas man pačiai padeda augti, tobulėti, mėgautis savo darbu“, – aiškino ji.
Paklausta, kaip pritraukti daugiau moterų į TECH sritį, M. Vaitkutė patikino, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, ko vaikus mokome šeimoje, neskirstyti darbų į vyriškus ar moteriškus
„Yra labai svarbu ir pačioms moterims išdrįsti, jeigu jos jau domisi šia sritimi. Nedvejoti savimi, atmesti tą faktorių, juk čia neva vyrų sritis. Net neprisileisti tokios minties. TECH sritis yra tokia atvira. Aš pati niekada nesu susidūrus su kažkokia diskriminacija ar požiūriu: „Galbūt čia, ai, mergaitė, tai nepriims tokių protingų, racionalių sprendimų“. Kaip tik labai dažnai moterys būna ir daug kruopštesnės, ką girdžiu net ir iš vyrų kolegų, atidesnės. Tai, pavyzdžiui, ir UX srityje labai naudinga, nes reikia apgalvoti daug sprendimų į priekį. Jeigu bent kažkiek patinka, domitės ir norisi tai daryti, tai tiesiog bandyti ir atmesti kažkokias dvejones, nes jos tikrai tikrai nėra racionalios. TECH srityje visos moterys yra labai laukiamos“, – užtikrino ji.